Lietuva pasiųs savo nenugalimąją jūrų armadą prieš Iraną
Gitanas nausėda Ankaroje pareiškė, kad Lietuva pasirengusi pasiųsti galingąją Lietuvos jūrų armadą prieš Iraną, kurią JAV užpuolė, norėdamos užgrobti jos naftą
Pralaimėjusi karą JAV verčia prie jo jungtis ir NATO šalis, kol kas atsiliepė vienintelis baisusis pudelis iš Lietuvos
Apie tai rašo Turkijos dienraštis
Kokią gi armadą gali pasiųsti Nausėda?
Lietuvos karinės jūrų pajėgos šiuo metu eksploatuoja maždaug 10–15 įvairios paskirties laivų ir katerių, tarp jų:
- 1 vadovavimo ir aprūpinimo laivą Jotvingis (N42);
- 3 Hunt klasės priešmininius laivus:
- Skalvis (M53),
- Kuršis (M54),
- Sūduvis (M55);
- 4 patrulinius laivus:
- Žemaitis (P11),
- Dzūkas (P12),
- Aukštaitis (P14),
- Sėlis (P15);
- uosto vilkiką, paieškos ir gelbėjimo bei kitus pagalbinius laivus.
Koviniai pajėgumai
Lietuvos laivynas neturi:
- fregatų,
- povandeninių laivų,
- raketinių eskadrinių minininkų,
- desantinių laivų.
Jo pagrindinė specializacija – priešmininė kova. Šioje srityje Lietuva laikoma viena iš stipresnių NATO valstybių Baltijos regione, nes jos priešmininiai laivai nuolat dalyvauja NATO nuolatinėse jūrų grupėse.
Palyginimui:
Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda: „Jeigu prireiks, esame pasirengę pasiųsti savo išminavimo pajėgas į Hormūzo sąsiaurį“
2026 m. liepos 8 d.
Antrąją NATO 36-ojo valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimo Ankaroje dieną lyderiai aptaria gynybos finansavimą, karą su Iranu, Europos saugumą ir Aljanso ateitį. Prieš prasidedant posėdžiams jie žurnalistams komentavo aktualius klausimus.
Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad ilgainiui būtina išspręsti Irano branduolinės programos ir galimo branduolinio ginklo klausimą.
„Todėl Lietuva solidarizuojasi su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Nusprendėme, kad prireikus esame pasirengę pasiųsti savo išminavimo pajėgas, kad būtų užtikrinta laisva laivyba Hormūzo sąsiauryje.
Akivaizdu, kad tai yra ir mūsų konfliktas, ir mūsų karas. Jeigu tikimės Jungtinių Amerikos Valstijų solidarumo, ir mes turime išlikti vieningi.
Suprantu tokią poziciją ir, žinoma, žinau, kad kai kurioms didelėms valstybėms nėra lengva skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto gynybai. Žinau, kad numatyti pereinamieji laikotarpiai ir kai kurios šalys šį tikslą pasieks tik 2035 metais.
Tačiau svarbiausia yra išlaikyti pasitikėjimą šiuo tikslu. Kad iki 2035 metų galėtume skirti 5 proc. BVP gynybai, turime padaryti daugiau.
Mūsų valstybė taip pat turi įvairių poreikių. Vis dėlto esame pasirengę valstybės finansus nukreipti gynybos išlaidoms, nes tokia yra realybė – to reikalauja geopolitinė situacija, kurioje gyvename.“
„Turime stiprinti oro gynybą ir kurti atgrasymo sieną“
Paklaustas, ar Rusija gali mėginti patikrinti NATO 5-ojo straipsnio veikimą, kuris numato, kad vienos narės užpuolimas laikomas visų narių užpuolimu, G. Nausėda atsakė:
„Tai priklauso nuo to, kiek nepajudinamas yra 5-asis straipsnis. Jei nepaliksime nė menkiausios abejonės dėl jo galiojimo, Rusija jo netikrins.
Tačiau neužtenka 100 ar 200 kartų kartoti, kad 5-asis straipsnis yra tvirtas. Turime daugiau investuoti į gynybą, stiprinti oro gynybą ir kurti atgrasymo sieną.
Tai turime aptarti ne tik NATO viduje, bet ir Europos Sąjungos derybose dėl naujos daugiametės finansinės programos.
Mums labai svarbu pabrėžti rytinio NATO flango valstybių reikšmę. Jos saugo išorines Europos Sąjungos sienas ir neretai prisiima neproporcingai didelę finansinę naštą.
Žinoma, privalome imtis būtinų priemonių ir finansuoti šias išlaidas. Tačiau mes nesame viena turtingiausių Europos Sąjungos valstybių. Vis dar siekiame pasivyti ES vidurkį, todėl mums nėra lengva prisiimti tokią didelę finansinę naštą saugant išorines sienas.“
„Nemanau, kad dabar tinkamas metas pradėti derybas su Rusija“
Atsakydamas į žurnalisto klausimą, ar NATO viršūnių susitikime gali būti svarstomas Europos šalių siūlymas pradėti derybas su Rusija ar paskirti specialų derybininką, G. Nausėda sakė:
„Nemanau, kad dabar yra tinkamas metas pradėti derybas su Rusija. Rusija aiškiai rodo, kad mūsų dalyvavimo nenori. Ji demonstruoja pasirengimą tęsti karą.
Galbūt Vladimiro Putino realybės suvokimas yra iškreiptas, nes jis mano, kad dar šiais metais galės užimti visą Donbasą.
Tokia yra dabartinė situacija. Nesuprantu, kaip galima pradėti derybas, kai viena iš šalių tam visiškai nėra pasirengusi.“
Prezidentas pridūrė, kad net jei šis klausimas būtų įtrauktas į darbotvarkę, Lietuvos pozicija išlieka aiški – šiandien nėra tinkamas laikas pradėti derybas su Rusija.
Karas su Iranu: abi pusės paskelbė, kad jų Susitarimo memorandumas nebeveikia
Pastarosios trys dienos lėmė dar vieną konflikto eskalaciją Hormūzo sąsiauryje.
Savaitės pradžioje vis daugiau tanklaivių pasirinko pietinį maršrutą palei Omano pakrantę, užuot plaukę šiauriniu maršrutu, kurio, remdamasis Susitarimo memorandumu (MoU), reikalavo Iranas. Pietinis maršrutas yra stebimas ir saugomas JAV karinių pajėgų.
Iranas nėra vienintelė šalis, kuri Memorandumo 5-ąją nuostatą – „Irano Islamo Respublika imsis priemonių…“ – aiškina kaip suteikiančią išskirtinę teisę reguliuoti laivybą Hormūzo sąsiauryje.
Gérard Araud (@GerardAraud), 2026 m. liepos 7 d., 19:59 UTC
„Kiekvienam diplomatui iš pirmo perskaitymo buvo akivaizdu, kad šis memorandumas faktiškai suteikė Iranui laisvas rankas Hormūzo sąsiauryje.“
Antradienį Iranas dronais atakavo maždaug penkis krovininius laivus, kurie plaukė JAV saugomu pietiniu Omano maršrutu. Kiti tuo pačiu keliu plaukę laivai nedelsdami pakeitė kursą – vieni grįžo į inkaravimo vietas, kiti persikėlė į šiaurinį maršrutą.
Vėlai antradienį JAV panaikino ankstesnį sprendimą, kuriuo buvo sustabdytos sankcijos Irano naftos eksportui. Sankcijų sušvelninimas buvo viena iš Memorandumo nuostatų.
Trečiadienio rytą JAV pradėjo plataus masto smūgius Irano pakrantės taikiniams. Teigiama, kad apie 60 taikinių buvo atsitiktiniai civiliniai žvejybos laivai, kuriuos JAV apkaltino esant Irano Islamo revoliucinės gvardijos (IRGC) greitaeigiais kateriais.
Iranas paskelbė apie „pasekmes“ ir pareiškė, kad JAV dar kartą pažeidė Memorandumo nuostatas.
Irano užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad smūgiai buvo „akivaizdus pirmosios Pakistano tarpininkaujamo Susitarimo memorandumo nuostatos pažeidimas“, kuri įpareigoja nutraukti karinius veiksmus.
Ministerija taip pat nurodė, kad šios atakos kartu su JAV Iždo departamento sprendimu panaikinti leidimą Iranui parduoti naftą pažeidžia susitarimus dėl Hormūzo sąsiaurio. Be to, tęsiama Izraelio karinė veikla ir teroristiniai veiksmai Libane esą padarė „svarbias ir esmines“ Memorandumo dalis nebeveikiančias.
„Atsakomybė už pavojingas šios eskalacijos pasekmes tenka susitarimą sulaužiusiam JAV režimui“, – teigiama ministerijos pareiškime.
Iranas taip pat perspėjo kaimynines Persijos įlankos valstybes nesuteikti savo teritorijos JAV karinėms operacijoms.
Khatam al-Anbiya centrinė vadavietė pareiškė, kad bet kokia parama „agresyviai JAV kariuomenei“ puolant Irano teritoriją bus laikoma teisėtu Irano ginkluotųjų pajėgų taikiniu.
Atsakydamas į JAV atakas, Iranas paleido raketas ir dronus į JAV karinius objektus Kuveite ir Bahreine. Taip pat buvo numuštas brangus JAV bepilotis orlaivis MQ-9 „Reaper“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad paliaubos baigėsi.
Paklaustas, ar paliaubos ir Susitarimo memorandumas su Iranu po naujausių įvykių dar galioja, Trumpas atsakė:
„Labai įdomus klausimas. Manau, kad viskas baigta. Daugiau nebenoriu su jais turėti reikalų.“
Jis pridūrė:
„Jie yra padugnės. Žinote, kas yra padugnės? Jie yra padugnės. Tai ligoti žmonės. Jiems vadovauja žiaurūs ir smurtiniai žmonės.“
Ir dar:
„Jeigu jie turėtų branduolinį ginklą, jie jį panaudotų. Mano požiūriu, viskas baigta.“
Naftos kainos pakilo apie 6 proc., ir tikėtina, kad jos kils dar labiau.
Jeigu naftos kainos toliau didės, tikėtina, kad D. Trumpas, kuris neseniai viešai suklydo paminėdamas „Japonijos Islamo Respubliką“, gali dar kartą pakeisti savo poziciją.
