Aurimas Drižius

Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja Beatričė Bakanauskaitė (nuotr. su savo patrona) priėmė nutartį, kad gen. prokuratūros prokuroras Redas Savickas, neabejotinai tyčia suklastojęs bylą kauniečiui Raimundui Ivanauskui už tai, kad jis neva padėjo Drąsiui Kedžiui nužudyti Kauno apygardos teismo teisėją Joną Furmanavičių, ir vėliau pats ištyręs šias klastotes, ir jų nenustatęs, yra tiesiog teisingumo etalonas.

Beje, visi matronos paskirti teisėjai kaip taisyklė yra šios kruvinos mafijos nariai, todėl būtent jiems ir patenka mano skundai „išnagrinėti”.

Kaip žinia, šiam banditų lizdui, kuris vadinasi prokuratūros sistema, pateikiau įrodymus, kad teisėją Furmanavičių nušovė visai ne D.Kedys, ir kad žudikų buvo du (apie tai byloje liudijo trys tiesioginės nužudymo liudininkės). Teismas to nepastebėjo, ir nuteisė aštuoniems metams kalėjimo tokį aklą kaunietį Raimundą Ivanauską neva už tai, kad jis „skatino” D.Kedį žudyti. Tiesa, pats R.Ivanauskas nusikaltimo metu buvo ligoninėje, todėl prokurorams sunkiai sekėsi jam susiūti bylą.

Tačiau atsirado galimybė – toks recidyvistas Mindaugas Žalimas iki komos primušė Baltarusijos pilietį Revinskį, ir būtų ilgiems metams sėdęs į kalėjimą (jau jau kelis kartus buvo sėdėjęs už plėšimus). M.Žalimas kažkada buvo vaikščiojęs į tą patį sporto klubą, kaip ir R.Ivanauskas, todėl prokuroras R.Savickas matyt pamatė galimybę ir nutarė padaryti jį „liudininku”.

Mainais už tai, kad išvengtų kalėjimo, M.Žalimas neabejotinai sutiko duoti melagingus parodymus prieš R.Ivanauską, neva matė, kad R.Ivanauskas įkalbinėjo D.Kedį žudyti. „Teismui” to užteko, ir R.Ivanauskas aštuoniems metams buvo pasiųstas į kalėjimą, nes atsisakė „bendradarbiauti” su „prokuratūra”, ir melagingai paliūdyti matęs, kad Neringa Venckienė neva ragino savo brolį D.Kedį „žudyti pedofilus”. „Aš Venckienės niekada nebuvau sutikęs, todėl negalėjau meluoti”, – sakė žmogus. Todėl aštuonis metus sėdėjo kalėjimo, nors ir būdamas visiškai aklas.

Galiausiai perskaičiau minėto piliečio Revinskio, sumušto iki komos bylą. Jame yra ir žurnalisto Gaivenio parodymai, kad M.Žalimas jam sakė, kad sutiko duoti melagingus parodymus Ivanausko byloje tik todėl, kad išvengtų kalėjimo.

Nu ir kas, net jeigu tokie įrodymai apie klastotes pateikti, tai juos „ištiria” pats visas šias bylas neabejotinai klastojęs „metų prokuroras” Redas Savickas. Savo nusikaltimų ar klastočių jis žinoma, kad neranda.

savickoParsisiųsti

Tada apskundžiau Redo Savicko praktiką teismui, ir garbingiausias teismas teisėjos Beatričės Bakanauskaitės asmenyje nurodo, kad jokie įstatymai čia nepažeisti.

Tiesa, įstatymai pažeisti visi, kurie tik priimti Lietuvoje, tačiau teisėja Bakanauskaitė nurodo priešingai.

I. Faktinės aplinkybės
2023 m. balandžio 19 d. pateikiau skundą Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl labai sunkių
nusikaltimų – nužudymų ir mažamečių prievartavimo – nuslėpimo bei bylos Raimundui Ivanauskui
klastojimo.
Skundą nagrinėjo Generalinės prokuratūros prokuroras R. Savickas, kuris pats atstovavo prokuratūrai R.
Ivanausko byloje, todėl galimai pats prisidėjo prie bylos klastojimo.
Nepaisydamas akivaizdaus interesų konflikto, prokuroras Savickas pats „išnagrinėjo“ skundą dėl savo
galimai nusikalstamos veikos ir 2023 m. balandžio 27 d. surašė raštą Nr. 17.2-1387, o ne nutarimą pagal
BPK 168 straipsnį.
Tokiu būdu prokuroras pažeidė BPK 58 straipsnį, nes negalėjo tirti skundo dėl savo paties veiksmų, ir BPK
168 straipsnį, nes raštas nėra įstatyme numatytas procesinis sprendimas dėl atsisakymo pradėti
ikiteisminį tyrimą.
Mano skundas buvo atmestas formaliais pagrindais, nesivadovaujant įstatymo viršenybės principu ir
ignoruojant pareigą ištirti sunkius nusikaltimus, numatytą BPK 2 straipsnyje.
II. Teisinis pagrindas Lietuvos teisėje
BPK 58 str. 1 d. 1 p.: prokuroras negali dalyvauti procese, jei jis yra tiesiogiai ar netiesiogiai
suinteresuotas bylos baigtimi.
BPK 2 str.: prokuroras privalo imtis visų priemonių atskleisti nusikalstamas veikas.
BPK 168 str.: atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą turi būti įformintas nutarimu, kuris gali būti
skundžiamas teismui, o ne neprocesiniu „rašteliu“.
Konstitucijos 30 str.: kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių.
III. Tarptautinis teisinis pagrindas

1. 
   IV. Pritaikymas šiai bylai
   Prokuroras R. Savickas turėjo būti nušalintas pagal BPK 58 str., nes egzistuoja akivaizdus interesų
   konfliktas – jis pats atstovavo prokuratūrai byloje, kurioje, pareiškėjo teigimu, įvyko bylos klastojimas.
   „Raštelio“ surašymas vietoj nutarimo pagal BPK 168 str. atima iš pareiškėjo galimybę skųsti sprendimą
   teismui, taip pažeidžiant EŽTK 6 ir 13 straipsnius bei TPPTP 2(3) straipsnį.
   Tokia praktika neatitinka nei nacionalinės teisės, nei tarptautinių žmogaus teisių standartų.
   V. Prašau teismo:
   Pripažinti, kad prokuroras R. Savickas negalėjo nagrinėti mano skundo dėl akivaizdaus interesų konflikto
   ir turėjo būti nušalintas pagal BPK 58 straipsnį.
   Įpareigoti Generalinę prokuratūrą perduoti mano skundą nagrinėti kitam, su byla nesusijusiam
   prokurorui iš kitos apygardos prokuratūros.
   Pripažinti prokuroro R. Savicko 2023-04-27 raštą Nr. 17.2-1387 neteisėtu, nes jis neatitinka BPK 168
   straipsnio reikalavimų ir negali būti laikomas procesiniu sprendimu.
   Įpareigoti Generalinę prokuratūrą priimti procesinį sprendimą – nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo
   pradėjimo ar atsisakymo jį pradėti – pagal įstatymą.
   Priedai:
   2023-04-19 skundas Generalinei prokuratūrai.
   Prokuroro R. Savicko 2023-04-27 raštas Nr. 17.2-1387.
   Kiti bylos dokumentai ir įrodymai.