KGB PULKININKAS MATUSEVIČIUS DUBINGIUOSE: NEGALI GRĄŽINTI SKOLOS, SUNAIKINK KREDITORIUS

KAIP VEIKIA ŠIUOLAIKINIS REKETAS LIETUVOJE? SUSIPAŽINKITE: KGB PULKININKAS JUOZAS RAMUTIS MATUSEVIČIUS DABAR DUBINGIUOSE. JO VEIKLOS BŪDAS – JEI NEGALI GRĄŽINTI SKOLOS, SUNAIKINK KREDITORIŲ

Šis trumpas apžvalginis straipsnis galėtų būti pavadintas, kaip garsaus rašytojo A. Diuma romanas „Po dvidešimties metų“. Tiek metų prireikė nustatyti TSRS KGB pulkininko Juozo Ramučio Matusevičiaus – daugiau
ar mažiau žinomą nuolatinę gyvenamąją vietą Dubingiuose prie gandralizdžio, nes asmens duomenų apsauga mūsuose, kai kuriais atvejais labai ir itin paslaptinga. Mat, Juozas Ramutis TSRS KGB oficialiai
tarnavo iki 1990 m. kovo 16 d. Kaip žinia, po to, galimai 17 kagėbistų (gal ir daugiau) į tarnybą priėmė VSD Generalinis direktorius Viktoras Zedelis. Mano pažįstami – Gediminas, Viktoras, Vladas, – Matusevičių
vadino pulkininku. Ar tikrai tokį laipsnį jis turėjo tarnybose – pulkininko ar papulkininkio, – pats nesidomėjau. Taigi, tebūnie „pulkininkas“.

Tikriausiai, SODROJE jokių duomenų apie J.R. Matusevičiaus tarnybą TSRS ar Lietuvos žvalgyboje nerasime. Kodėl? Todėl. Gal jums taps aiškiau susipažinus su pridedama prie straipsnio faktografine ir lakoniška 6 foto nuotraukų informacija: kagėbistų nusikaltimų tirti negalima. Jeigu dirba saugumo struktūrose – nuo jų viskas nubyra.
Atsakyti į klausimą – kiek ir iš kurių tarnybų gauna pensijas ar kitas pajamas, misija neįmanoma, nes Valstybinė mokesčių inspekcija pažymėjo, kad: „J.R. Matusevičiaus IĮ neteikė finansinės atskaitomybės
dokumentų nuo įmonės registravimo dienos“. Kodėl to nedarė? Todėl.
O dabar glaustai sugrįžkime prie modernaus reketo veiklos modelio Lietuvoje: jeigu negali grąžinti skolos, sunaikink kreditorių.

Tardymo valdybos prie Vilniaus m. VPK 1 STS tardytoja Renata Bartkutė, savo nutartimis nepagrįstai ir neteisėtai nutraukdama baudžiamąją bylą Nr. 10-1-1165-02, pati konstatavo, kad J.R. Matusevičius: “Pasižada, kai
tik turės pinigų, A. Bartusevičiui būtinai grąžins visą pasiskolintą pinigų sumą” (b.l. 241); pati teigia, kad: “Tyrimo metu pašalinti prieštaravimų tarp J.R. Matusevičiaus ir A. Bartusevičiaus parodymų, taip pat nustatyti
paskolos tarp jų tikslią sumą bei laiką nepavyko” (b.l. 242); pati teigia, kad: “nuo paskolintų pinigų perdavimo momento, paskolinti pinigai tapo J.R. Matusevičiaus nuosavybe” (b.l.242); pati apgailestauja, kad
J.R. Matusevičiui: “verslas nepavyko ir dėl to jis neturėjo galimybių grąžinti skolos” ir t.t. Vienok, ignoruoja tai, kad pinigus J.R. Matusevičius skolinosi kaip fizinis asmuo, o ne verslininkas verslui vystyti.

Apskritai, jis turėjo tik fiktyvią personalinę įmonę, kuri: “mokesčių inspekcijai finansinės atskaitomybės dokumentų neteikė” (b.l. 242). Taigi, nepasisekęs verslas nebuvo priežastis, dėl kurios jis negrąžino paskolų
G. Blažiui ir A. Bartusevičiui, o priešingai, paskolos buvo imamos dėl prieš tai žlugusios blogai organizuotos priemonės. Naujų paskolų ėmimas, kad būtų grąžintos paskolos ir mokami procentai ankstesniems
kreditoriams, neturint bent kiek realaus plano, kaip tas paskolas grąžinti, yra vienas iš sukčiavimo būdų, pagrįstų finansinės piramidės principu. Kadangi kai kurie kiti kreditoriai, atgavo savo skolas
antstoliams iš varžytinių pardavus J.R. Matusevičiaus už kreditorių pinigus įgytus butus ir kitą turtą dar 1995 11 13 ir 1996 10 10 (b.l. 242).
Iš manęs jis pasiskolino pinigus 1996 09 10, kuriuos kas mėnesį, du ar tris vis žadėjo grąžinti. Tokie trumpi terminai, turint omeny jo paties pripažįstamas skolas ir jų padengimo šaltinį iš naujų paskolų bei varžytinių, duoda pakankamą pagrindą teigti, kad imdamas minėtas paskolas, jis neketino jų grąžinti. Paskolų ėmimas siekiant vystyti verslą yra tuomet, kai paskolų grąžinimas pagrįstas konkrečiais paskaičiavimais. J.R. Matusevičiaus atveju to nėra. Nukentėjusiesiems, pasinaudodamas savo ryšiais su žinomais žmonėmis, J.R. Matusevičius
buvo sudaręs rimto verslininko įvaizdį. Todėl, nutarimo nutraukti baudžiamąją bylą argumentai, kuriais atsisakoma iškelti ir tirti baudžiamąją bylą, pagrįsti vienpusiška sukčiavimo samprata ir ištraukti iš bendro bylos konteksto.

Akistatos tarp manęs ir J.R. Matusevičiaus metu 2002 m. gruodžio 3 d., paaiškėjo, kad J.R. Matusevičius yra ne tik turto pasisavinimo arba iššvaistymo subjektas, bet ir sukčiavimo subjektas, kadangi jis paėmė
paskolą net neketindamas jos grąžinti. Visą savo turtą jau buvo iššvaistęs ir praradęs dėl negrąžintų paskolų bankams, pavyzdžiui „Tauro“. Kitų bankų sako „neprisimena“. Skolininkas suvokė, kad jis
meluoja savo kreditoriui ir kad negrąžins pinigų. Taigi, skolininkas kreditoriaus interesus pažeidė tyčia. Akistatos metu J.R. Matusevičius pripažino, kad seniai pažįsta mane, nes mane kaip kreditorių versliam verslininkui rekomendavo mūsų bendras pažįstamas Viktoras Zedelis.

J.R. Matusevičius pripažino, kad yra man skolingas.

Siekdamas suklaidinti tardymą ir išvengti baudžiamosios atsakomybės, teigė, kad aš, kaip „mafijos advokatas“, „Dekanidzių gynėjas“ jį šantažavau, grasinau susidoroti „Dekanidzių pagalba“ dar 1995 m. Tai
apskritai netiesa. Susitarimas dėl paskolos pasirašytas 1996 m. rugsėjo 10 d. Antra vertus, dėl šantažo, grasinimo susidoroti J.R. Matusevičius nei 1995 m., nei vėliau niekada nesikreipė į teisėtvarkos ar teisėsaugos
organus. Todėl visi J.R. Matusevičiaus teiginiai neatitinka tikrovės.
Norėčiau atkreipti teismo dėmesį į tai, kad nei tardytoja R. Bartkutė, nei
prokurorė R. Miltinytė man neleido susipažinti su nutrauktos baudžiamosios bylos medžiaga. Juolab, neapklausė Grigorijaus Dekanidzės, neatliko kratų J.R.Matusevičiaus gyvenamose vietose.
Kratas dare tik mano (kreditoriaus) namuose. Tuo buvo pažeistos mano, nukentėjusiojo teisės. Todėl prašiau teismą informuoti mane, kada bus gauta minėta baužiamoji byla ir suteikti man galų gale teisę susipažinti
sui tin nuo manes slepiama baudžiamosios bylos medžiaga. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo teisėjas Gintaras Dzedulionis mano prašymą leisti padaryti kopijas baudžiamojoje byloje uždraudė: „šių – 84, 90, 104, 105,
163, 165, 195-204, 207, 231 lapų nedauginti”. Kodėl? Todėl.
Manyčiau, kad 1 STS tardytoja R. Bartkutė ir prokurorė R. Miltinytė tik tariamai ir neobjektyviai ištyrė minėtą įvykį, buvo šališkos ir tendencingos, kadangi bijojo mane jau 5-rius metus neteisėtai persekiojančios STT šmėklos, todėl ir nerado nusikaltimo sudėties pulkininko sukčiaus J.R. Matusevičiaus veiksmuose. Jų nutarimus Vilniaus m. 1 apylinkės teismo teisėjas Gintaras Dzedulionis palaimino savo nutartimi.

Esant tokiai padėčiai, jeigu teismui kyla kokios nors abejonės dėl susitarimo (sutarties) teksto autentiškumo, būtina skirti grafologinę ekspertizę, o ne tirti jo semantines, semiotines ir lingvistines ypatybes.
Juolab, kad dėl paskolos fakto nekyla jokių abejonių. Visą tai atlikti galima tardymo metu, tai yra, iškėlus baudžiamąją bylą.

Vilniaus m. 1 Apylinkės Teismo teisėjas G. Dzedulionis išnagrinėjęs mano skundą, teisme visus faktus pavertė nepagrįsta nuomone, 40 000 JAV dolerių pavertė 40 000 Lt. Tai kodėl pulkininkas pasirašė, kad
skolingas 164 000 Lt, o tai atitinka 40 000 USD. Ignoravo „Susitarime“ pulkininko sukčiaus Matusevičiaus ranka parašytą ir pasirašytą pasižadėjimą: „Skolą pasižadu grąžinti“. Teisėjas konstatavo, kad pulkininko veikoje nebuvo nustatyta jokių apgaulės požymių.
(Kreditoriaus pastaba: Tik tariamas verslas: už kreditorių pinigus Vilniuje ir kitose Lietuvos vietose įsigijo nekilnojamojo turto, automobilių).

„Matusevičius pasiskolintų pinigų neiššvaistė, o investavo į verslą“. “Naudojo insulino gamybos organizavimui Kaune“. Deja, tai tik saugumiečio pulkininko legenda. Beje, G. Dzedulionis kreditoriui pasiūlė kreiptis į STT: „Prašymu išreikalauti duomenis iš STT“. Kokius dar duomenis, kai STT jau penkerius metus neteisėtai pagal politinį
užsakymą persekiojo kreditorių, konfiskavo jo teisėtas santaupas – 17 000 JAV dolerių, areštavo visą nekilnojamąjį turtą, automobilius?

Dzedulionis pareiškė, kad „Bartusevičius kuo nors pagrįsti savo pozicijos negalėjo“. Be to: „Tuo pačiu teismas laiko nepagrįstais Bartusevičiaus teiginius, kad Matusevičius skolinosi pinigus, turėdamas tyčią jų negrąžinti ir skundo netenkina“. Dar kartą liko tik pasišlykštėti tokia teisėjo. G. Dzedulionio 2003 04 01 d. neskundžiama nutartimi. Esant tokiai padėčiai, bet ką bet kaip galima nuteisti arba išteisinti – už nieką vien pagal politinį užsakymą. Tokia Lietuvos politinės ir teisinės sistemos praktika ir iki šiol jai Vilniaus apygardos teisme tarnaujančio
teisėjo G. Dzedulionio ir kitų credo. Kodėl? Todėl.
Vietoje epilogo: „Tauro“ banko bankininkas G. Konopliovas keistomis aplinkybėmis nusišovė; kreditorius G. Blažys keistomis aplinkybėmis žuvo važiuodamas taksi Žvėryne Vilniuje, neatgavęs skolos; „mafijos advokatas“ buvo pasodintas į kalėjimą, taip pat neatgavęs skolos; pulkininkas sukčius J.R. Matusevičius mėgaujasi gyvenimu savo (?)
Dubingių viloje su puikių vandens lelijų tvenkiniu ir gandralizdžiu, kurį vienam iš kreditorių pavyko rasti tik po dvidešimties metų pulkininko gulėjimo „ant dugno“. Tenka pripažinti, kad jo principas įgyvendintas:
jeigu negali grąžinti skolos, sunaikink kreditorius. Kartu – tai absoliutus teisingumo ignoravimas, kolaboravimas dėl politinės ir ydingos teisinės sistemos išlaikymo. Tačiau tokie odiozinės sistemos sraigteliai, turėtų
prisiminti: Ignorantia non est argumentum.

Pridedama: baudžiamosios bylos Nr. 10-1-1165-02 medžiaga, kurioje teisėjas G. Dzedulionis liepė daugelio „lapų nedauginti“;