Dokumentų klastojimas Vilniaus apygardos teisme tapo norma
Aurimas Drižius
Sučiupau visą taip vadinamą teisėjų gaują – jie veikia organizuotai ir organizuotai dengia vienas kito nusikaltimus.
Tačiau dirbtinis intelektas labai lengvai nustato tas klastotes. Aš pats jas matau, tačiau nesugebėčiau teisiškai įvertinti.
Istorija tokia – Vilniaus miesto apylinkės teismas man neva išsiuntė teisėjos Mikužytės nutartį, nes teismų sistemoje IBPS pažymėjo, kad nutartis man išsiųsta elektroniniu paštu. Tačiau iš tikrųjų jokios nutarties nebuvau gavęs, o teismas mane apkvailino, suklastotęs savo sistemą, kad negalėčiau skųsti minėtos teisėjos Mikužytės klastotės.
Tik pradėjau ieškoti, kur dingo man skundas, ir koks jo likimas, ir tada garbingas teismas mane informavo, kad nutartis man išsiųsta, o aš durnas, kad jos laiku neapskundžiau.
Tada apskundžiau šias klastotes Vilniaus apygardos teismui, ir šis pripažino, kad teismų sistemoje – klastotė. Tai yra teismų sistemoje pažymima, kad nutartis išsiųsta, nors ji nėra išsiųsta.
„Posėdžių sekretorė parengė ir į IBPS sistemą įkėlė lydraštį, kuriame nurodoma, kad A.Drižiui išsiusta nutartis, tačiau duomenų, kad šis lydraštis kartu su skundžiama nutartimi A.Drižiui buvo išsiųstas, medžiagoje nėra”, – nurodė apygardos teismas.
Atrodo, kad dokumentų klastojimo faktas akivaizdus ir STT turės ką veikti, tačiau čia pat įsijungia organizuota teisėjų gauja – jie man savo nutartimis išaiškina, na kas čia tokio, kad mes klastojam sistemą.
Kai pareikalauju STT dirbti savo darbą, tai jie atsisako, o tokia apylinkės teismo teisėja Štuopienė savo nutartyje nurodė tris skirtingas aplinkybes, jog neva nutartis buvo išsiųsta, paskui nurodo, kad siunčiant nutartį
vis dėlto nebuvo prikabinti priedai, o galiausiai padaro kategorišką išvadą, kad nutartis buvo
išsiųsta tinkamai.
Galiausiai tokia Vilniaus apygardos teismo teisėja Paužaitė man nutartimi išaiškina : „na kas čia tokio, kad visa sistema klastojama, tu gi vis tiek galėjai tą nutartį apskųsti”.
Nors įstatymas numato teismų pareigą į teisingą bylos nagrinėjimą, kas reiškia nutarčių siuntimą šalims, tačiau teisėja Paužaitė man nurodo, kad „pareiškėjas visgi vėliau gavo nutartį ir pasinaudojo teise ją apskųsti, todėl jam nebuvo nebuvo žalos”.
Tačiau tai prieštarauja teisės principui, kad pažeidimas vertinamas pagal faktinį proceso eigos pažeidimą, o ne pagal tai, ar asmuo vėliau gavo galimybę jį ištaisyti. Pats teismo veiksmas (ar neveikimas) turėjo būti ištirtas kaip galimas nusikaltimas.
Teismas rėmėsi teismo sekretorės el. pašto išrašu ir automatinio pristatymo pranešimu, kaip patikimais įrodymais. Tačiau nebuvo įvertinta galimybė, kad automatinis patvirtinimas rodo tik laiško pristatymą serveriui, o ne faktinį dokumento gavimą ar atidarymą. Be to, nebuvo apklausta nei sekretorė, nei nustatyta, ar el. laiškas turėjo priedą su nutartimi.
Tai reiškia, kad nebuvo atliktas objektyvus įrodymų tyrimas, o teismas iš esmės rėmėsi institucijų paaiškinimais, neatlikdamas nepriklausomo vertinimo. Aš manau, kad teisėja I. Štuopienė galėjo dengti kolegę I. Mikužytę, kurios sekretorė galėjo būti atsakinga už neišsiųstą nutartį. Kodėl sekretorė nutarties man neišsiuntė, nors sistemoje pažymėjo, kad išsiuntė, teismui nebuvo įdomu, nes tuomet teisėjos sekretorė gali pasakyti, kad jai taip liepė pati teisėja. Manau, kad taip ir buvo. Apygardos teismas šių aplinkybių nevertino ir netyrė, tik konstatavo, kad „subjektyvi nuomonė nepagrįsta“. Tai pažeidžia BPK 168 str. 1 d. (pareiga motyvuotai įvertinti skundo argumentus
SKUNDAS DĖL TEISĖJOS RASOS PAUŽAITĖS GALIMO PIKTNAUDŽIAVIMO IR TARNYBINIO NUSIKALTIMO
Generalinei prokuratūrai
Rinktinės g. 5A, LT-01515 Vilnius
Skundą pateikia:
Aurimas Drižius,
Data: 2025-11-12
DĖL: Vilniaus apygardos teismo teisėjos Rasos Paužaitės 2025 m. vasario 11 d. nutarties, kuria galimai piktnaudžiauta tarnyba ir nuslėpti nusikalstami veiksmai
I. Faktinės aplinkybės
2025 m. vasario 11 d. Vilniaus apygardos teismo teisėja Rasa Paužaitė priėmė nutartį baudžiamojoje byloje Nr. IBPS-V-196204-25 / M-7-01-00089-24, kuria atmetė mano skundą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo darbuotojų dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo.
Aš skunde nurodžiau, kad 2024-07-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis man nebuvo išsiųsta, nors teismų informacinėje sistemoje (IBPS) buvo pažymėta, kad ji išsiųsta. Ši situacija sudarė kliūtis laiku pasinaudoti mano teise ją apskųsti, todėl prašiau pradėti tyrimą dėl BK 300 str. (dokumentų klastojimas) ir BK 228 str. (piktnaudžiavimas tarnyba) numatytų veikų.
Teisėja R. Paužaitė šį skundą atmetė, remdamasi tik institucijų pateiktais paaiškinimais, kad neva nutartis buvo išsiųsta el. paštu, bei „automatinio laiško pristatymo“ duomenimis. Tai melas, nes apygardos teismas pripažino, kad tas laiškas buvo išsiųstas be nutarties.
Teismas nevertino esminių mano argumentų – kad automatinis laiško pristatymo patvirtinimas neįrodo dokumento faktiško gavimo ar priedo buvimo, taip pat kad nebuvo atliktas nepriklausomas tyrimas, ar išsiųstame laiške iš tiesų buvo teismo nutartis.
Teisėja atsisakė vertinti akivaizdžius prieštaravimus tarp šios bylos medžiagos ir ankstesnės Vilniaus apygardos teismo 2024-09-10 nutarties, kurioje buvo konstatuota, jog IBPS sistemoje nėra duomenų apie 2024-07-24 nutarties išsiuntimą su priedu.
Tokiu būdu teisėja Paužaitė, turėdama duomenis apie galimą dokumentų klastojimą, ne tik atsisakė juos tirti, bet ir savo nutartimi padėjo nuslėpti galimą nusikaltimą, galimai padarydama veikas, numatytas BK 228 straipsnyje (piktnaudžiavimas) ir BK 237 straipsnyje (nusikalstamos veikos slėpimas).
II. Teisinis vertinimas
Baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio 1 dalis numato, kad atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tada, kai akivaizdu, kad nėra nusikalstamos veikos požymių.
Šiuo atveju akivaizdžiai buvo duomenų, kad IBPS sistemoje pažymėta informacija apie siuntos išsiuntimą neatitiko faktinės padėties – t. y. egzistavo realūs požymiai galimo dokumentų klastojimo.
Teisėja Paužaitė, vietoje to, kad įpareigotų atlikti tyrimą arba įvertintų prieštaravimus, sąmoningai priėmė nutartį, kuri neparemta objektyviais duomenimis ir prieštarauja ankstesniems tos pačios institucijos sprendimams.
Tokie veiksmai atitinka BK 228 str. 1 d. požymius – piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, kai valstybės tarnautojas (teisėjas), viršydamas įgaliojimus, veikia priešingai tarnybos interesams ir taip daro didelę žalą valstybės autoritetui bei asmens teisėms.
Taip pat teisėjos veiksmai turi BK 237 str. (nusikalstamos veikos slėpimas) požymių, kadangi ji turėjo realius duomenis apie galimą nusikalstamą veiką (dokumentų klastojimą) ir vietoj tyrimo inicijavimo priėmė sprendimą, kuris ją uždengia.
Itin juokinga teisėjos Paužaitės motyvacija : „nors Pareiškėjas kategoriškai teigia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 24 d. nutarties nėra gavęs, ši aplinkybė vis tik nesutrukdė jam apskųsti minėtą nutartį… todėl akivaizdu, kad pavėluotas gavimas Pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukėlė.“
Teismas pripažįsta faktą, kad nutarties pareiškėjas nebuvo gavęs laiku.
Tai reiškia, kad teismas patvirtino dokumento neišsiuntimo arba vėlavimo faktą, o tai iš esmės patvirtina mano nurodytą aplinkybę — kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sistema pažymėjo siuntimą, tačiau dokumentas laiku nebuvo išsiųstas ir nepasiekė adresato.
Nepaisant to, teismas daro išvadą, kad pažeidimo nėra, nes terminai buvo atnaujinti. Tai, kad apygardos teismas pripažino, kad nutartis man nebuvo išsiųsta, nors IBPS sistemoje pažymėta, kad išsiųsta, neįrodo, kad nebuvo jokio nusikaltimo, tai įrodo priešingą veikimą.
Toks teisėjos Paužaitės vertinimas prieštarauja esminiam teisingo proceso principui, pagal kurį svarbu ne tik ar žala buvo „kompensuota“ vėliau, bet ar valstybės institucijos veikė teisėtai ir užtikrino proceso šalių teises laiku (BPK 44 str. 5 d., Konstitucijos 31 str.).
Teisė gauti procesinį dokumentą laiku yra autonomiška teisė, nepriklausoma nuo to, ar paskui buvo atnaujintas terminas. Ši teisė susijusi su teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisių gynimą užtikrinimu. Teismo argumentas „žalos nėra, nes vėliau gavote galimybę apskųsti“ yra formaliai ir teisiškai klaidingas.
Pagal EŽTT praktiką (Scordino v. Italy, Kudla v. Poland, Perez v. France), valstybė privalo ne tik suteikti formalią galimybę apskųsti, bet ir užtikrinti, kad procesas vyktų tinkamai ir be kliūčių.
Šiuo atveju teismas pripažino, kad kliūtis egzistavo (nutartis nebuvo gauta), bet vis tiek atmetė skundą – tai logiškai ir teisiškai prieštaringa.
Tai taip pat rodo, kad teisėja Paužaitė turėjo objektyvių duomenų apie galimą dokumentų klastojimą ar piktnaudžiavimą, bet vis tiek konstatavo, jog „nusikaltimo požymių nėra“.
Tokia išvada leidžia teigti, kad ji sąmoningai sumažino įvykio reikšmę, nors teismo konstatavimas apie „pavėluotą gavimą“ iš esmės patvirtina Pareiškėjo skundo pagrindą.
Todėl papildomai pažymiu, kad teisėja Rasa Paužaitė savo nutartyje pati pripažino faktą, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 24 d. nutartis man buvo pavėluotai gauta, tačiau vis tiek konstatavo, kad „tai nesukėlė teisinių pasekmių“.
Tokiu būdu teisėja faktiškai patvirtino neteisėtų veiksmų egzistavimą, bet atsisakė juos vertinti kaip galimai nusikalstamus, taip nuslėpdama dokumentų klastojimo požymius ir padėdama išvengti atsakomybės galimai pažeidimą padariusiems asmenims.
Toks elgesys turi BK 228 str. (piktnaudžiavimas) ir BK 237 str. (nusikalstamos veikos slėpimas) požymių.
III. Prašymai
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 168, 170 ir 2 straipsniais,
PRAŠAU:
Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjos Rasos Paužaitės galimo piktnaudžiavimo tarnyba (BK 228 str.) ir galimo nusikalstamos veikos slėpimo (BK 237 str.), susijusio su 2025 m. vasario 11 d. priimta nutartimi byloje Nr. IBPS-V-196204-25 / M-7-01-00089-24.
Patikrinti Vilniaus apygardos teismo informacinėje sistemoje (IBPS) esančius duomenis apie 2024-07-24 nutarties siuntimą, priedo turinį ir faktinį gavimą.
Apklausti Vilniaus miesto apylinkės teismo sekretorę Daivą Paliokaitę, teisėjas I. Štuopienę ir I. Mikužytę, siekiant nustatyti, ar nutartis buvo faktiškai išsiųsta pareiškėjui.
Informuoti mane apie priimtą procesinį sprendimą įstatymo nustatyta tvarka.
Priedai:
Vilniaus apygardos teismo 2025-02-11 nutarties kopija (teisėja R. Paužaitė).
Vilniaus apygardos teismo 2024-09-10 nutarties kopija (prieštaraujanti duomenims dėl išsiuntimo).
Pareiškėjas:
Aurimas Drižius
