D.Grybauskaitės teisėjos toliau naikina laisvą spaudą
D.Grybauskaitės teisėjos toliau naikina laisvą spaudą
llredakcija@gmail.com 2025 19 rugsėjo 0
Aurimas Drižius
Kai pradėjau ginti savo teises ir reikalauti, kad teismai vykdytų įstatymus, nesitikėjau kad ši mafija tokia gerai organizuota ir vienalytė.
Pvz., teismai jau 15 metų atmetinėja mano skundus, reikalaujančius panaikinti cenzūrą. Nors ją kategoriškai draudžiau Konstitucijos 44 str. Teisėjai rašo sunkiai įsivaizduojamas nesąmones ir klastotes, kad tik nereikėtų vykdyti Konstitucijos ir įstatymų.
Nors yra trys teismų pakopos, kurios neva turi pataisyti priimtas nesąmones, tačiau visos trys pakopos veikia ranka rankon, ir kartoja tas pačias nesąmones.
Lygiai tas pats yra ir su spaudos platinimu – dar 2024 m. pabaigoje valstybinis ‘Lietuvos paštas” atsisakė sudaryti sutartį dėl „Laisvo laikraščio” prenumeratos. Nors tokia sutartis būdavo sudaroma 20 metų kasmet, tačiau prieš du metus leidinio prenumerata uždrausta. Nors visi kiti leidiniai buvo prenumeruojami. Kartu pagal valdžios komandą iš prekybos tinklų buvo pašalinti leidiniai „Respublika”, „Vakaro žinios” ir „Laisvas laikraštis”.
Padaviau ‘Lietuvos paštą” į teismą, teismai bent porą metų krėtė šposus, kad tik nereikėtų to ieškinio priimti.
Galiausiai Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Taurienė (nuotr. viršuje su savo patrone – kaip tyčia, dauguma atvirai mafijai dirbančių teisėjų yra paskirtos šios matronos) man nutarimi išaiškino, kad jai nesuprantamas ieškinio dalykas ir nesumokėtas žyminis mokestis.
Ar dar kas pamena mane blondine? – facebooke klausia garbinga ir teisingumo nestokojanti teisėja Sigita Taurienė.
Tada pateikiau patikslintą ieškinį. Tada teismas nurodė sumokėti žyminį mokęstį, tačiau pakeisti ieškinio tūrinio jau neprašė.
Kai sumokėjau žyminį mokestį, teismas dar kartą pareikalavo, kad būtų perrašytas ieškinys. Nors prieš tai to nereikalavo.
Tada mano labai gudrus ir išmanus advokatas nurodė, kad teismas man pats prisipažintų, kad vilkina bylą konstatuojant teismo veiksmus
PRAŠYMAS DĖL BYLOS VILKINIMO KONSTATUOJANT TEISMO VEIKSMUS
Vilniaus miesto apylinkės teismui
Civilinė byla Nr. e2-35463-1045/2025
Ieškovė:
UAB „Grėsmės nacionaliniam saugumui“
Moliakalnio g. 86, Vilnius
Prašymas
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 7 straipsniu, 115 straipsnio 3 dalimi, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalimi bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) 6 straipsniu,
prašau konstatuoti, kad pakartotinėmis nutartimis teismas nurodė naujus, ankstesnėse nutartyse nepaminėtus ieškinio trūkumus, ir taip nepagrįstai vilkina civilinės bylos nagrinėjimą.
Motyvai
2025-08-13 nutartimi teismas nustatė konkrečius ieškinio trūkumus – patikslinti datą, nuo kada turėtų būti sudaryta sutartis, bei sumokėti žyminio mokesčio dalį.
Šie trūkumai buvo pašalinti – ieškovė pateikė patikslintą ieškinį ir sumokėjo trūkstamą žyminį mokestį.
Tačiau 2025-08-18 nutartimi teismas papildomai nurodė naujus reikalavimus, kurių ankstesnėje nutartyje nebuvo – iš esmės iš naujo perrašyti ieškinį, nuosekliai išdėstyti visas faktines aplinkybes ir atskirai pagrįsti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
Toks pakartotinis naujų reikalavimų nurodymas, kai ankstesni trūkumai jau buvo pašalinti, reiškia, kad teismas ne iš karto įvardijo visus trūkumus ir taip objektyviai vilkina bylos nagrinėjimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pabrėžęs, kad teismas privalo laikytis proceso koncentracijos principo ir vengti nereikalingų procedūrinių veiksmų, kurie užvilkina bylos nagrinėjimą (pvz., LVAT 2017-05-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2616-520/2017).
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nuosekliai laikosi pozicijos, kad valstybės institucijos, įskaitant teismus, privalo užtikrinti proceso „per įmanomai trumpiausią laiką“ reikalavimą. Bylose Kudla prieš Lenkiją (2000 m.) ir Scordino prieš Italiją (2006 m.) EŽTT konstatavo, kad užvilkinimas gali būti pripažįstamas žmogaus teisių pažeidimu, net jei formaliai procesiniai reikalavimai buvo vykdomi.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką, teisingumo vykdymas privalo būti efektyvus ir negali būti vilkinamas formaliais pagrindais (pvz., KT 2006-01-16 nutarimas).
Taigi pakartotinis naujų trūkumų nurodymas, kai jie galėjo būti suformuluoti iš karto, pažeidžia proceso operatyvumo principą ir sudaro pagrindą konstatuoti bylos vilkinimą.
Prašau teismo
Konstatuoti, kad šioje byloje proceso vilkinimo požymių atsirado dėl to, kad teismas pakartotinėse nutartyse nurodė naujus, ankstesnėse nepaminėtus ieškinio trūkumus.
Užtikrinti, kad toliau procesas būtų vykdomas laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo, o byla būtų nagrinėjama iš esmės be nepagrįstų kliūčių.
Ieškovės vardu
Aurimas Drižius
2025-09-19
PATIKSLINTAS IEŠKINYS
Vilniaus miesto apylinkės teismui
Civilinė byla Nr. e2-35463-1045/2025
Ieškovė:
UAB „Grėsmės nacionaliniam saugumui“
Moliakalnio g. 86, Vilnius
Atsakovė:
AB Lietuvos paštas
J. Jasinskio g. 16, 03500 Vilnius
juridinio asmens kodas: 121215602
Ieškinio faktinis pagrindas
Ieškovė yra leidinio „Laisvas laikraštis“ leidėja. Leidinio platinimas per AB Lietuvos pašto prenumeratos sistemą yra esminė sąlyga užtikrinti jo prieinamumą visoje Lietuvoje.
2024 m. pabaigoje ir 2025 m. pradžioje ieškovė kreipėsi į atsakovę AB Lietuvos paštą dėl prenumeratos priėmimo ir leidinio pristatymo sutarties sudarymo.
Atsakovė atsisakė sudaryti tokią sutartį, nenurodydama pagrįstų teisinių ar faktinių priežasčių. Tokie veiksmai faktiškai užkirto kelią leidiniui pasiekti prenumeratorius.
Atsakovės veiksmai riboja spaudos laisvę, užtikrinamą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 44 straipsnyje, taip pat pažeidžia sąžiningos konkurencijos principą, nes kiti leidiniai be kliūčių sudaro prenumeratos sutartis su AB Lietuvos paštu.
Dėl atsisakymo sudaryti sutartį ieškovė patyrė tiesioginę turtinę žalą – negavo bent 1000 Eur pajamų už prenumeratą, kurios nebūtų praradusi, jeigu sutartis būtų buvusi sudaryta laiku.
Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas šį ieškinį, 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi nurodė tik tam tikrus ieškinio trūkumus (patikslinti datą, sumokėti žyminį mokestį). Tačiau vėlesnėje 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutartyje jau buvo nurodyti nauji, anksčiau neminėti reikalavimai – iš esmės perrašyti ieškinį iš naujo, nuosekliai nurodyti visas faktines aplinkybes, atskirai pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių būtinybę. Toks pakartotinis naujų trūkumų nurodymas, kai ieškovė jau buvo įvykdžiusi pirmosios nutarties reikalavimus, sudaro bylos vilkinimo požymių ir pažeidžia CPK 7 straipsnyje bei Konstitucijoje įtvirtintą proceso operatyvumo principą, taip pat Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnyje garantuotą teisę į bylos išnagrinėjimą per „įmanomai trumpiausią laiką“.
Ieškinio reikalavimai
Pripažinti neteisėtais atsakovės AB Lietuvos pašto veiksmus, kuriais buvo atsisakyta sudaryti prenumeratos priėmimo ir leidinio „Laisvas laikraštis“ platinimo sutartį su ieškove.
Įpareigoti atsakovę AB Lietuvos paštą sudaryti su ieškove UAB „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ leidinio „Laisvas laikraštis“ prenumeratos apdorojimo ir pristatymo sutartį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš atsakovės 1000 Eur turtinės žalos atlyginimą.
Priteisti iš atsakovės ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones
Vadovaudamasi CPK 144 straipsniu, ieškovė prašo teismo:
Uždrausti atsakovei AB Lietuvos paštui atsisakyti sudaryti leidinio „Laisvas laikraštis“ prenumeratos apdorojimo ir pristatymo sutartį ar riboti leidinio platinimą pagal gyvenamąją vietą ar kitais diskriminaciniais pagrindais iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
Laikinųjų apsaugos priemonių būtinybės pagrindimas
Leidinio platinimas per AB Lietuvos pašto tinklą yra vienintelis realus būdas užtikrinti, kad prenumeratoriai visoje Lietuvoje gautų laikraštį.
Nesant prenumeratos sutarties, leidinio sklaida yra faktiškai sustabdyta, o tai reiškia neatitaisomą žalą: prenumeratoriai netenka prieigos prie leidinio, leidėja praranda skaitytojus ir finansinius šaltinius.
Tokia situacija ne tik daro finansinę žalą, bet ir riboja Konstitucijoje įtvirtintą spaudos laisvę.
Laikinosios apsaugos priemonės užtikrintų, kad leidinys nebūtų diskriminuojamas ir galėtų veikti tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas.
Atsakovės teisės ir interesai dėl šių priemonių nebūtų pažeisti, nes laikraščio platinimas yra įprasta AB Lietuvos pašto veikla, už kurią atsakovė gauna atlyginimą.
Priedai
Ieškovės pateikti ankstesni įrodymai (prašoma prijungti prie patikslinto ieškinio).
Ieškovės vardu
Aurimas Drižius
2025-09-19
Civilinė byla Nr. e2-35463-1045/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21639-2025-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.2.7.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. rugpjūčio 18 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Taurienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ ieškinio atsakovei akcinei bendrovei Lietuvos paštui dėl atsakovės veiksmų pripažinimo neteisėtais, įpareigojimo sudaryti sutartį ir žalos atlyginimo priteisimo priėmimo klausimą,
nustatė:
⦁ ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei AB Lietuvos paštui, prašydama: 1) pripažinti neteisėtais atsakovės veiksmus, kuriais buvo atsisakyta sudaryti prenumeratos priėmimo ir platinimo sutartį su ieškove; 2) įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškove leidinio „Laisvas laikraštis“ prenumeratos apdorojimo ir pristatymo sutartį; 3) priteisti iš atsakovės 1000 eurų turtinės žalos atlyginimą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
⦁ Ieškinyje taip pat pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei riboti leidinio platinimą pagal gyvenamąją vietą ar kitais diskriminaciniais pagrindais.
⦁ Ieškovei teismo 2025 m. rugpjūčio 13 d., rugsėjo 8 d. nutartimis nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti ieškinio reikalavimus ir sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį ar pateikti papildomus įrodymus, spręsti dėl atleidimo nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo.
⦁ Teisme 2025 m. rugsėjo 12 d. gautas ieškovės prašymas dėl trūkumų pašalinimo, kuriame ieškovė nurodo, kad tikslina ieškinio reikalavimą ir prašo įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškove leidinio „Laisvas laikraštis“ prenumeratos apdorojimo ir pristatymo sutartį nuo 2025 m. spalio 1 d., taip pat pateikė papildomus įrodymus apie ieškovės turimą turtą.
⦁ Teisme 2025 m. rugsėjo 15 d. gautas ieškovės patikslintas ieškinys, kuriame ieškovė nurodo, kad tikslina ieškinio reikalavimą ir prašo įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškove leidinio „Laisvas laikraštis“ prenumeratos apdorojimo ir pristatymo sutartį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei atsisakyti sudaryti leidinio „Laisvas laikraštis“ prenumeratos apdorojimo ir pristatymo sutartį arba riboti leidinio platinimą pagal gyvenamąją vietą ar kitais diskriminaciniais pagrindais iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
⦁ Teisme 2015 m. rugsėjo 15 d. gautas ieškovės mokėjimas, patvirtinantis 84 eurų žyminio mokesčio už byloje reiškiamus reikalavimus sumokėjimą.
Nustatytinas terminas patikslinto ieškinio ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trūkumams pašalinti
⦁ Ieškinys turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111 straipsnis) ir ieškinio turiniui (CPK 135 straipsnis) keliamus reikalavimus. CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, <…> (CPK 135 straipsnio 2 dalis).
⦁ Teismas pažymi, kad, teikiant patikslintą ieškinį, jam keliami visi reikalavimai, kurie yra keliami ieškiniui, su kuriuo pirmą kartą kreipiamasi į teismą. Tai reiškia, kad ieškovė, teikdama patikslintą ieškinį, jame turi nuosekliai nurodyti visas faktines aplinkybes, kurios buvo nurodytos ir pradiniame ieškinyje (taip pat gali jas papildyti), bei aiškiai suformuluoti atsakovei reiškiamus reikalavimus byloje. Pažymėtina, kad priedai, kurie buvo pateikti su pradiniu ieškiniu, gali būti neteikiami, prašant teismo pridėti nurodytus įrodymus prie patikslinto ieškinio ir jais remtis kartu su kitais įrodymais byloje.
⦁ Teismas, pasisakydamas dėl pateikto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pažymi, kad nors ieškovė formuluoja prašymą uždrausti atsakovei atlikti konkrečius veiksmus, t. y. atsisakyti sudaryti prenumeratos apdorojimo sutartį, tačiau iš esmės prašo įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškove prenumeratos apdorojimo sutartį iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo, t. y. reiškia tokį patį reikalavimą, koks yra reiškiamas ieškinyje.
⦁ Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vien tik ieškovo kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir kad kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-784/2010). Teismų praktikoje taip pat akcentuojama proporcingumo principo svarba taikant laikinąsias apsaugos priemones, t. y. būtinybė teismui atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, taip pat ir į padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. ⦁ e2-1721-798/2017). Kadangi ieškovo reikalavimų pagrįstumas pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje teismo įvertinamas tik preliminariai, su ieškinio reikalavimais sutampančių ir iš esmės tokias pat pasekmes kaip ieškinio patenkinimas sukeliančių, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali būti pateisinamas tik tuo atveju, jei ieškovas įrodo, kad konkrečiu atveju tokia skuba yra būtina ir nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros.
⦁ Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei tenka pareiga pagrįsti, kodėl yra „skubu“ taikyti jos prašomą laikinąją apsaugos priemonę ir kokią konkrečiai žalą ieškovė patirtų, jeigu šios priemonės bylos nagrinėjimo metu nebūtų taikomos, bei kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nepažeis šalių interesų pusiausvyros.
⦁ CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti.
⦁ Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei nustatytinas septynių dienų terminas nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti nurodytus patikslinto ieškinio ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones trūkumus.
⦁ Ieškovei išaiškintina, kad, nepašalinus nurodytų trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas ieškovei (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115, 138, 290–291 straipsniais, teismas
nutaria:
nustatyti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ 7 (septynių) dienų terminą nuo šios nutarties kopijos gavimo dienos pašalinti nurodytus ieškinio trūkumus.
Išaiškinti ieškovei, kad, nepašalinus nurodytų trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas ieškovei
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Sigita Taurienė
