Prokuroras Barsul : „Teismas nepriklausomas daryti nusikaltimus”
Aurimas Drižius
Gražu žiūrėti, kaip klimsta visa „teisinė sistema” – tai yra pagavau Vilniaus miesto apylinkės ir apygardos teisėjus veikiančius organizuotoje grupėje slepiant savo nusikaltimus.
Tai yra apylinkės teismas neišsiunčia nutarties, kad negalėčiau jos apskųsti, nors teismų sistemoje pažymi, kad nutartis išsiųsta. Tada pareiškėjui pasakoma, kad jis praleido terminą nutartį apskųsti. Advokatai sako, kad tai normali praktika teismų sistemoje, nors pirmą kartą su tokia susidūriau.
Todėl įrodžiau, kad nutarties negavau, ir teismas klastoja dokumentus. Nu ir kas? Tada įsijungė visa „sistema” – teisėjos Mikužytės nutartis man nebuvo išsiųsta, sistemoje suklastojus jos išsiuntimo faktą. Prašiau pradėti tyrimą dėl klastojimo, tada Mikužytės kolegė teisėja Štuopienė vėl suklastojo savo nutartį, nurodžiusi tris skirtingas aplinkybes, jog neva nutartis buvo išsiųsta, paskui nurodo, kad siunčiant nutartį vis dėlto nebuvo prikabinti priedai, o galiausiai padaro kategorišką išvadą, kad nutartis buvo išsiųsta tinkamai.
Galiausiai tokia Vilniaus apygardos teismo teisėja Paužaitė man nutartimi išaiškina : „na kas čia tokio, kad visa sistema klastojama, tu gi vis tiek galėjai tą nutartį apskųsti”. Nors įstatymas numato teismų pareigą į teisingą bylos nagrinėjimą, kas reiškia nutarčių siuntimą šalims, tačiau teisėja Paužaitė man nurodo, kad „pareiškėjas visgi vėliau gavo nutartį ir pasinaudojo teise ją apskųsti, todėl jam nebuvo nebuvo žalos”.
Tačiau tai prieštarauja teisės principui, kad pažeidimas vertinamas pagal faktinį proceso eigos pažeidimą, o ne pagal tai, ar asmuo vėliau gavo galimybę jį ištaisyti. Pats teismo veiksmas (ar neveikimas) turėjo būti ištirtas kaip galimas nusikaltimas. Juk jeigu pagauni vagį, ir jis gražino, ką pavogęs, jis vis tiek vagis, o teisėja Paužaitė man išaiškino, kad jeigu jis jau gražino, ką pavogęs, tai jau nebe vagis. Tiesa, gražino ne savo valia, o todėl, kad buvo pagautas. Tačiau „teismas” man sako, kad viskas „teisėta”.
Tačiau aš žinau, kad ne, vagis vis tiek vagis, o teismas meluoja, nes mano, kad jam tai galima.
Teisėja Inga Štuopienė, nagrinėdama mano skundą dėl prokuratūros atsisakymo pradėti tyrimą, priėmė nutartį, kurioje nurodė, kad „kad IBPS sistemoje prie lydraščio nėra pridėtų priedų; kad vis dėlto nutartis „buvo išsiųsta tinkamai“; kad „duomenų nebuvimas nereiškia, jog dokumentai nebuvo išsiųsti“.
Šie teiginiai prieštarauja faktams ir teismų sistemos veikimo logikai, todėl sudaro pagrindą manyti, kad teisėja galimai slepia nusikalstamą veiklą, padarytą jos kolegės teisėjos Ingridos Mikužytės ir raštinės darbuotojų.
BK 300 str. – Dokumentų suklastojimas.
IBPS sistemoje įkeltas lydraštis su melagingais duomenimis apie nutarties išsiuntimą.
BK 228 str. – Piktnaudžiavimas.
Teismo darbuotojai galimai piktnaudžiavo tarnyba siekdami, kad pareiškėjas negalėtų pasinaudoti teise į apeliaciją.
BK 237 str. – Nusikalstamos veikos slėpimas.
Teisėja Inga Štuopienė savo nutartyje galėjo sąmoningai pateikti klaidingus ir prieštaringus motyvus, siekdama apsaugoti kolegę nuo galimos atsakomybės.
Galimas korupcinis pobūdis (STT kompetencija).
Tokia sistema – kai teismo darbuotojai tyčia klastoja duomenis teismų informacinėse sistemose ir niekas už tai neatsako – rodo galimą sisteminį susitarimą ar net korupcinį dangstymą, todėl būtinas STT tyrimas.
Teisėja Paužaitė vėlgi priima nutartį, kad nors nutarties laiku negavau, tai „nesukėlė teisinių pasekmių“, nes vėliau gavau galimybę apskųsti”.
STT apskritai nusišneka, parašę kad „Teismo klastočių tyrimas būtų kišimasis į teisingumo vykdymą”. .
Šiandien gaunu Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Stanislav Barsul nutarimą „Skundo netenkinti“.
Skundo dalis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 237 str. (nusikaltimo slėpimas) pripažinta nepagrįsta ir atmesta.
Šį nutarimą skundžiu vadovaudamasis BPK 168 str. 5 d., prašydamas jį panaikinti kaip neteisėtą ir nemotyvuotą.
2024-10-18 kreipiausi į STT nurodydamas galimą dokumentų klastojimą ir piktnaudžiavimą Vilniaus miesto apylinkės teisme – nutarčių neišsiuntimą man, bet suklastotus įrašus IBPS/EPP sistemoje, kad dokumentai esą „išsiųsti“.
STT 2024-10-29 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, šį atsisakymą patvirtino prokuroras, o vėliau ir teismai (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-01-17 ir Vilniaus apygardos teismo 2025-02-11 nutartys).
2025-11-14 pateikiau naują pranešimą STT, kuriame nurodžiau naujai paaiškėjusias aplinkybes, susijusias su: IBPS įrašu be priedų, faktu, kad teismas faktiškai neišsiuntė dokumento, Vilniaus apygardos teismo patvirtintais dokumentų klastojimo požymiais.
Prašiau: paimti IBPS ir LITEKO log duomenis, teismo sekretorės el. pašto serverio logus, IP adresus, laikus ir asmenis, kurie įkėlė lydraštį be priedų, bei apklausti konkrečias teisėjas ir teismo posėdžių sekretorę.
STT vyriausioji specialistė šį 2025-11-14 pranešimą nepagrįstai pavadino „pakartotiniu“, iš esmės atsisakė tirti naujai paaiškėjusius faktus ir atsisakė rinkti mano prašomus objektyvius įrodymus. Prokuroras 2025-12-01 nutarimu mano skundo taip pat netenkino.
III. PAGRINDINIAI PROKURORO NUTARIMO TRŪKUMAI
- Neteisėtas skundo pripažinimas „kartotiniu“ (dėl BK 228 ir 300 str.)
Prokuroras nurodo, kad mano reikalavimai pradėti tyrimą dėl BK 228 ir 300 str. „laikytini kartotiniais, todėl nenagrinėtini“, nes tos aplinkybės esą jau išnagrinėtos ankstesnėje medžiagoje ir visų instancijų teismuose atmestos.
Tačiau: 2025-11-14 pranešime STT buvo nurodyti nauji faktai ir nauji konkretūs prašomi įrodymai, kurių ankstesnėse medžiagose ir teismų nutartyse nebuvo įvertinta ir net nebuvo surinkta (pvz., IBPS ir LITEKO log duomenys, el. pašto serverio logai, konkrečių asmenų identifikavimas pagal IP ir veiksmų laikus).
BPK 2 str. numato pareigą bet kokiu atveju užtikrinti, kad būtų atskleista nusikalstama veika ir ją padarę asmenys patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Šios pareigos negalima apeiti formalia nuoroda, kad skundas „kartotinis“, kai iš tiesų nurodomos naujos aplinkybės ir prašoma surinkti naujus įrodymus.
Prokuroras savo nutarime visai neįvertino, kokie konkrečiai mano 2025-11-14 pranešime nurodyti faktai yra nauji, jų neatskirė nuo ankstesnių ir nepaaiškino, kodėl netgi naujų aplinkybių atveju tyrimas vis tiek nepradėtinas. Tai pažeidžia BPK 168 str. 4–5 d. reikalavimą nutarimą motyvuoti.
Tokiu būdu prokuroro išvada dėl „kartotinumo“ yra formali, nemotyvuota ir prieštarauja BPK 2, 168 str. nuostatoms bei teisei į veiksmingą nusikalstamų veikų tyrimą. - Neteisingas BK 237 str. taikymas (dėl nusikaltimo slėpimo)
Prokuroras teigia, kad: „vien faktas, kad skunde minimas aplinkybes Vilniaus apygardos teismo teisėja vertino ne taip, kaip norėjo pareiškėjas, savaime dar nesudaro pagrindo inicijuoti baudžiamąjį procesą“ ir kad galimo nusikaltimo slėpimo negali būti, nes teismų nutartimis konstatuota, jog BK 228 ir 300 str. veikų nebuvo.
Su tokiu motyvavimu nesutinku, nes: BK 237 str. saugo baudžiamojo proceso interesą ir draudžia nusikalstamų veikų slėpimą, įskaitant dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo veikų slėpimą.
Prokuroras savo nutarime netiria ir nevertina pačios galimo dokumentų klastojimo esmės (IBPS įrašų be priedų, faktiško dokumento neišsiuntimo, sisteminių įrašų neatitikimo realybei), o tik formaliai remiasi kitų institucijų (teismų) ankstesniais sprendimais, priimtais dar neturint ir nesurinkus minėtų log duomenų ir kitų įrodymų.
Tokia logika sudaro uždarą ratą: nusikaltimo slėpimo faktas neva negalimas, nes ankstesniais sprendimais konstatuota, kad nebuvo nusikalstamos veikos; tačiau būtent tie ankstesni sprendimai ir buvo priimti neištyrus galimai suklastotų įrašų bei nesurinkus visų įrodymų, dėl kurių ir kreipiausi vėl.
Prokuroras nepateikė jokio realaus teisinio argumentavimo, kodėl mano nurodyti veiksmai – galimas IBPS įrašų klastojimas ir teismo dokumentų neišsiuntimas – iš principo negali būti laikomi nusikaltimo slėpimu BK 237 str. prasme. Vietoje teisinės analizės pateikiamas tik vertinimas, kad tai esą tėra „nepasitenkinimas“ priimtais sprendimais.
Taip prokuroras nepagrįstai susiaurina BK 237 str. taikymo ribas, netiria objektyvių duomenų ir faktiškai suteikia imunitetą galimam nusikalstamų veikų slėpimui vien dėl to, kad anksčiau buvo priimti pareiškėjui nepalankūs procesiniai sprendimai. - Nereikalaujama ir nesurenkama objektyvių įrodymų (log duomenų ir kt.)
Mano skunde ir 2025-11-14 pranešime aiškiai ir konkrečiai prašiau: paimti IBPS log duomenis, paimti LITEKO log duomenis, paimti teismo sekretorės el. pašto serverio logus, nustatyti IP adresus, laikus ir asmenis, kurie įkėlė lydraštį be priedų, apklausti teisėją Ingridą Mikužytę, posėdžių sekretorę Daivą Paliokaitę, teisėjas Ingą Štuopienę ir Rasą Paužaitę.
Prokuroras savo nutarime: Nepaaiškino, kodėl šie konkretūs duomenys ir apklausos nereikalingi, Nenurodė, ar bent jau bandė šiuos duomenis gauti, Nepateikė jokios analizės, kaip be šių duomenų galima daryti išvadą, jog nėra nei BK 300, nei BK 228, nei BK 237 str. požymių.
Toks prokuroro pasyvumas ir formali pozicija pažeidžia BPK 2 str. (pareiga išaiškinti nusikalstamas veikas), 168 str. 1 ir 4 d. (pareiga priimti motyvuotą procesinį sprendimą) bei teisę į veiksmingą, nepriklausomą ir kruopštų praneštų nusikalstamų veikų tyrimą. - Nutarimas nemotyvuotas ir prieštaringas
Nors nutarime pakartojami ankstesni STT ir teismų sprendimai, tačiau:
nėra savarankiško prokuroro faktinių aplinkybių įvertinimo, nėra atsakymų į pagrindinius skunde iškeltus argumentus (dėl IBPS įrašo be priedų, teismo dokumentų neišsiuntimo, STT ir teismų pačių tekstuose pripažįstamų prieštaringų faktų), nėra išdėstoma, kodėl naujai nurodytos aplinkybės „objektyviai“ nesudaro pagrindo pradėti ikiteisminio tyrimo.
Dėl to nutarimas neatitinka BPK 168 str. 4 d. reikalavimų ir laikytinas nemotyvuotu.
IV. TEISINIAI ARGUMENTAI
Remiuosi:
BPK 2 str. – pareiga atskleisti nusikalstamas veikas ir užtikrinti, kad niekas, padaręs nusikaltimą, neliktų nenubaustas;
BPK 168 str. 1, 4, 5 d. – dėl pareigos priimti motyvuotą sprendimą ir skundo nagrinėjimo tvarkos;
BK 300 str. – dokumentų suklastojimas;
BK 228 str. – piktnaudžiavimas;
BK 237 str. – nusikaltimo slėpimas;
Konstitucijos 30 str. – teisė į pažeistų teisių gynybą;
EŽTK 6 ir 13 str. – teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ir veiksmingą teisinės gynybos priemonę (analogija taikant standartą veiksmingam tyrimui).
Pagal šias nuostatas prokuroras privalėjo:
Įvertinti, ar naujos mano nurodytos aplinkybės objektyviai gali rodyti nusikalstamas veikas; Bent minimaliai surinkti ir patikrinti prašomus įrodymus (log duomenis, apklausas); Motyvuotai paaiškinti, kodėl, nepaisant naujų faktų, ikiteisminis tyrimas nepradedamas.
To nebuvo padaryta.
V. PRAŠYMAI
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir teisinius argumentus,
PRAŠAU:
Panaikinti 2025-12-01 Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Stanislav Barsul nutarimą „Skundo netenkinti“ medžiagoje Nr. M-7-01-00129-25 (dok. Nr. IBPS-V-3257324-25).
Įpareigoti prokurorą iš naujo išnagrinėti mano skundą:
įvertinant 2025-11-14 pranešime nurodytas naujai paaiškėjusias aplinkybes, surenkant ir įvertinant IBPS, LITEKO ir el. pašto serverio log duomenis, apklausiant mano nurodytus asmenis (teisėjas ir posėdžių sekretorę), motyvuotai pasisakant dėl galimos BK 300, 228 ir 237 str. taikymo.
Alternatyviai – teismui pripažinus, kad jau yra pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą – įpareigoti prokurorą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 300, 228 ir 237 straipsnius.
PRIDEDAMA:
2025-12-01 prokuroro nutarimo „Skundo netenkinti“ kopija.
STT 2025-11-10 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą kopija.
2025-11-14 pranešimo STT kopija.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-01-17 nutarties kopija.
Vilniaus apygardos teismo 2025-02-11 nutarties kopija.
Data: 2025-12-01
Pareiškėjas: Aurimas Drižius)
