Teisėja Dabulskytė-Raizgienė pasiaukojo dėl mafijos
Aurimas Drižius
Teisėja Dabulskytė-Raizgienė man teismo nutartimi išaiškino, kad aš jau 15 metų sapnuoju košmarą – viso „teismų” persekiojimo už visiškai teisėtą veiklą – žurnalistiką – niekada nebuvo, o tai tebuvo slogus košmaras.
Tačiau atsiverčiu teismų sistemą – ten visi nuosprendžiai tebėra, niekas nedingo.
Todėl tai ne aš sapnuoju, tačiau „teismas” rašo visiškas nesąmones, bandydamas pridengti šios teisėjų gaujus sunkius nusikaltimus. Ma vis dėl to keista – kaip lengvai”teisėjai” klastoja nutartis, įrašydami žinomai melagingus duomenis, ir taip ją suklastodami, ir matyt tikėdami, kad nieko jiems už tai nebus.
Nes „teismas” visada pasiremia savo „nepriklausomumu”, tačiau „nepriklausomumas” nesuteikia teisės klastoti dokumentų.
Todėl ir teisėja Dabulskytė-Raizgienė atsisakė savo visos svaiginančios karjetos „teisinėje valstybėje”, suklastodama savo nutartį dėl šios teismų mafijos. Ji mano, kad ši mafija ją išsuks. Aš taip nemanau, nes dabar kiekvienas nusikaltėlis, kuris man išaiškins, kad nuosprendžiai man tėra „deklaratyvūs teiginiai”, sulauks mano skundo į prokuratūrą, ir anksčiau ar vėliau ši mafija subyrės.
Teismai nustatė, kad tai, ką aš nurodau skunde, niekada nebuvo, aš viską išgalvojau. Tiesa, visi šie faktai yra byloje, jų dar niekas neištrynė:
Baudžiamojoje byloje Nr. 1-257-648/2010 (teisėjas M.Pažarkis) buvau nuteistas pagal BK 245 str. už tai, kad nevykdžiau 2009-04-10 Vilniaus 1 apylinkės teismo sprendimo, kuriuo man buvo uždrausta publikuoti straipsnius, siejančius A. Sadecką su AB „Mažeikių nafta“, jos privatizavimu ir G. Kiesaus nužudymu. Valstybinį kaltinimą palaikė prokuroras M. Normantas.
Vilniaus miesto 2-os apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-693-503/2011 ir vėliau apeliacine tvarka nagrinėtoje Vilniaus apygardos teisme byloje (Nr. 1A-312-495/2012) pareiškėjas buvo nuteistas pagal BK 245 straipsnį. Bylą apeliacine tvarka nagrinėjo teisėjų kolegija susidedant iš teisėjų: D. Pranytės – Zalieckienės, L. Gurevičienės ir V. Pakalnytės – Tamošiūnaitės.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas M. Striaukas pripažino pareiškėją kaltu baudžiamojoje byloje už tai, kad jis vykdė žurnalistinę veiklą ir publikavo straipsnius apie A. Sadecką ir AB „Mažeikių nafta”. Bylą apeliacine tvarka, nagrinėjo Vilniaus apygardos teismo teisėjai A. Cininas V. Pakalnytė – Tamošiūnaitė ir G. Dzedulionis (baudžiamoji byla Nr. 1A-815-497/2014).
Teisėjai Pažarskis, D. Pranytė – Zalieckienė, L. Gurevičienė ir V. Pakalnytė – Tamošiūnaitė, A. Cininas, V. Pakalnytė – Tamošiūnaitė ir G. Dzedulionis tiesiogiai taikė cenzūrą, kurią imperatyviai draudžia LR Konstitucijos 44 str. ir Visuomenės informavimo įstatymo 10 str.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kas yra cenzūra: „Cenzūra – tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio.”. Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus” sako: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.”.
Įstatymas nedraudžia žiniasklaidai atlikti žurnalistinių tyrimų apie itin neskaidrų valstybės įmonės „Mažeikių naftą” privatizavimą ir tiesioginį A.Sadecko ir jo firmos „Ekskomisarų biuras” vaidmenį šiame privatizavime.
GENERALINEI PROKURATŪRAI
SKUNDAS dėl galimo piktnaudžiavimo ir dokumento suklastojimo
Pareiškėjas: Aurimas Drižius, a. k.
el. paštas: llredakcija@gmail.com
2026-04-08
I. SKUNDO DALYKAS
Prašau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300, 228 ir 229 straipsniuose, susijusių su Vilniaus apygardos teismo teisėjos Julitos Dabulskytės-Raizgienės 2026-04-07 nutartimi.
II. FAKTINĖS APLINKYBĖS
2026-04-07 Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo atmestas mano skundas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą.
Minėtoje nutartyje konstatuota, kad: pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti, jie yra pakartotiniai, nėra duomenų apie nusikalstamas veikas, ankstesni sprendimai yra įsiteisėję ir negali būti kvestionuojami.
Tačiau šioje nutartyje nebuvo iš esmės įvertinti mano skunde nurodyti konkretūs faktiniai duomenys, būtent: Konkretūs prieštaravimai tarp teismo dokumentų turinio; Aplinkybė, kad ankstesniuose teismų sprendimuose konstatuoti faktai neatitinka tikrovės; Tai, kad šie prieštaravimai yra objektyviai patikrinami.
Nepaisant to, nutartyje konstatuota, kad mano argumentai yra „akivaizdžiai neteisingi“, nors šie argumentai nebuvo patikrinti.
III. GALIMŲ NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ POŽYMIAI
- Dėl BK 300 str. (dokumento suklastojimas)
Teismo nutartyje yra įrašyti teiginiai, kad: pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti, nėra duomenų apie nusikalstamą veiką, aplinkybės jau buvo išnagrinėtos.
Tačiau šie teiginiai priimti: neatlikus faktinio patikrinimo, neišnagrinėjus dokumentų turinio prieštaravimų, neatsakius į esminius skundo argumentus.
Tokiu būdu nutartyje galimai įtvirtinti faktiniai teiginiai, kurie neatitinka objektyvios tikrovės, kas sudaro BK 300 straipsnio požymių vertinimo pagrindą. - Dėl BK 228 str. (piktnaudžiavimas)
Teisėja, vykdydama tarnybines funkcijas: neišnagrinėjo esminių skundo argumentų, nepateikė atsakymo į konkrečius faktinius prieštaravimus, formalizavo sprendimą, remdamasi ankstesniais sprendimais, įrašė į nutartį tikrovės neatitinkančius ir savo išgalvotus duomenis ir jais rėmėsi priimdama nutartį.
Tokie veiksmai gali būti vertinami kaip: tarnybinių pareigų vykdymas ne pagal įstatymo paskirtį, siekis išvengti pareigos patikrinti nurodytas aplinkybes, veikimas organizuotoje grupėje. - Dėl BK 229 str. (tarnybos pareigų neatlikimas)
Pagal BPK nuostatas teismas privalo: įvertinti skundo argumentus, pasisakyti dėl jų esmės, patikrinti reikšmingas aplinkybes.
Tačiau šiuo atveju: nebuvo įvertintas faktinis prieštaravimas tarp dokumentų, nebuvo atlikta jokio turinio analizė, nebuvo pasisakyta dėl esminio skundo klausimo.
Tai sudaro pagrindą vertinti galimą tarnybos pareigų neatlikimą.
IV. TEISINIAI ARGUMENTAI
Ikiteisminio tyrimo pradėjimo stadijoje nėra sprendžiamas kaltės klausimas – pakanka duomenų, leidžiančių įtarti nusikalstamą veiką.
Šiuo atveju: egzistuoja konkretūs dokumentai, egzistuoja jų turinio prieštaravimai, šie prieštaravimai nebuvo ištirti.
Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad: „akivaizdžiai nėra nusikalstamos veikos požymių“.
Teisėja Dabulskytė-Raizgienė nutartyje nurodo, kad visos mano skunde išvardintos aplinkybės ir faktiniai duomenys neatitinka tikrovės ir yra mano išgalvoti.
Taip išgalvotas ir nebūtas aplinkybes teismas vertina tai, kas yra faktai, labai lengvai patikrinami. Turėdamas diskreciją vertinti šiuos faktus, teismas nurod, kad to niekada nebuvo.
Tai įžūlus dokumento suklastojimas, nes minėti faktai yra labai lengvai patikrinami ir jie nėra „deklaratyvūs teiginiai” :
FAKTINĖS APLINKYBĖS (dėl teisėjo M.Pažarskio)
Baudžiamojoje byloje Nr. 1-257-648/2010 (teisėjas M.Pažarkis) buvau nuteistas pagal BK 245 str. už tai, kad nevykdžiau 2009-04-10 Vilniaus 1 apylinkės teismo sprendimo, kuriuo man buvo uždrausta publikuoti straipsnius, siejančius A. Sadecką su AB „Mažeikių nafta“, jos privatizavimu ir G. Kiesaus nužudymu. Valstybinį kaltinimą palaikė prokuroras M. Normantas.
Vilniaus miesto 2-os apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-693-503/2011 ir vėliau apeliacine tvarka nagrinėtoje Vilniaus apygardos teisme byloje (Nr. 1A-312-495/2012) pareiškėjas buvo nuteistas pagal BK 245 straipsnį. Bylą apeliacine tvarka nagrinėjo teisėjų kolegija susidedant iš teisėjų: D. Pranytės – Zalieckienės, L. Gurevičienės ir V. Pakalnytės – Tamošiūnaitės.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas M. Striaukas pripažino pareiškėją kaltu baudžiamojoje byloje už tai, kad jis vykdė žurnalistinę veiklą ir publikavo straipsnius apie A. Sadecką ir AB „Mažeikių nafta”. Bylą apeliacine tvarka, nagrinėjo Vilniaus apygardos teismo teisėjai A. Cininas V. Pakalnytė – Tamošiūnaitė ir G. Dzedulionis (baudžiamoji byla Nr. 1A-815-497/2014).
Teisėjai Pažarskis, D. Pranytė – Zalieckienė, L. Gurevičienė ir V. Pakalnytė – Tamošiūnaitė, A. Cininas, V. Pakalnytė – Tamošiūnaitė ir G. Dzedulionis tiesiogiai taikė cenzūrą, kurią imperatyviai draudžia LR Konstitucijos 44 str. ir Visuomenės informavimo įstatymo 10 str.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kas yra cenzūra: „Cenzūra – tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio.”. Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus” sako: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.”.
Įstatymas nedraudžia žiniasklaidai atlikti žurnalistinių tyrimų apie itin neskaidrų valstybės įmonės „Mažeikių naftą” privatizavimą ir tiesioginį A.Sadecko ir jo firmos „Ekskomisarų biuras” vaidmenį šiame privatizavime.
Faktą, kad A.Sadeckas ir jo firma susijusi su minėtu privatizavimu, dar 2004 m. viešai paskelbė VRM sekretorius J.Liaudanskas, viešai paskelbęs, kad : „…Liaudanskas buvo nubaustas už tai, kad kalbėdamas per televiziją leido suprasti manąs, kad saugos bendrovė „Ekskomisarų biuras”, kurią įkūrė dabartinis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas, dalyvavo „Mažeikių naftos” privatizavime ir „uždirbo” iš JAV bendrovės „Williams International” atėjimo.
https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vrm-gali-atsisveikinti-su-jliaudansku-3887432
Savo pareiškime prokuratūrai nurodžiau, kad: Šis draudimas turėjo išankstinės informacijos kontrolės požymių. Tokia kontrolė gali būti vertinama Konstitucijos 44 str. prasme kaip cenzūra. Baudžiamoji atsakomybė buvo taikyta neįvertinus šių konstitucinių aspektų.
Galimas teisėjo piktnaudžiavimas sudaro pagrindą taikyti BPK 444 straipsnį.
Prokuroras atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą motyvuodamas tuo, kad nėra įsiteisėjusio nuosprendžio dėl teisėjo nusikalstamos veikos.
Kad tai būtų laikoma cenzūra, turi būti nustatyta, kad: draudimas buvo išankstinis (ex ante), bendro pobūdžio, neterminuotas, apėmė ir būsimą teisingą informaciją, nebuvo individualiai vertinamas kiekvienas teiginys.
Draudimas buvo suformuluotas taip : „uždrausti sieti A.Sadecką su AB „Mažeikių nafta” ir jos privatizavimu” ir galiojo visiems būsimiems tekstams – tai turi stiprių išankstinės kontrolės požymių.
Teisėja Vigelienė nuosprendyje pripažino, kad: teiginiai atitiko tikrovę, tačiau vis tiek buvo baudžiama, tai reiškia, kad: bausmė taikyta ne už melą, o už nepaklusimą draudimui rašyti tiesą. Tada iškyla klausimas – ar pats draudimas buvo konstituciškai leistinas? Jeigu šis klausimas nebuvo nagrinėtas – konstitucinė analizė liko neatlikta.
Todėl teismas taikė išankstinį publikavimo draudimą (cenzūrą) be konstitucinio proporcingumo vertinimo, o vėliau baudė už jo nevykdymą.
Straipsnių rašyti šia tema draudimas buvo nuolatinis, neapibrėžtas, neterminuotas, apėmė ir teisingą informaciją, todėl akivaizu, kad tai cenzūra.
Prokuroras D.Čaplikas nurodo, kad visos šios aplinkybės jau yra išnagrinėtos, ir 2024 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja atmetė pareiškėjo skundą dėl prokuroro M. Jovaišos 2024 m. rugsėjo 20 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. 2024 m. lapkričio 21 d. pareiškėjo skundą galutine ir neskundžiama nutartimi atmetė Vilniaus apygardos teismas (teisėja Kazlauskienė).
Šioje nutartyje teisėja Kazlauskienė minėtoje nutartyje 2024 m. rugsėjo 10 d. dėl mano skundo Nr. IBPS-V-2322403-24 (Medžiagos Nr. M-2-01-00026-24), nurodė, kad mano skunde nurodyti deklaratyvūs teiginiai, kurie nėra pagrįsti objektyviais duomenimis.
Dekalaratyviais teiginiais teisėja Kazlauskienė pavadino nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-815-497/2014, paskelbtu 2015 m. vasario 2 d. Teisėja Kazlauskienė puikiai žino, kad teismo nuosprendis nėra „deklaratyvus teiginys”, nes minėtas nuosprendis man sukėlė teisinius padarinius (buvau nuteistas, man paskirta bausmė, kurią atlikau, paskirta didelė piniginė bauda, dėl ko iš manęs ir mano šeimos buvo atimtas mūsų turimas nekilnojamasis turtas, tai yra man realiai padaryta didžiulė žala, nes buvau nuteistas už visiškai teisėtą veiklą.
Todėl minėtas apygardos teismo nuosprendis yra normatyvus (sukelia pasekmes), o ne deklaratyvus, todėl teisėja Kazlauskienė, pavadindama teismo nuosprendį „deklaratyviais teiginiais”, suklastojo savo nutartį, o prokuroras Čaplikas pasirėmė teisėjos suklastota nutartimi.
Nuosprendis – oficialus dokumentas, kurį surašo ir priima teismas kaip valstybės institucija. Įrašydama žinomai melagingus duomenis teismo nutartyje, teisėja Kazlauskienė jį suklastojo ir piktnaudžiavo, siekdama padėti išvengti atsakomybės savo kolegoms, minėtiems apygardos teismo teisėjams. Taip teisėja Kazlauskienė ne tik piktnaudžiavo, tačiau iškraipė teisingumą ir sukėlė neteisėtas pasekmes, nes minėti sunkūs nusikaltimai nebuvo atskleisti.
Tokia teisėjos Kazlauskienės veikla atitinka ir kitus BK straipsnius – BK 229 str. – piktnaudžiavimas, BK 228 str. – tarnybos pareigų neatlikimas, BK 232 str. – neteisėtas teismo akto priėmimas
Pagal BPK 168 straipsnį prokuroras, spręsdamas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, privalo: pats įvertinti, ar yra duomenų apie nusikalstamą veiką; motyvuotai nurodyti, kodėl tokių duomenų nėra; patikrinti pareiškėjo pateiktus faktinius argumentus.
Prokuroro sprendimas negali būti grindžiamas vien ankstesnės teismo nutarties perėmimu.
Tačiau prokuroras nevertino, ar minėtoje nutartyje įrašyti žinomai melagingi duomenys – kad man paskirta bausmė ir jos atlikimas tėra tik „deklaratyvūs duomenys”.
Todėl prašau teismo įvertinti, ar prokuroras atliko savarankišką pareiškimo vertinimą. Įvertinti, ar atsisakymas pradėti tyrimą atitinka BPK 168 str. reikalavimus. Panaikinti nutarimą ir įpareigoti atlikti papildomą vertinimą.
Dėl atsisakymo panaikinti cenzūrą
Atkreipiamas teismo dėmesys, kad nacionaliniai teismai net 15 (penkiolika) kartų atmetė mano prašymus panaikinti cenzūrą, ir kiekvieną kartą teismas į nutartis įrašydavo žinomai melagingus duomenis (dokumentų klastojimas)
Dėl teisėjų Pekuvienės, N.Švedienės, T.Žukauskienės, V.Zeliankos, N.Vigelienės, prokuroro J.Lauciaus.
Vadovaudamasis BPK 166 str., prašiau įvertinti, ar Vilniaus apygardos teismo teisėjos Rūtos Petkuvienės, teisėjų Neringos Švedienės, Tatjanos Žukauskienės ir Vytauto Zeliankos, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Nidos Vigelienės bei Vilniaus apygardos prokuratūros vyr. prokuroro Justo Lauciaus veiksmuose nėra nusikalstamų veikų požymių pagal: BK 300 str. (dokumento suklastojimas), BK 228 str. (piktnaudžiavimas), BK 229 str. (tarnybos pareigų neatlikimas), BK 24 str. (bendrininkavimas – vertintina, ar galimas veiksmų suderinamumas).
DĖL TEISĖJOS RŪTOS PETKUVIENĖS
Civilinėje byloje Nr. 2-117-734-2009 teisėja R. Petkuvienė nurodė, kad: „…aplinkybė dėl cenzūros buvo analizuota Vilniaus apygardos teismo 2013-11-22 nutartyje.“
Tačiau 2013-11-22 nutartyje: nėra vartojama sąvoka „cenzūra“, niekur apie ją nėra net jokių užuominų, nėra Konstitucijos 44 straipsnio analizės, nėra išvadų dėl informacijos laisvės ribojimo pobūdžio, nėra informacijos laisvės vertinimo.
Skundžiamame nutarime ši faktinė kolizija: neanalizuota lingvistiškai, nepalyginti tekstai, nenustatyta, ar tokia analizė iš tiesų egzistavo.
Vietoje to konstatuota, kad tai yra „nesutikimas su sprendimu“
Tačiau klausimas nėra dėl sprendimo teisėtumo. Klausimas yra dėl faktinio teiginio atitikties tikrovei. Jeigu dokumente konstatuojamas neegzistuojantis faktas, tai sudaro BK 300 objektyviuosius požymius.
Prokuratūra šios aplinkybės netyrė.
Be to, Konstitucinio Teismo doktrina, kuria buvo grindžiamas prašymas atnaujinti procesą, buvo suformuota vėliau. Todėl kyla pagrįsta abejonė, ar nutartyje buvo konstatuota faktiškai neegzistuojanti aplinkybė.
Prašiau įvertinti, ar šis teiginys galėjo būti įrašytas nepatikrinus faktinių duomenų, ir ar tai neturi BK 300 ar BK 229 požymių.
Netinkamas teisėjų nepriklausomumo aiškinimas
Nutarime teigiama, kad: teisėjų procesinė veikla negali būti persekiojimo objektu.
Tačiau teisėjo nepriklausomumas reiškia: nepriklausomumą priimant sprendimus, bet ne imunitetą nuo atsakomybės už galimą dokumentų klastojimą.
DĖL TEISĖJŲ ŠVEDIENĖS, ŽUKAUSKIENĖS IR ZELIANKOS
2013-11-22 nutartyje konstatuota, kad informacija apie A. Sadecką buvo pripažinta neatitinkančia tikrovės „kitų teismų sprendimais“.
Tačiau nėra žinomas nė vienas įsiteisėjęs sprendimas, kuriame būtų nustatyta, kad informacija apie A. Sadecko ryšius su AB „Mažeikių nafta“ neatitinka tikrovės.
Priešingai – VTEK deklaracijose pats A. Sadeckas yra nurodęs buvimą šios bendrovės akcininku. Prašau įvertinti, ar nutartyje pateikta faktinė prielaida buvo pagrįsta objektyviais duomenimis, ar galimai neatitiko bylos medžiagos.
DĖL TEISĖJOS NIDOS VIGELIENĖS
Baudžiamojoje byloje Nr. 1-1034-576/2013, taikant BK 245 str., buvo konstatuota, kad publikavimo draudimo nevykdymas sudaro nusikaltimo sudėtį.
Negana to, teisėja Nida Vigelienė nuteisė Aurimą Drižių, net savo nuosprendyje baudžiamojoje byloje nr. Nr. 1-1034-576/2013 pripažinusi, kad jis rašė tiesą, tačiau tai „nėra teisiškai reikšminga”. Tačiau šiuo atveju svarbu yra kas kita – teismas A.Drižiui ir „Laisvam laikraščiui“ buvo įvedęs cenzūrą, nes neva jo rašiniai šmeižia, neatitinka tikrovės ir žemina Alvydą Sadecką. Šiuo atveju pati teisėja pripažįsta, kad A.Drižius parašė tiesą, tačiau tai „nėra teisiškai reikšminga“. N.Vigelienė savo nuosprendyje rašo : „Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjimo teisme ribas nustato kaltinamasis aktas. Šiuo atveju A.Drižius kaltinamas nevykdęs teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, pagal LR BK 245 str., todėl kaltinamojo A.Drižiaus pozicija, kad jis kaltinime nurodytu teiginiu išsakė tiesą, esant įsiteisėjusiam ir nepanaikintam 2009-04-10 teismo sprendimui, nėra teisiškai reikšminga“. Savo nuosprendyje teisėja N. Vigelienė nurodė, kad neturi pagrindo netikėti specialisto parodymais, tačiau kažkodėl nieko nepasisakė apie tai, kad ta pati specialistė Laima Kalėdienė, Lietuvių kalbos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja, habilituota daktarė, profesorė, atsakė, ką reiškia terminas “dalyvauti privatizavime” – t.y. “atlikti veiksmus, kai buvo vykdomas privatizavimas”.
Tačiau teismo sprendime nebuvo vertinta: ar publikavimo draudimas neprieštaravo Konstitucijos 44 str., ar tai neturėjo išankstinės informacijos kontrolės požymių, ar egzistavo proporcingumo vertinimas.
Prašau įvertinti, ar konstitucinės normos neįvertinimas galėjo sudaryti tarnybos pareigų neatlikimo požymių.
DĖL PROKURORO JUSTO LAUCIAUS
Prokuroras J. Laucius atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, remdamasis teisėjų nepriklausomumo principu ir nurodydamas, kad tai yra nesutikimas su sprendimu.
Tačiau atsisakyme: nebuvo atlikta dokumentų turinio lyginamoji analizė, nebuvo patikrintas faktinis teiginių atitikimas bylos medžiagai, nevertinta konstitucinio klausimo esmė.
Prašau įvertinti, ar toks formalus atsisakymas atitinka BPK 168 str. reikalavimus ir ar nėra BK 229 požymių.
Vadovaudamasis BPK 166 str., PRAŠAU: Įvertinti, ar nurodytuose veiksmuose nėra BK 300, 228, 229 str. požymių. Esant pagrindui – pradėti ikiteisminį tyrimą. Paimti ir ištirti atitinkamų bylų medžiagą bei nutartis. Apklausti susijusius asmenis. Apie priimtą sprendimą informuoti raštu.
Nevertinta tyčios forma
BK 300 reikalauja tiesioginės tyčios. Tačiau nutarime: neanalizuota, ar galėjo būti suvokimas, nevertintos aplinkybės, neįvertinta, ar teiginys apie 2013-11-22 nutartį buvo patikrintas prieš įrašant jį į naują nutartį.
Be tokios analizės negalima konstatuoti, kad nėra nusikalstamos veikos požymių.
BPK 168 STR. TAIKYMO PAŽEIDIMAS
Pagal BPK 168 str. atsisakyti pradėti tyrimą galima tik tada, kai: duomenys akivaizdžiai neteisingi, arba aiškiai nėra nusikalstamos veikos požymių.
Šiuo atveju: egzistuoja konkretus faktinis prieštaravimas tarp dviejų dokumentų, jis objektyviai patikrinamas, jis nebuvo ištirtas.
Todėl išvada, kad „akivaizdžiai nėra požymių“, yra nepagrįsta.
III. PROCESINIAI PAŽEIDIMAI
BPK 168 straipsnio netinkamas taikymas
Pagal BPK 168 str. atsisakyti pradėti tyrimą galima tik tada, kai: duomenys apie nusikalstamą veiką akivaizdžiai neteisingi, arba aiškiai egzistuoja BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės.
Mano pareiškime buvo nurodyti konkretūs faktiniai ir teisiniai argumentai: galimas Konstitucijos 44 str. pažeidimas, galimas BK 228 ir 229 požymių buvimas, BPK 444 taikymo galimybė.
Nutarime šie argumentai nebuvo iš esmės įvertinti ir nepaneigti.
2️⃣ Uždaro procesinio rato susidarymas
Prokuroras nurodė, kad proceso atnaujinimui būtinas įsiteisėjęs nuosprendis dėl teisėjo nusikalstamos veikos.
Tačiau: toks nuosprendis negali atsirasti be ikiteisminio tyrimo, atsisakymas pradėti tyrimą eliminuoja galimybę nustatyti aplinkybes, kurios būtinos BPK 444 taikymui.
Taip sukuriamas procesinis uždaras ratas, ribojantis teisę į efektyvią gynybą.
3️⃣ Nešališkumo principo pažeidimas
Prokuroras D. Čaplikas: palaikė kaltinimą byloje Nr. 1-257-648/2010, vėliau nagrinėjo pareiškimus dėl galimų pažeidimų šioje byloje, pats priėmė sprendimą, kad nusikalstamų veikų nėra. Iš esmės prokuroras Čaplikas ištyrė savo galimą nusikalstamą veiklą ir jo nenustatė.
Tokios aplinkybės objektyviai kelia abejonių dėl nešališkumo.
Pagal BPK nuostatas ir EŽTT praktiką pakanka objektyvios šališkumo regimybės, kad sprendimas būtų laikomas procesiškai ydingu.
4️⃣ Neištirtas konstitucingumo klausimas
Byloje Nr. 1-257-648/2010 nebuvo įvertinta, ar publikavimo draudimas neprieštarauja: Konstitucijos 44 str. (cenzūros draudimui), Konstitucijos 25 str. (informacijos laisvei).
Šis klausimas nebuvo nagrinėtas ir atsisakymo nutarime.
Nors teisėjos D.Kazlauskienės nuomonė, kai visos šios faktinės aplinkybės yra „deklaratyvūs teiginiai”, niekada nebuvo vertinta, tačiau teisėja teisėja Dabulskytė-Raizgienė visas šias aplinkybes ir tiesioginį cenzūros taikymą pavadina mano išgalvotais, ir nurodo, kad aš nepateikiau jokių naujų aplinkybių.
Iš esmės visa ši organizuota grupuotė veikia taip – teismas suklastoja nutartį, įrašęs žinomai melagingus duomenis, o visi vėlesni teismai sutinka su tokia klastote, ir nurodo, kad aš nepateikiau jokių naujų duomenų.
Tačiau esmė – tiesioginis cenzūros taikymas visose šiose bylose ir mano išvardintų aplinkybių ignoravimas, nurodant, kad tai „deklaratyvūs teiginiai”, yra organizuota neteisėta veikla, kuri neturi nieko bendro su teisingumo vykdymu.
DĖL TIKROVĖS NEATITINKANČIŲ DUOMENŲ ĮRAŠYMO TEISMO NUTARTYJE
Teisėja Dabulskytė nurodo, kad : „Kaip matyti iš reiškiamo prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 300, 228 ir 229 straipsnius teisėjams A. Pažarskiui, D. Pranytei-Zalieckienei, L. Gurevičienei, V. Pakalnytei- Tamošiūnaitei, D. Vadachavičienei, M. Striaukui, A. Cininui, G. Dzedulioniui, prokurorams N. Normantui, D. Kisinienei, M. Jovaišai, pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog nurodyti teisėjai bei prokurorai, priimdami procesinius sprendimus, padarė kokius nors veiksmus, kuriuose būtų nusikalstamos veikos (veikų) požymių. Vien tik pareiškėjo įsitikinimai, nepasitenkinimas ir nesutikimas su jam priimtais sprendimais, kurie netenkina pareiškėjo lūkesčių ir kurių teisėtumas bei pagrįstumas patikrintas instancine tvarka, nepateikiant jokių objektyvių duomenų apie teisėjų, prokurorų padarytas nusikalstamas veikas, nėra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą. Aplinkybė, kad skundą padavęs asmuo, nepaisydamas prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjos pateiktų konkrečių argumentų, toliau kartoja tuos pačius argumentus, dėl kurių, kaip matyti, jau buvo pasisakyta, pateikiant išsamias ir pagrįstas išvadas, nesudaro pagrindo aukštesniam teismui kitaip įvertinti pareiškėjo siekį dėl ikiteisminio tyrimo iniciavimo. Apibendrinant pažymėtina, kad tiek Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro 2026 m. vasario 20 d. nutarimas, tiek ir Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2026 m. kovo 17 d. nutartis yra teisėti ir pagrįsti, kas atitinkamai lemia aukštesnįjį teismą neturint pagrindo tenkinti pareiškėjo A. Drižiaus skundą”.
Kartoju – tokia teisėjos Dabulskytės išvada yra grubi klastotė, nes ji prieštarauja faktiniams duomenimis.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismo nutartyse buvo padaryta išvada, jog pareiškėjo nuteisimas yra „deklaratyvaus pobūdžio“, t. y. iš esmės nesukeliantis realių teisinių pasekmių.
Tačiau tokia išvada akivaizdžiai prieštarauja objektyviems duomenims, nes: pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas įsiteisėję bent keli apkaltinamieji nuosprendžiai; man buvo paskirta baudžiamoji bausmė; bausmė buvo įvykdyta; pareiškėjui kilo realios turtinės ir teisinės pasekmės (įskaitant turto praradimą – šeimos nekilnojamasis turtas ir žemė buvo parduotos varžytiinėse, vykdant nusikalstamus teismų sprendimus. Visa tia teismas įvardina kaip „deklaratyvūs teiginius”. Tai yra grubi klastotė, nes šios aplinkybės yra nustatytos oficialiuose teismo dokumentuose ir negali būti laikomos „deklaratyviomis“.
Nepaisant to, teismo nutartyje įtvirtintas priešingas teiginys, kuris nebuvo pagrįstas jokiu faktiniu vertinimu ir nebuvo patikrintas.
Vilniaus apygardos teismo 2026-04-07 nutartyje ši aplinkybė buvo pakartota ir patvirtinta, tačiau taip pat nebuvo atliktas jos atitikties tikrovei vertinimas ir neatsakyta į pareiškėjo argumentus.
Tokiu būdu susidaro situacija, kai: teismo akte įtvirtintas faktinis teiginys prieštarauja objektyviai nustatytiems duomenims; šis prieštaravimas nebuvo ištirtas nei prokuroro, nei teismo; teismas tik pakartojo, kad sutinka su šia klastote, pareiškėjo argumentai dėl šio prieštaravimo buvo atmesti jų neanalizuojant.
Todėl ir nurodau, kad teismo nutartyje konstatuoti faktai neatitinka tikrovės – teismas nieko nepasisakė dėl cenzūros taikymo, nors ir turėjo vertinti šią aplinkybę. Tai piktnaudžiavimas ir tarnybos pareigų neatlikimas. Todėl egzistuoja pagrindas vertinti, ar teismo procesiniuose dokumentuose nebuvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kas gali turėti BK 300 straipsnio taikymo reikšmės.
Be to, šios aplinkybės neįvertinimas rodo, kad nebuvo atliktas pareiškėjo nurodytų faktinių duomenų patikrinimas, kaip to reikalauja BPK 168 straipsnis.
VI. DĖL SKUNDO ESMĖS IŠKRAIPYMO IR NETEISINGO „TAPATUMO“ VERTINIMO
Skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad pareiškėjo skundai yra pakartotiniai ir tapatūs anksčiau nagrinėtiems skundams, todėl negali būti nagrinėjami iš naujo. Tačiau tokia išvada yra nepagrįsta ir grindžiama neteisingu pareiškėjo skundo esmės suvokimu.
Visuose savo skunduose kėliau klausimą dėl to, kad teismas taiko cenzūrą, kurią imperatyviai draudžia LR Konstitucija. Tam, kad nuslėpti savo nusikaltimus, teismas į nutartis masiškai rašo melagingus faktinius duomenis, ir juos įtvirtina teismo procesiniuose dokumentuose; šie teiginiai neatitinka objektyviems duomenims; prieštarauja skirtingų teismo dokumentų turiniui.
Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju skundo dalykas nėra tapatus ankstesniems skundams.
Tam, kad skundas būtų laikomas pakartotiniu, turi sutapti: skundo dalykas; faktinis pagrindas; teisinis pagrindas. Šiuo atveju šios sąlygos nėra tenkinamos, nes pareiškėjas nurodo naujas aplinkybes – konkrečius dokumentų turinio prieštaravimus, kurie anksčiau nebuvo tirti. Kiekviena nauja teismo nutartis, pridengianti ankstesnes klastotes, yra naujas nusikaltimas.
Pažymėtina, kad pareiškėjo argumentai buvo grindžiami konkrečiais dokumentais ir jų turinio analize, todėl negali būti laikomi vien subjektyvia nuomone ar nesutikimu su teismo sprendimais.
Teismo išvada, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, yra nepagrįsta, nes pareiškėjas nurodė konkrečius dokumentus ir jų turinio neatitikimus, kuriuos buvo galima patikrinti.
Šių aplinkybių neįvertinimas ir skundo kvalifikavimas kaip pakartotinio sudarė situaciją, kai pareiškėjo nurodyti faktai nebuvo ištirti iš esmės.
VII. DĖL KONSTITUCINIO KLAUSIMO NEIŠNAGRINĖJIMO (PAREIGŲ NEATLIKIMO)
Pareiškėjas savo skunduose nuosekliai kėlė klausimą dėl to, ar jo atžvilgiu taikytas publikavimo draudimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms, draudžiančioms cenzūrą ir užtikrinančioms informacijos laisvę.
Pareiškėjas nurodė, kad: teismo sprendimu buvo nustatytas bendro pobūdžio draudimas publikuoti tam tikrą informaciją; šis draudimas buvo taikomas iš anksto (ex ante), t. y. iki informacijos paskelbimo; draudimas nebuvo siejamas su konkrečiais teiginiais ar jų tikrumo vertinimu; draudimas apėmė ir galimai teisingą informaciją.
Tokie požymiai atitinka išankstinės informacijos kontrolės požymius, kurie Konstitucinio Teismo doktrinoje siejami su cenzūra. Nepaisant to, nei prokuroras, nei teismas: neįvertino šių aplinkybių Konstitucijos kontekste; nepasisakė, ar toks ribojimas atitinka Konstitucijos 25 ir 44 straipsnius; neanalizavo proporcingumo ir teisėtumo kriterijų.
Skundžiamoje nutartyje šis klausimas apskritai nebuvo nagrinėjamas, nors jis buvo esminis pareiškėjo argumentas.
Tokiu būdu: nebuvo atsakyta į vieną pagrindinių skundo argumentų; nebuvo atliktas konstitucinis vertinimas; buvo priimtas sprendimas neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių.
Pažymėtina, kad pareiga įvertinti esminius bylos argumentus kyla iš teisingo proceso principo ir yra neatskiriama teismo funkcijos dalis.
Todėl šiuo atveju egzistuoja pagrindas vertinti, ar teismas neatliko savo pareigos išnagrinėti esminius skundo argumentus, kas gali turėti BK 229 straipsnio taikymo reikšmės.
V. PRAŠAU
Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimų nusikalstamų veikų pagal BK 300, 228 ir 229 straipsnius.
Išreikalauti ir ištirti Vilniaus apygardos teismo 2026-04-07 nutartį bei susijusią medžiagą.
Įvertinti, ar nutartyje pateikti teiginiai atitinka faktinius duomenis.
Apklausti su sprendimo priėmimu susijusius asmenis.
Apie priimtą sprendimą informuoti mane raštu.
VI. PRIEDAI
2026-04-07 nutarties kopija
