Sunkūs nusikaltimai turi būti ištirti pagal „aprašą”, tai yra nuslėpti, nurodė teisėja U.Gailiūnienė
Kai tas pats teismas tą patį klausimą išsprendžia priešingai: ar Lietuvoje galioja vienoda teisė?
2026 m. vasarį Vilniaus apygardos teismas per keturias dienas priėmė dvi nutartis dėl iš esmės to paties teisinio klausimo – ar Generalinės prokuratūros atsisakymas nagrinėti prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą, pateiktas „informacinio-aiškinamojo pobūdžio“ raštu, turi būti vertinamas kaip procesinis sprendimas pagal Baudžiamojo proceso kodeksą (BPK), ar kaip neskundžiamas administracinis atsakymas.
Rezultatas – dvi diametraliai priešingos doktrinos.
Pirmoji nutartis: BPK privalomas
2026 m. vasario 9 d. Vilniaus apygardos teismo teisėjas Paulius Veršekys byloje Nr. 1S-35-1121-2026 konstatavo, kad prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą turi būti nagrinėjamas pagal BPK nustatytą tvarką
.
Teismas aiškiai nurodė:
Dokumento forma nėra lemiama.
Jei asmuo pateikia pranešimą apie galimą nusikalstamą veiką, prokuroras privalo priimti procesinį sprendimą.
Vidaus administracinė tvarka negali pakeisti baudžiamojo proceso reguliavimo.
Atsisakymas pradėti tyrimą gali būti skundžiamas BPK 168 straipsnio 5 dalies tvarka.
Tai – materialus požiūris į teisę: sprendimo pobūdį lemia jo turinys ir pasekmės, o ne pavadinimas.
Antroji nutartis: forma svarbiau už turinį
Vos po keturių dienų – 2026 m. vasario 13 d. – kita to paties teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė byloje Nr. 1S-47-1053-2026 padarė priešingą išvadą
.
Šioje nutartyje konstatuota, kad:
Generalinės prokuratūros atsakymas yra informacinio–aiškinamojo pobūdžio.
Tokie atsakymai neskundžiami.
Ikiteisminio tyrimo teisėjas neturi kompetencijos vertinti tokio rašto.
Iš esmės tai reiškia, kad jei prokuratūra atsisako pradėti tyrimą, bet tai įformina „informaciniu“ raštu, asmeniui gali būti užkirstas kelias į teismą.
Teisinio tikrumo problema
Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra pabrėžęs, kad vienodos faktinės situacijos turi būti sprendžiamos vienodai. Teisinis tikrumas ir prognozuojamumas yra pamatiniai teisinės valstybės elementai.
Šiuo atveju:
Tas pats teismas,
tas pats laikotarpis,
analogiškas teisinis klausimas,
priešingos išvados.
Tokioje situacijoje teisinė gynyba tampa priklausoma ne nuo įstatymo, o nuo konkretaus teisėjo pasirinktinos doktrinos.
Tai kelia esminį klausimą: ar asmuo gali numatyti savo teisines galimybes, jei teismo praktika formuojama fragmentiškai ir prieštaringai?
BPK ir vidaus tvarkos santykis
Pagrindinis ginčo taškas – ar Prokuratūros vidaus „Asmenų aptarnavimo tvarkos aprašas“ gali pakeisti BPK nustatytą pareigą priimti procesinį sprendimą.
BPK 166 ir 168 straipsniai imperatyviai nustato, kad gavus pranešimą apie galimą nusikalstamą veiką turi būti sprendžiama dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo arba atsisakymo jį pradėti. Tokie sprendimai yra skundžiami.
Jeigu vietoje procesinio nutarimo pateikiamas administracinis atsakymas, atsiranda teisinė konstrukcija, leidžianti išvengti procesinės kontrolės.
Vasario 9 d. nutartyje teismas aiškiai nurodė, kad tokia praktika negali pakeisti BPK taikymo
2026-02-09nutartisbyloje1S-35-1…
. Vasario 13 d. nutartyje buvo pasirinktas priešingas kelias
[2026-02-13][nutartis+byloje][1…
.
Platesnė reikšmė
Ši situacija nėra tik individualus ginčas. Ji atskleidžia sisteminę riziką:
procesinė gynyba gali tapti formali,
prokuratūros sprendimai gali būti eliminuoti iš teisminės kontrolės,
teisės aiškinimas tampa nepastovus.
Jeigu dokumento pavadinimas leidžia išvengti BPK taikymo, atsiranda pavojus, kad baudžiamojo proceso garantijos taps deklaratyvios.
Išvada
Kai tas pats teismas per kelias dienas suformuoja dvi priešingas doktrinas dėl to paties teisinio klausimo, tai nėra tik akademinis ginčas. Tai yra teisinio tikrumo, teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir įstatymo viršenybės klausimas.
Teisinėje valstybėje teisė negali priklausyti nuo to, kuris teisėjas nagrinėja bylą. Jei taip atsitinka, kyla pagrįstas klausimas – ar sistema užtikrina vienodą ir prognozuojamą teisingumą.
