Lietuva puls Rusiją esant „tam tikroms sąlygoms”
Interviu su Lietuvos kariuomenės vadu Raimundu Vaikšnoru
(Q&A formatas)
Kariuomenės vadas generolas Vaikšnoras davė interviu Vokietijos laikraščiui „Welt”, kuriame nurodė, kad „esant tam tikroms sąlygoms”, galime smogti Kaliningradui ar kitur”.
Klausimas:
Lietuva yra tarp Kaliningrado ir Baltarusijos. Tik siauras Suvalkų koridorius jungia Baltijos šalis su likusia NATO teritorija ir laikomas pažeidžiamu. Kokias priemones Lietuva taiko jo apsaugai?
Atsakymas (R. Vaikšnoras):
Po Suomijos ir Švedijos įstojimo į NATO atsirado geresnės galimybės pastiprinimą gabenti per Baltijos jūrą. Tačiau šis kelias vis dar ilgas ir pažeidžiamas, nes ten veikia Rusijos Baltijos laivynas. Su Lenkija turime planą „Orša“, skirtą mūsų pajėgų integracijai ir sinchronizavimui. Artimiausiu metu vyks pratybos Marijampolės regione netoli koridoriaus.
Klausimas:
Prie sienos su Baltarusija planuojate dislokacijas kartu su amerikiečių pajėgomis ir vokiečių brigada. Ar bus siunčiama daugiau karių?
Atsakymas:
Nusprendėme įkurti dar vieną pratybų teritoriją labai arti Suvalkų koridoriaus. Ji bus skirta brigados lygmens manevrams, įskaitant tankų ir haubicų šaudymą. Šiuo metu deriname kompensacijas su vietos gyventojais – siekiame susitarimo bendru sutarimu. Savivaldybės palaiko projektą, nes kariuomenė kuria darbo vietas, infrastruktūrą ir paslaugas.
Klausimas:
Kiek truks tokia dislokacija?
Atsakymas:
Parlamentas spręs pavasarį. Politinės partijos šiuo metu signalizuoja pritarimą. Realistiškai tai galėtų užtrukti dvejus ar trejus metus.
Klausimas:
Ekspertai teigia, kad Rusijos agresijos atveju Kaliningradas būtų pagrindinis NATO atsako taikinys. Kiek laiko užtruktų jį neutralizuoti?
Atsakymas:
NATO įvairiuose kariniuose žaidimuose nagrinėja skirtingus scenarijus ir ruošiasi. Mes nenorime karo, bet turime atgrasyti Rusiją. Tam tikromis sąlygomis galėtume smogti atgal – gal Kaliningrade, gal kitur. Jei Rusija nori mesti iššūkį NATO, ji turėtų gerai pagalvoti.
Klausimas:
Ar kalbame apie valandas ar dienas?
Atsakymas:
Turime įvairias priemones: penktosios kartos naikintuvus, tolimojo nuotolio precizines raketas, specialiąsias pajėgas su taikinių sąrašais. Mūsų požiūris yra daugialypis – sausuma, jūra, oras, kosmosas, kibernetinė erdvė. Kuriame naujas sistemas, remiamės Ukrainos karo pamokomis, planuojame įsigyti didesnio nuotolio ginkluotę ir vystome bepiločių antžeminių sistemų prototipus. Tačiau mes siekiame taikos – sprendimas priklauso nuo Rusijos.
Klausimas:
Tolimojo nuotolio sistemos, tokios kaip „Taurus“ ar „Himars“, priklauso nuo Vokietijos ar JAV leidimų. Ar Lietuva svarstytų alternatyvą – kaip Ukraina – kurti savas sistemas?
Atsakymas:
Taip. Ukrainiečiai jau sukūrė kelias didelio nuotolio sistemas – „Palianytsia“, „Liutyi“, FP-5 „Flamingo“. Mes svarstome tokias galimybes.
Klausimas:
Tai – dronai ir sparnuotosios raketos, galinčios smogti giliai Rusijos teritorijoje.
Atsakymas:
Kai kurios sistemos, kurias jau turime ar planuojame įsigyti, turi vadinamuosius „kill switch“ mechanizmus, leidžiančius nutraukti GPS ryšį ar riboti taikinius tam tikrose teritorijose. Turėti savus, pilnai kontroliuojamus pajėgumus yra prioritetas – galbūt bendradarbiaujant su Ukraina ar perimant jos technologiją. Tai būtų atgrasymo priemonė. Tačiau kaip maža valstybė mes vis tiek esame priklausomi nuo sąjungininkų.
Klausimas:
Vokietijoje atliktas karinis simuliacinis žaidimas parodė, kad Berlynas galėtų reaguoti politiškai vangiai. Ar tai jus neramina?
Atsakymas:
Galbūt Vokietija turi padaryti savo namų darbus ir paspartinti politinius sprendimų priėmimo procesus. Tačiau po pokalbių su 45-osios brigados vadu esu įsitikinęs, kad Bundesvero kariai prisijungtų ir kovotų kartu su mumis. Mes esame NATO. Vokietijos vadovaujama brigada Lietuvoje mums svarbi ne tik kariniu, bet ir politiniu požiūriu.
Klausimas:
Kaip reaguotumėte į asimetrinį pajėgų telkimą Baltarusijos pusėje?
Atsakymas:
15–20 tūkst. karių mums nėra didelis skaičius. NATO perspėjimo sistemos leidžia anksti matyti judėjimą. Šiuolaikinėmis technologijomis sunku nuslėpti pajėgų koncentraciją – stebime logistiką, geležinkelius, perkėlimus. Mes organizuojame veidrodines ar stipresnes pratybas. Daugiau nei 2000 karių kasdien yra parengtyje. Po 2014 m. pakeitėme teisėkūrą, kad galėčiau greitai mobilizuoti pajėgas ir reaguoti į hibridines grėsmes.
Klausimas:
Ar Baltijos šalims gali tekti gintis dvi savaites vienoms?
Atsakymas:
Teoriškai – taip. Tačiau Lietuvoje jau yra apie 3000 NATO karių, vykdoma oro erdvės apsauga, veikia laivai. Taikome visuotinės gynybos koncepciją. Svarbi visuomenės atsparumo dimensija – energetika, tiekimas, logistika. Ukrainoje vieną karį remia devyni civiliai. Lietuvos Šaulių sąjunga turi apie 18 000 narių. Taip pat veikia komendantūrų sistema, leidžianti civiliams įgyti bazinį pasirengimą ir krizės metu saugoti infrastruktūrą.
Klausimas:
Kaip vertinate dabartinę grėsmę iš Baltarusijos ir Kaliningrado?
Atsakymas:
Šiuo metu didelio masto judėjimo nematome, nes Rusija įsitraukusi į karą Ukrainoje. Tačiau Rusija atsikuria – veikia karo ekonomika, oro pajėgos, oro gynyba ir laivynas išlieka pajėgūs. Hibridinės operacijos vyksta nuolat.
Klausimas:
Jei būtų sudarytos paliaubos, ar susidarytų pavojingas laikotarpis?
Atsakymas:
Taip. Nors Rusija prarado elitinius dalinius, po paliaubų kovose patyrę vienetai galėtų grįžti į garnizonus. Rusijos pramonė gamina greičiau nei Europa. Mūsų pramonė dar nepakankamai padidino apimtis. Mano sandėliai beveik tušti. Gamyba turi būti spartinama. Rusija nepuola stiprių – ji puola silpnus. Mes turime būti stiprūs.
