28 rugpjūčio, 2026
Prezidentas priima generalinės prokurorės Nidos Grunskienės priesaiką.

Prezidentas priima generalinės prokurorės Nidos Grunskienės priesaiką.

Aurimas Drižius

Kol Nausėda giria generalinę prokurorę Nidą Grunskienę už tai, kad ji sugriovė Sauliaus Skvernelio gyvenimą ir karjerą, aš toliau skundžiu šios kišeninės prokurorės įtariamus nusikaltimus. Beje, įrodymų, kad jo patarėja Silickienė nešiojo pinigus Skverneliui į Seimą, prokurorė taip ir nepateikė. Todėl aš tuo ir nelabai tikiu, nes toks senas operatyvininkas kaip Skvernelis vargu ar būtų susidomėjęs keliais tūkstančiais eurų, atnešamais kažkokios gražuolės. Labai jau panašu į spąstus. Tuo labiau, kad Skvernelio karjeroje yra kitų, daug riebesnių epizodų, už kuriuos jį buvo galima pričiupti, pvz., „Igničio” privatizavimas, arba covid-19 testų pirkimas, pavagiant bent 6 mln. eurų. Už šį nusikaltimą, kurį matyt premjero nurodymu vykdė jo padėjėjas Savickas, iki šiol teismuose tąsoma tokia Sveikatos ministerijos darbuotoja Jaruševičienė, kuri tik stropiai vykdė premjero nurodymus, o dabar ją tąso prokurorai. Žodžiu, jokių įrodymų apie tai, kad Skvernelis ėmė kyšius, nėra, išskyrus pagautų nusikaltėlių „nuoširdžius prisipažinimus”. O kaip žinome iš istorijos, pastarieji prisipažins bet ką arba apkalbės bet ką, ką tik jiems nurodys prokuroras. Tuo labiau, kad jeigu STT kelis mėnesius sekė Silickienė, nejaugi neužfiksavo to momento, kad ji perduoda Skverneliui pinigus. Atrodo, kad su Starkevičiumi STT tai pavyko padaryti, todėl šis neburbuliuodamas išėjo į užmarštį.

Todėl ir sakau – netikiu, kad Grunskienė savarankiškai kažką sprendžia, nes visas tas aferas jau buvo galima seniai ištirti. Tuo labiau, kad kai pateikiu prokurorams įrodymus apie masinę teismų korupciją, šie automatu atsisako ką nors daryti – neva teismas „nepriklausomas” daryti sunkius nusikaltimus.

Tai yra teismai masiškai klastoja nutartis, o Grunskienė, kurios pareiga – ištirti šiuos nusikaltimus, visus skundus „palieka nenagrinėtais”. nes jeigu pradėtų nagrinėti, tekti susodinti bent du trečdalius Vilniaus teisėjų.

PAREIŠKIMAS APIE GALIMAS NUSIKALSTAMAS VEIKAS

Adresatas: Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba
Pareiškėjas: Aurimas Drižius,
I. PAREIŠKIMO ESMĖ
Pareiškimu prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai sisteminių ir koordinuotų neteisėtų veiksmų, turinčių: piktnaudžiavimo tarnyba (BK 228 str.), tarnybos pareigų neatlikimo (BK 229 str.), dokumento suklastojimo (BK 300 str.), bendrininkavimo (BK 24 str.)požymių.
II. ESMINIS PAŽEIDIMAS (CENTRINIS FAKTAS)
2026-03-06 Generalinės prokuratūros raštu buvo „atsakyta“ į tris atskirus pareiškimus – 2026-02-06, 2026-02-16 ir 2026-02-27 .
Šie pareiškimai: buvo susiję su skirtingais asmenimis, buvo grindžiami skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis, kėlė skirtingus teisinius klausimus
Nepaisant to: visi trys pareiškimai buvo pripažinti „kartotiniais“, visi trys buvo palikti nenagrinėti, nebuvo priimtas nė vienas procesinis sprendimas pagal BPK. Tokiu būdu: trys savarankiški pranešimai apie galimas nusikalstamas veikas buvo eliminuoti vienu neskundžiamu informacinio pobūdžio raštu.
III. DĖL „KARTOTINUMO“ NEPAGRĮSTUMO
Rašte deklaruojama, kad pareiškimai yra „kartotiniai“ , tačiau: nenurodytas nė vienas ankstesnis procesinis sprendimas, nenurodyta, kurios konkrečios aplinkybės buvo nagrinėtos, nepateikta jokio motyvuoto vertinimo. Tuo tarpu šios aplinkybės niekada nebuvo nagrinėtos, kiekvienas pareiškimas buvo savarankiškas.
Todėl: „kartotinumo“ konstatavimas yra nepagrįstas ir naudojamas kaip formalus pagrindas atsisakyti vykdyti įstatymo reikalavimus.
IV. DĖL PIKTNAUDŽIAVIMO TARNYBA (BK 228 STR.)
Piktnaudžiavimas pasireiškė tuo, kad: sąmoningai nebuvo priimtas procesinis sprendimas vietoj jo pasirinkta informacinio rašto forma. Iš anksto nurodyta, kad toks atsakymas yra neskundžiamas
Tokiu būdu: buvo eliminuota teisė į teisminę gynybą, buvo išvengta teisminės kontrolės
V. DĖL TARNYBOS PAREIGŲ NEATLIKIMO (BK 229 STR.)
Pagal BPK: privaloma priimti sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo arba atsisakymo
Tačiau: toks sprendimas nebuvo priimtas nė vienu iš trijų atvejų
Tai laikytina pareigų neatlikimu.

VI. DĖL DOKUMENTO KLASTOJIMO (BK 300 STR.)

2026-03-06 rašte: pateikiamas teiginys, kad pareiškimai yra „kartotiniai“, tačiau šis teiginys nėra pagrįstas jokiais faktais.
Jei nustatoma, kad: sąmoningai įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, tai gali atitikti dokumento suklastojimo požymius.
VII. DĖL BENDRININKAVIMO (BK 24 STR.)
Teismų veiksmai (2026-03-20 ir 2026-04-09 nutartys): atsisakė nagrinėti skundus
patvirtino praktiką, leidžiančią nepriimti procesinių sprendimų
Tai sudarė sąlygas: tęsti neteisėtą praktiką, išvengti atsakomybės
VIII. SISTEMINIS POBŪDIS
Iš pateiktų dokumentų matyti: naudojama identiška schema, pareiškimai paliekami nenagrinėti, vietoj sprendimų teikiami informaciniai raštai
Tai leidžia konstatuoti: sisteminį teisės į gynybą ribojimą.
IX. ESMINĖ IŠVADA
Trys skirtingi ir niekada nenagrinėti pareiškimai buvo atmesti vienu neskundžiamu raštu, taip sąmoningai panaikinant pareigą priimti procesinius sprendimus ir eliminuojant teisminę kontrolę.

X. PRAŠYMAI

Prašau:

Pradėti ikiteisminį tyrimą pagal:
BK 228
BK 229
BK 300
BK 24
Nustatyti atsakingus asmenis
Įvertinti koordinuoto veikimo požymius
Priimti procesinį sprendimą ir informuoti mane BPK nustatyta tvarka
XI. PRIEDAI
2026-03-06 Generalinės prokuratūros raštas
Pareiškimas dėl teisėjo Petraičio
Skundas dėl teisėjos Gailiūnienės
Pareiškimas dėl teisėjos Šėlienės
2026-03-20 nutartis
2026-04-09 nutartis

Data:
Parašas:
Aurimas Drižius

What do you feel about this?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *