Prokuratūra atsisakė tirti galimą politinį spaudimą teismams: „Nėra pagrindo net apklausti liudytojų“

Aurimas Drižius

Vilniaus apygardos prokuratūra atmetė mano skundą dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal buvusio Vilniaus apygardos teismo pirmininko Vytauto Zeliankos viešai paskelbtą informaciją apie galimą politinį spaudimą Lietuvos teismams. 2026 m. birželio 30 d. nutarime prokurorė Jūratė Karčinskienė konstatavo, kad nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą, nes esą trūksta objektyvių duomenų apie nusikalstamą veiką.

Tačiau kyla esminis klausimas – kaip galima teigti, kad nėra įrodymų, jeigu jų net nebuvo bandoma surinkti?

Atsisakė apklausti pagrindinius liudytojus

Skunde prašiau atlikti elementarius pirminio patikrinimo veiksmus:

• pakartotinai apklausti Vytautą Zelianką;
• apklausti teisėją Laimą Garnelienę;
• apklausti Teisėjų tarybos narius;
• išreikalauti Prezidentūros dokumentus dėl teisėjų atrankos;
• išreikalauti Teisėjų tarybos dokumentus.

Tačiau prokuratūra nusprendė, kad visa tai būtų perteklinė priemonė, ir atsisakė atlikti šiuos veiksmus.

„Įrodymų nėra“, nes jų niekas neieškojo?

Nutarime ne kartą kartojama, kad nėra objektyvių duomenų apie galimą nusikalstamą veiką. Tačiau kartu pripažįstama, kad nebuvo atliekami mano prašyti procesiniai veiksmai, kurie tokius duomenis galėjo patvirtinti arba paneigti.

Susidaro paradoksali situacija – pirmiausia atsisakoma rinkti įrodymus, o paskui konstatuojama, kad jų nėra.

Tai kelia abejonių, ar buvo tinkamai įvykdyta Baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnyje numatyta pareiga patikrinti pareiškime nurodytas aplinkybes.

Vytauto Zeliankos žodžiai pavadinti tik nuomone

Prokuratūra savo nutarime pažymi, kad apklaustas buvęs Vilniaus apygardos teismo pirmininkas Vytautas Zelianka nenurodė konkrečių nusikalstamos veikos faktų, todėl jo vieši pasisakymai laikytini bendro pobūdžio nuomone ir samprotavimais.

Tačiau kyla klausimas, ar ilgamečio vieno didžiausių Lietuvos teismų vadovo vieši pareiškimai apie galimą spaudimą teisėjams neturėtų būti vertinami kaip pakankamas pagrindas bent jau atlikti išsamesnį faktinių aplinkybių patikrinimą.

Atsisakė tirti ir kunigo Arūno Peškaičio pareiškimus

Skunde papildomai pateikiau informaciją apie viešus kunigo Arūno Peškaičio pareiškimus, kuriuose jis kalbėjo apie galimą spaudimą iš Prezidentūros.

Tačiau prokurorė nusprendė ne tik atmesti mano skundą, bet ir tame pačiame nutarime atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą ir dėl šių naujų aplinkybių, motyvuodama tuo, kad tai taip pat tėra vertinamojo pobūdžio teiginiai.

Klausimas, svarbus visai valstybei

Ši byla nėra vieno pareiškėjo ginčas su prokuratūra.

Ji kelia platesnį klausimą – kaip valstybė reaguoja į viešus aukštas pareigas ėjusių asmenų pareiškimus apie galimą politinį poveikį teismams.

Jeigu tokie pareiškimai nelaikomi pakankamu pagrindu net apklausti liudytojus ar pareikalauti dokumentų, kyla pagrįstas klausimas, kokio pobūdžio informacija apskritai būtų laikoma pakankama pradėti pirminį aplinkybių patikrinimą.

Dėl šio Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimo bus paduotas skundas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui, prašant panaikinti sprendimą ir įpareigoti prokuratūrą atlikti visapusišką pareiškime nurodytų aplinkybių patikrinimą.