STT ir teismų sistema kaip bendra organizuota nusikalstama gauja

Aurimas Drižius

Specialiųjų tyrimų tarnyba (viršuje – jos šefas Linas Pernavas) mane informavo, kad ji nėra įgaliota tirti dokumentų klastočių Vilniaus miesto apylinkės teisme.

Tai yra šiame teisme veikia toks nusikalstamas mechanizmas – teismas išnagrinėja pareiškėjo skundą, priima nutartį, ir teismo informacinėje sistemoje IBPS pažymi, kad nutartis išsiųsta pareiškėjui elektroniniu paštu (į sistemą įkeliamas lydraštis, kad nutartis išsiusta, nors to nėra, ir tai labai lengva patikrinti) Tačiau iš tikrųjų nutartis nėra išsiunčiama, tik suklastojama IBPS sistemą, kad ji neva išsiųsta.

Po savaitės pareiškėjui pasakoma, kad jau praėjo terminas apskųsti nutartį, taigi traukinys nuvažiavo, ir jokių terminų niekas neatnaujina. Pasak advokatų, tai bendra praktika teismų darbe, kai siekiama, kad pareiškėjas negalėtų teismo klastotės apskųsti.

Pirmą kartą su tokia praktika susidūriau prieš metus – pradėjęs ieškoti, kur dingo mano skundas Vilniaus apylinkės teismui, gavau teismo pranešimą, kad nutartis dėl jo man buvo išsiųsta. Nors jokios nutarties nebuvau gavęs, todėl apskundžiau tokią praktika Vilniaus apygardos teismui. Ir bingo – šis teismas pripažino, kad apylinkės teismas tyčia klastoja teismų sistemos duomenis:

Apygardos teismo nutartyje nurodyta, kad „posėdžių sekretorė parengė ir į IBPS sistemą įkėlė lydraštį, kuriame nurodyta, kad A.Drižiui išsiųsta teismo nutartis, tačiau duomenų, kad šis lydraštis kartu su skundžiama nutartimi A.Drižiui buvo išsiųstas, medžiagoje nėra.

Kitaip sakant, teismo sekretorė įkelia lydraštį apie išsiųstą nutartį, tačiau iš tikrųjų jos nesiunčia, ir tai labai lengva patikrinti, nes visi duomenys yra IBPS sistemoje.

Tada paprašiau STT pradėti tyrimą dėl klastočių teisme. STT atsisakė, o to paties teismo teisėja Šuopienė parašė, kad „nutartis išsiųsta tinkamai”, ką patvirtino ir apygardos teismo teisėja Paužaitė, nors jos abi žinojo, kad jokia nutartis man nebuvo išsiųsta.

Žodžiu, visa teismų sistema ir STT dirba organizuotoje gaujoje, tačiau tai mane tik dar labiau užveda.

Nes tik STT įgaliota tirti korupciją ir klastotes teismų sistemoje.

STT valdybos viršininkė Kaziliūnaitė man išaiškino, kad dokumentų klastojimas nėra laikomi nusikalstamais veiksmais:

Kreipiausi dar kartą į STT, nurodžiau tokias aplinkybes :

Data: 2025-11-12

SKUNDAS

DĖL STT ATSISAKYMO PRADĖTI IKITEISMINĮ TYRIMĄ IR
DĖL TEISĖJŲ GALIMO PIKTNAUDŽIAVIMO, DOKUMENTŲ KLASTOJIMO IR NUSIKALTIMO SLĖPIMO

Gerb. Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2025-11-05 kreipiausi į STT pranešimu, registracijos Nr. 5-01-14497, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo ir nusikalstamos veikos slėpimo Vilniaus miesto apylinkės teisme, susijusio su 2024-07-24 nutarties neišsiuntimu ir šios aplinkybės maskavimu teismų informacinėse sistemose (IBPS, LITEKO).
Gautame STT atsakyme nurodyta, kad:
mano pareiškimas laikomas kartotiniu,
remiamasi medžiaga Nr. M-7-01-00089-24 ir 2024-10-29 nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą,
konstatuojama, kad „jokių nusikalstamų veikų požymių nenustatyta“,
papildomai nurodoma, kad STT negali „revizuoti teismų sprendimų“.
Su tokiu vertinimu nesutinku ir laikau jį teisiškai nepagrįstu bei pažeidžiančiu BPK 2 ir 168 straipsnių nuostatas.
Toliau išdėstau naujus faktus ir teisinį vertinimą, kurių STT neįvertino.
I. MANO PAREIŠKIMAS NĖRA KARTOTINIS – ATSIRADO NAJI FAKTAI
STT savo atsakyme rėmėsi Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios 103 punktu ir teigė, kad mano pranešime iš esmės nurodytos tos pačios aplinkybės kaip ir medžiagoje M-7-01-00089-24.
Tai neatitinka tikrovės, nes:
Nauji faktai atsirado tik po 2024-10-29 nutarimo, juos STT ir prokuratūra sužinojo ir galėjo įvertinti tik vėliau, t. y. po:
Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos I. Štuopienės 2025-01-17 nutarties,
Vilniaus apygardos teismo teisėjos Rasos Paužaitės 2025-02-11 nutarties.
Šiose nutartyse teisėjos:
pateikė tarpusavyje prieštaringas versijas dėl 2024-07-24 nutarties siuntimo,
nepagrįstai pateisino akivaizdų dokumentų klastojimą teismų sistemoje,
atsisakė tirti ar vertinti Vilniaus apygardos teismo 2024-09-10 nutarties konstatuotą faktą, kad IBPS sistemoje yra lyg klastotė – pažymėtas nutarties siuntimas be realaus išsiuntimo ir be nutarties kaip priedo.
Mano 2025-11-05 pranešime STT aiškiai ir nedviprasmiškai prašiau:
paimti ir patikrinti IBPS bei LITEKO sistemų log duomenis,
apklausti teisėjas ir sekretorę,
įvertinti teisėjos I. Štuopienės veiksmus pagal BK 237 str.
Šios aplinkybės iki tol nebuvo nei STT, nei prokuratūros ištirtos, todėl pareiškimas negali būti laikomas kartotiniu vien remiantis formalios rekomendacijos 103 punktu.
II. AKIVAIZDŪS DOKUMENTŲ KLASTOJIMO POŽYMIAI, PATVIRTINTI TEISMO
Vilniaus apygardos teismas savo nutartyje (2024-09-10) pažodžiui nurodė (turinys čia perteikiamas esmės ribose):
posėdžių sekretorė parengė ir į IBPS įkėlė lydraštį, kuriame nurodoma, kad A. Drižiui išsiųsta nutartis, tačiau duomenų, kad šis lydraštis kartu su skundžiama nutartimi buvo išsiųstas, nėra.
Tai reiškia:

Teismų informacinėje sistemoje sukurta situacija, kad „išsiųsta nutartis“, nors realaus siuntimo su priedu nebuvo.

Tai yra objektyvus BK 300 str. (dokumentų klastojimas) požymis, nes:

oficialioje sistemoje fiksuojamas veiksmas („išsiųsta nutartis“),

tačiau realus teisinis rezultatas (nutarties išsiuntimas ir įteikimas) neįvykęs.

Šių akivaizdžių klastojimo požymių STT atsakyme net nebandoma vertinti – tiesiog abstrakčiai pasakoma, kad „nusikalstamų veikų požymių nenustatyta“.

Kaip galima „nenustatyti požymių“, nepaėmus ir nepatikrinus IBPS, LITEKO ir el. pašto serverių logų?

III. NETIRTI ĮRODYMAI – LOGAI, SERVERIO DUOMENYS, REALUS SIUNTIMAS

Mano pranešime aiškiai prašiau:
paimti ir įvertinti IBPS sistemos log duomenis,
LITEKO sistemos log duomenis,
faktinę el. laiškų siuntimo istoriją (serverio logus),
apklausti konkrečius asmenis (teisėjas I. Mikužytę, I. Štuopienę, sekretorę D. Paliokaitę).

STT:
neatliko nė vieno iš šių veiksmų,
tačiau vis tiek pareiškė, kad „nusikalstamų veikų požymių nėra“.
Tai reiškia, kad STT ne atliko tyrimą, o iš anksto priėmė norimą išvadą, nesiremdama objektyviais duomenimis, kuriuos pati turėjo galimybę ir pareigą surinkti.
Pagal BPK 166, 168 str.:
tyrimas gali būti nepradedamas tik tada, kai akivaizdu, kad nėra nusikalstamos veikos požymių;
jeigu dėl požymių yra pagrįsta abejonė, turi būti pradėtas tyrimas ir surinkti duomenys.
Šiuo atveju jau dabar egzistuoja duomenys apie suklastotą įrašą IBPS (lydraštis be siuntimo), o STT net netikrino logų.
IV. STT NĖRA TEISMŲ SPRENDIMŲ „REVIZUOTOJA“, BET PRIVALO TIRTI NUSIKALTIMUS
STT atsakyme nurodė, kad:
Lietuvos Respublikos teisės aktai nesuteikia teisės STT revizuoti teismų sprendimus…
Tai yra sąmoningas teisių ir pareigų sumaišymas:
Aš neprašau STT „revizuoti“ sprendimų dėl to, ar teismo nutartis pagrįsta teisės aiškinimo prasme;

Aš prašau tirti galimas nusikalstamas veikas:

dokumentų klastojimą (BK 300 str.),

piktnaudžiavimą (BK 228 str.),

nusikaltimo slėpimą (BK 237 str.),
atliktus teismų sistemos darbuotojų ir teisėjų.

Tai – jūsų tiesioginė kompetencija pagal STT įstatymą (korupcijos, piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo tyrimas), ir jokiu būdu nėra „kišimasis į teismų sprendimų priėmimą“.

V. TEISĖ NE TIK „FORMALIAI APSKŲSTI“, BET GAUTI DOKUMENTĄ LAIKU

Teisėja R. Paužaitė nutartyje be kita ko nurodė, kad:

nors nutarties laiku negavau, tai „nesukėlė teisinių pasekmių“, nes vėliau gavau galimybę apskųsti.

Tai pažeidžia:

BPK 44 str. 5 d. – teisę į gynybą ir lygias procesines galimybes,

Konstitucijos 31 str.,

EŽTT praktiką, pagal kurią pažeidimas vertinamas pagal faktinį proceso pažeidimą, o ne pagal tai, ar vėliau „buvo suteikta galimybė pasitaisyti“.

Teisė gauti dokumentą laiku yra savarankiška procesinė teisė. Jos pažeidimo fakto pripažinimas, kartu su suklastotu įrašu teismų sistemoje, yra tiesioginis pagrindas tyrimui dėl nusikaltimo, o ne dėl „drausminės klaidelės“.

VI. GALIMI BK 228, 300 IR 237 STRAIPSNIŲ POŽYMIAI

Apibendrinant:

BK 300 str. (dokumentų klastojimas) – IBPS įraše nurodyta, kad nutartis išsiųsta, nors:

priedo (nutarties) nebuvo,

faktinio išsiuntimo neįvyko,

tai patvirtinta apygardos teismo.

BK 228 str. (piktnaudžiavimas) – teisėjos, turėdamos duomenis apie suklastotą įrašą,:

dangstė akivaizdžius prieštaravimus,

atsisakė tirti,

savo nutartimis legitimizavo neteisėtą praktiką („na kas čia tokio, kad klastojama sistema, vis tiek paskui apskundė“).

BK 237 str. (nusikalstamos veikos slėpimas) – kai teismas konstatuoja pavėluotą dokumento gavimą ir suklastotą įrašą sistemoje, bet vis tiek daro išvadą, kad „nusikaltimo požymių nėra“ ir atsisako tirti, tai yra tipinis nusikaltimo slėpimo modelis.

VII. PRAŠYMAI STT

Vadovaudamasis BPK 2, 166, 168 ir 170 straipsniais, PRAŠAU:

Nepripažinti mano 2025-11-05 pareiškimo Nr. 5-01-14497 „kartotiniu“, nes jame nurodytos naujos faktinės aplinkybės, atsiradusios po 2024-10-29 nutarimo ir susijusios su:

teisėjos I. Štuopienės 2025-01-17 nutartimi,

teisėjos R. Paužaitės 2025-02-11 nutartimi,

Vilniaus apygardos teismo 2024-09-10 išvadomis dėl suklastoto IBPS įrašo.

Panaikinti sprendimą laikyti mano pareiškimą kartotiniu ir priimti naują procesinį sprendimą pagal BPK 166, 168 str. – sprendžiant klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimų nusikalstamų veikų pagal BK 228, 300 ir 237 straipsnius:

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Ingridos Mikužytės ir jos sekretorės Daivos Paliokaitės veiksmų (neišsiųsta nutartis, bet sistemoje pažymėta, kad išsiųsta),

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Ingos Štuopienės veiksmų (prieštaringi ir galimai sąmoningai klaidingi duomenys nutartyje),

Vilniaus apygardos teismo teisėjos Rasos Paužaitės veiksmų (piktnaudžiavimas ir nusikalstamos veikos slėpimas).

Paimti ir ištirti:

IBPS ir LITEKO sistemų log duomenis dėl 2024-07-24 nutarties siuntimo,

el. pašto serverių log duomenis,

faktinį priedo (nutarties) buvimą / nebuvimą išsiųstuose laiškuose.

Apklausti:

posėdžių sekretorę Daivą Paliokaitę,

teisėją Ingridą Mikužytę,

teisėją Ingą Štuopienę,

teisėją Rasą Paužaitę.

Atlikti, jei reikia, kompiuterinių sistemų ekspertizę dėl įrašų tikrumo ir galimos manipuliacijos.

Informuoti mane apie priimtą procesinį sprendimą ir pateikti motyvuotą atsakymą, nurodant, kokie konkretūs duomenys buvo surinkti ir kaip jie vertinti.

PRIEDAI

Vilniaus apygardos teismo 2025-02-11 nutarties kopija (teisėja R. Paužaitė).

Vilniaus apygardos teismo 2024-09-10 nutarties kopija.

STT atsakymo dėl kartotinio pareiškimo kopija.

Pareiškėjas:

Aurimas Drižius