Būti vienaragiu
Remigijus Žemaitaitis
LIETUVOS VIENARAGIŲ AUGINTOJAI ŠVIEŽIĄ ŽOLĘ PJAUNA KONSERVATORIŲ GANYKLOSE
Žinot, kas yra įdomiausia Lietuvoje?
Kad pas mus vienaragiai ne tik kuriasi… jie dar ir ganosi. Ir ne bet kur, o konservatorių viešųjų pirkimų eilutėse.
Prie žolės sąvokos pripratinti inovacijų ministrės A. Armonaitės bendražygiai ją gerai atpažįsta ne tik iš vaizdo, bet ir iš kvapo.
Ir čia mes prieiname prie ministrės konsultanto.
Dariaus Žakaičio.
Žmogaus, kuris buvo patarėjas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos taryboje.
Ir, panašu, ne tik patarėjas. Labiau kaip… agronomas. Vienaragių.
Nes, žinot, vienaragiai patys savęs neišmaitins.
Ir čia prasideda gražiausia dalis.
Viešieji pirkimai.
Kai Lietuvoje kas nors sako „viešieji pirkimai“, visi apsimeta, kad čia ekonomika.
Bet realiai tai yra Tinderis verslui ir politikai.
Ir mes matome:
UAB „TechZity“, UAB „TechZity Events“… buvęs pavadinimas dar romantiškesnis – „Innovative development“.
Skamba kaip startuolis, kuris pitch’e sako:
„Mes kuriame ateitį.“
O realiai nuomoja patalpas partiniams draugeliams.
10 pirkimų.
18 tūkstančių eurų.
Dabar kas nors sakys: „Ai, čia nedaug.“
Jo, nedaug.
Bet čia kaip su kavos aparatu ofise.
Vienas puodelis – nieko.
Bet kai geri kasdien – kartą paragavęs nebegali sustoti.
Ir tada į aikštelę išbėga dar vienas personažas.
Karolis Žukauskas.
Taip, tas pats.
Telefoninis sukčius ir trolių fermeris.
Na, jie visi ten su agronomija turi reikalų.
Ir tu galvoji:
Palauk, kaip jis čia atsirado?
Turi verslą.
Turi užsakymus.
Turi politinį pasitikėjimą.
Ir tada sakai:
„Žinai ko trūksta?
Reputacinio adrenalino.“
Ir įdarbini žmogų, kuris, jei būtų programėlė, būtų pažymėtas kaip „scam likely“.
Ir tada pradedi suprasti.
Čia ne klaida.
Čia funkcija.
Nes kai vienaragiai pradeda lįsti į politiką…
jiems reikia ne tik investuotojų.
Jiems reikia skalikų.
Tokių, kurie loja prie vartų.
Kad niekas per arti neprieitų.
Ir čia atsiranda tikrasis modelis.
Vienoje pusėje – verslas.
Kitoje – politika.
Per vidurį – komunikacija.
Ir kažkur fone stovi vienaragis…
ramiai kramto konservatorių žolę…
ir galvoja:
„Svarbiausia – kad pieva būtų valstybės finansuojama.“
Ačiū, Lietuva.
