Teisėja neatsakė į esminius argumentus, o prokuratūra atsisakė tai tirti

Aurimas Drižius

Vilniaus miesto apylinkės teismui apskųstas Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Reditos Vinterytės nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjos Jurgitos Kolyčienės galimo piktnaudžiavimo tarnyba ir tarnybos pareigų neatlikimo.

Pareiškėjas teigia, kad prokuratūra apsiribojo formaliu pareiškimo atmetimu ir neįvertino konkrečių faktų, kuriuos galima patikrinti palyginus jo skundą su teisėjos priimta nutartimi.

Esminiai klausimai liko be atsakymo

2026 m. birželio 30 d. Vilniaus apygardos teismo teisėja Jurgita Kolyčienė atmetė Aurimo Drižiaus skundą dėl ankstesnių sprendimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Tačiau, pareiškėjo teigimu, teismo nutartyje taip ir neatsakyta į pagrindinius skunde iškeltus klausimus.

Pirmiausia nepaaiškinta, ar Generalinė prokuratūra apskritai turėjo teisę vietoje Baudžiamojo proceso kodekso numatyto procesinio sprendimo priimti paprastą informacinį raštą, taip eliminuodama galimybę tokį sprendimą apskųsti teismui.

Taip pat teismas nepaaiškino, kodėl trys visiškai skirtingi pareiškimai dėl skirtingų teisėjų ir skirtingų faktinių aplinkybių buvo pripažinti „kartotiniais“.

Deklaratyvios išvados vietoje motyvų

Skunde pažymima, kad teisėja nutartyje deklaruoja, jog visi argumentai buvo įvertinti, tačiau nepateikia jokio teisinio paaiškinimo dėl svarbiausių pareiškėjo argumentų.

Nenurodyta:

• kokie ankstesni procesiniai sprendimai buvo priimti dėl kiekvieno pareiškimo;
• kodėl pareiškimai laikomi tapačiais;
• kokiais argumentais remiantis konstatuotas jų kartotinumas.

Pareiškėjo nuomone, tokios išvados nėra motyvuotos, todėl neatitinka teismo sprendimams keliamų reikalavimų.

Prokuratūra: tai tik subjektyvi nuomonė

Nepaisant šių argumentų, Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė Redita Vinterytė atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.

Jos nutarime teigiama, kad pareiškėjas iš esmės tik nesutinka su teisėjos priimtu procesiniu sprendimu, o pateikti argumentai tėra subjektyvi nuomonė.

Tačiau skunde teismui pažymima, kad kalbama ne apie emocinį nepasitenkinimą teismo sprendimu, o apie konkrečius ir objektyviai patikrinamus faktus – ar teisėja iš tikrųjų išnagrinėjo visus pareiškėjo argumentus ir tinkamai motyvavo savo sprendimą.

Tyrimas atsisakytas neatlikus jokio faktų patikrinimo

Skunde primenama Lietuvos teismų praktika, pagal kurią atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tada, kai pareiškime nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi arba egzistuoja aiškios Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnyje numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas.

Pasak pareiškėjo, jo nurodyti faktai nėra akivaizdžiai neteisingi – priešingai, juos galima nesunkiai patikrinti, palyginus jo skundą su pačia teisėjos nutartimi. Todėl, jo nuomone, prokuratūra neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą neatlikusi jokio faktinio aplinkybių patikrinimo.

Prašoma panaikinti prokurorės nutarimą

Skunde Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo prašoma panaikinti prokurorės Reditos Vinterytės 2026 m. liepos 12 d. nutarimą ir įpareigoti prokuratūrą iš naujo išnagrinėti pareiškimą, įvertinant visus jame išdėstytus faktinius ir teisinius argumentus.

Pareiškėjas taip pat prašo bylą nagrinėti jam dalyvaujant.

Ši byla kelia platesnį klausimą – ar prokuratūra gali atsisakyti tirti galimus teisėjo tarnybinius pažeidimus vien todėl, kad jie susiję su priimta teismo nutartimi, nevertindama konkrečių pareiškime nurodytų aplinkybių ir apsiribodama bendru teiginiu apie teisėjų nepriklausomumą. Tai jau turės įvertinti ikiteisminio tyrimo teisėjas.