Teisėja R.Paužaitė „Teismas neturi pagrindo nagrinėti aplinkybių dėl vaikų prievartavimo ir žmonių nužudymo”

Aurimas Drižius

Gavau pranešimą, kad mano skundą dėl labai sunkių nusikaltimo dengimo prokuratūroje nagrinės ta pati Vilniaus apygardos teismo teisėja R.Paužaitė (nuotr.):

Ta pati Paužaitė, kuri savo nutartimi atsisakė tirti mano pateiktus įrodymus dėl labai sunkių nusikaltimų – žmonių nužudymo itin žiauriu būdu ir mažamečių vaikų prievartavimo analiniu būdu. Teisėja Paužaitė man nurodė, kad „teismas neturi pagrindo nagrinėti šių aplinkybių”. Gavę įrodymus apie sunkius nusikaltimus, teisėjai „įjungia durnių” ir nesupranta, ko aš noriu.

Kadangi tie įrodymai yra labai svarūs ir nepaneigiami, teisėja Rasa Paužaitė rado būdą išvengti savo pareigos ištirti ir įvertinti šiuos nusikaltimus – ji savo nutartimi nurodė, kad „skunde pareiškėjas taip pat argumentuoja, kad jis skunde išdėstė visus įrodymus apie mažamečių vaikų seksualinį prievartavimą, žmonių nužudymą ir prokurorų bei teisėjų piktnaudžiavimą“, tačiau teisėja nurodo, kad „minėtų aplinkybių (pvz., dėl dviejų mažamečių mergaičių tvirkinimo, jiems nustatytų sveikatos sužalojimų, asmenų nužudymo ir kt.) neturi pagrindo iš esmės analizuoti ir Vilniaus apygardos teismas“.

Teisėja Paužaitė nagrinės mano skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Auksės Balkaitienės (nuotr. su savo patrone, kurios nurodymus ji galimai vykdo iki šiol) nutartimi man išaiškino, kad skundas dėl įtariamo vaikų prievartavimo paliktinas nenagrinėtinu, kaip ir dar du sunkūs nusikaltimai.

Tai yra kreipiausi į taip vadinamą prokuratūrą dėl sunkių nusikaltimų – mažamečių vaikų seksualinio prievartavimo vadinamojoje Garliavos byloje, teismo piktnaudžiavimo ir kt.

Prokuroras G.Ivanauskas parašė „raštelį”, kad šių nusikaltimų tirti nereikia, nes jie atskleis šiurpią nusikalstamą sistemą visoje „teisinėje sistemoje” ir gali ją pražudyti. Todėl net nepriėmė nutarties, tik brūkštelėjo neskundžiamą „raštelį”. Šį veiksmą apskundžiau teismui. Teisėja Balkaitienė mano skundą paliko nenagrinėtu.

Teismas labai bijo vadinamosios Garliavos pedofilijos bylos atnaujinimo, nes jeigu ši byla būtų ištirta, visam „teisės elitui”, vykdžiusiam nurodymus slėpti sunkius nusikaltimus, ateitų liūdna pabaiga.

Tai yra dėl dviejų nepilnamečių mergaičių seksualinio prievartavimo nurodžiau tokias aplinkybes :

Nukentėjusiosios D. K. parodymus apie patirtą seksualinę prievartą patvirtino valstybinė teismo psichiatrinė ir psichologinė ekspertizė, nustatydama, kad jos pasakojimai yra nuoseklūs, atitinka jos amžių ir psichologines ypatybes, ir rodo tikrus išgyvenimus.
A.Cinino vadovaujama teisėjų kolegija atsisakė apklausti nukentėjusiąją teismo posėdyje, nepateikdama
objektyvių ir teisiškai pagrįstų argumentų. Tai lėmė, kad esminiai įrodymai nebuvo tiesiogiai ištirti
teisiamajame posėdyje.
Nebuvo nustatyta medicininių ar psichologinių kliūčių apklausai. Apklausą buvo galima atlikti
specialioje aplinkoje, dalyvaujant vaikų psichologui, laikantis visų apsaugos standartų. Teisėjo Cinino motyvas, kad „mergaitės atmintis ištrinta” yra melas, nes Cininas neturi atminties trynimo nustatymo eksperto kvalifikacijos, jis aukos nebuvo matęs ar apklausęs, bylą išnagrinėjo „už akių”. Nors vaikų prievartavimo bylose aukos liudijimas yra esminė aplinkybė.

Neįvertinti liudijimai ir parodymai:
Neringos Venckienės parodymai, kad D.K. jai asmeniškai pasakojo apie savo pusseserės patirtą prievartą.
Liudytojų G. Čereškevičiaus ir R. Bagdzevičiaus parodymai ir jų išvada, kad antros aukos storoji žarna buvo išplatėjusi dėl „veikimo kietu buku daiktu” apskritai nebuvo įvertinti priimant procesinius
sprendimus. Nors šis įrodymas yra faktinis patirtos seksualinės prievartos įrodymas, tačiau jis buvo ignoruotas
4.2. Procesiniai pažeidimai vaikų apklausose:
Vienintelė nukentėjusiosios O. apklausa vyko dalyvaujant jos motinai Naruševičienei, įtariamai
sąvadavimu, pažeidžiant BPK nuostatas.
Apklausos metu mergaitė patyrė akivaizdžių prievartos pasekmių požymių (nekontroliuojamas
tuštinimasis), kurie nebuvo ištirti.
4.3. Galimai klastoti arba iškraipyti įrodymai:
Telefoninių pokalbių analizės neatitikimai: teismo nutartyje teigiama, kad jie buvo analizuoti, nors
prokuroras R. Šileika patvirtino, kad duomenų teismui neteikė.
Medicininiai duomenys dėl storosios žarnos pažeidimų (specialisto išvada Nr. G4534/09(01)) buvo
pakeisti prokuroro teiginiais apie tariamą ligą, kurios įrodymų byloje nėra.

Teisėjai, susidūrę su akivaizdžiais vaikų prievartavimo įrodymais, kaip taisyklė „įjungia durnių”.

Teisėja Paužaitė iš esmės pakartoja Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Bugelevičiaus klastotę – šis apsimetė nesupratęs, kokio velnio aš iš jo noriu, pateikdamas įrodymus apie keturių žmonių žvėrišką nužudymą ir dviejų mažamečių vaikų išprievartavimą.
Nors skunde aiškiai nurodžiau savo skundo esmę – dėl prokuratūros atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl labai sunkių nusikaltimų slėpimo – žmonių nužudymo itin sunkiomis aplinkybėmis, mažamečių vaikų prievartavimo, teisėjų piktnaudžiavimo tarnyba ir tarnybos pareigų neatlikimo (tyrimo medžiaga Nr. I- 3PS-S52383-21). Teisėjas Bugelevičius įjungė durnių ir apimetė, kad nesuprato, ko man reikia.

Nors mano skunde buvo aiškiai nurodyta skundžiamos prokuroro nutarties numeris, o taip pat nurodyta, kad skundas yra dėl prokuratūros atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, teisėjas V.Bugelevičius suklastojo savo nutartį, nurodydamas, kad „pareiškėjas savo skunde nenurodė kokį konkrečiai prokuroro priimtą procesinį sprendimą jis skundžia“.

Skunde apygardos teismui nurodžiau, kad tai melas, nes minėtas prokuratūros procesinis dokumentas ir jo numeris buvo aiškiai nurodytas mano pateiktame dokumente.

Nors Įstatymas – Baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnis nustato pareigą atskleisti nusikalstamas veikas.

Taigi, įstatymas ne tik suteikia įgalinimus, bet įpareigoja prokurorus atskleisti nusikalstamas veikas, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, visiškai nepriklausomai nuo to, kas ir kokias pareigas vykdydamas įvykdė nusikalstamas veikas.

Atsisakant pagal gautą skundą pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras privalo surašyti motyvuotą nutarimą, ir nurodyti, kokie mano nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.

Šiuo atveju visi mano suminėti faktai – dviejų mažamečių mergaičių tvirkinimas ir prievartavimas – yra patvirtintas ne tik pačios aukos (mažametės mergaitės iš Galiavos K. liudijimu, tačiau tai patvirtina ir antrosios aukos – N. – sveikatos sutrikimai – išplatėjusi storoji žarna, kuri galėjo būti sužalota tik ją seksualiai prievartaujant.

Nurodžiau kad tai patvirtina ir visos mano šiame skunde suminėtos ekspertizės. Akivaizdu, kad prokurorai piktnaudžiavo savo tarnyba ir taip pat toliau elgiasi. Lygiai tą patį daro ir teisėjas Bugelevičius. Savo skunde Vilniaus miesto apylinkės teismui nurodžiau tą prokuroro Barsul nutarimo numerį, kuris jis nurodė savo nutarime (minėtas nutarimas pridedamas).

Teisėja Paužaitė visus mano 30 psl. pateiktus įrodymus apie šiuos nusikaltimus atsisakė vertinti, nurodydama, kad ji nagrinėja ne šio skundo esmę, tačiau išsprendė tik skundo priėmimo klausimą, nes apsimetė, kad nesuprato, „kokį konkrečiai procesinį sprendimą pareiškėjas skundžia, iš skundo turinio nėra aiški skundo esmė“ :

Teisės į veiksmingą teisinę gynybą (Paktas 2 str. 3 d.) pažeidimas

Pagal JT Žmogaus teisių komiteto praktiką, valstybė privalo užtikrinti, kad kiekvienas asmuo turėtų veiksmingas teisinės gynybos priemones nuo bet kokio jo teisių pažeidimo.
Tai reiškia, kad:

• Teismai privalo realistiškai nagrinėti skundus dėl galimų žmogaus teisių pažeidimų;
• Atsisakymas priimti skundą dėl formalių pretekstų, kai skundas akivaizdžiai susijęs su sunkių nusikaltimų nepranešimu ar jų slėpimu, laikomas valstybės institucijų neveikimu.

Šiuo atveju:

• Teisėja Paužaitė iš esmės atsisakė nagrinėti skundo turinį, apsiribodama formaliais pagrindais („neaišku, koks dokumentas skundžiamas“), nors skundas akivaizdžiai nurodė prokuroro nutarimo numerį.
• Tokiu būdu pareiškėjui nebuvo suteikta reali galimybė ginti savo teises, o teismas išvengė pareigos kontroliuoti prokuratūros neveikimą.

📌 Tarptautinis standartas:
JT Komitetas bylose Pratt v. Jamaica ir Bobrov v. Belarus yra nurodęs, kad formalūs ar dirbtiniai kliuviniai, kuriais valstybės institucijos neleidžia nagrinėti skundo iš esmės, pažeidžia 2 str. 3 d. kartu su 14 str. 1 d.

---

2. Teisės į teisingą bylos nagrinėjimą (Paktas 14 str. 1 d.) pažeidimas

Teisė į teisingą teismą apima:

• Teisę, kad byla būtų nagrinėjama nepriklausomo ir nešališko teismo;
• Teisę, kad teismas pateiktų motyvuotą sprendimą, paremtą įrodymais.

Šiuo atveju:

• Teisėjos nutartis, kuria atsisakyta vertinti skundo esmę, nėra motyvuota, nes ji nepaaiškina, kodėl 30 psl. pateikti įrodymai nėra reikšmingi.
• Atsisakymas vertinti įrodymus, susijusius su galimais nusikaltimais prieš vaikus, pažeidžia teisingo proceso principą ir rodo teisės į veiksmingą teismą paneigimą.

📌 Tarptautinis precedentinis pavyzdys:
Byloje Länsman v. Finland (1994) JT Komitetas konstatavo, kad teisės į teismą pažeidimas egzistuoja, kai teismai „atsisako svarstyti esminius klausimus, susijusius su žmogaus teisių pažeidimais, remdamiesi formalumais“.

---

3. Pareigos ištirti sunkius žmogaus teisių pažeidimus pažeidimas (Paktas 6 ir 7 str.)

Pagal Paktą ir Komiteto praktiką, kai valstybės institucijos gauna patikimus pranešimus apie:

• žmogaus gyvybės atėmimą (6 str.),
• kankinimą ar žiaurų elgesį (7 str.),
  jos turi pareigą pradėti efektyvų, nepriklausomą tyrimą.

Šiuo atveju pareiškėjas pateikė įrodymus apie:

• galimą mažamečių seksualinį išnaudojimą (BK 150, 153 str.),
• žmonių nužudymus Garliavos bylos kontekste.

Tačiau:

• Nei prokuratūra, nei teismas neinicijavo tyrimo, nors pareiškėjas nurodė ekspertizes, liudijimus ir medicininius duomenis.
• Tai atitinka valstybės pozityvios pareigos pažeidimą – užtikrinti veiksmingą tyrimą.

📌 Precedentai:

• Blake v. Trinidad and Tobago (1998): atsisakymas tirti mirtį – 6 str. pažeidimas;
• Hernández v. Argentina (2001): atsisakymas tirti seksualinį smurtą – 7 str. pažeidimas.

---

4. Galimas piktnaudžiavimas valstybės valdžia (Paktas 25 ir 26 str.)

Jeigu teismai ir prokuratūra sąmoningai atsisako tirti bylą dėl to, kad įtariami asmenys yra teisėjai, prokurorai ar aukšti pareigūnai, toks elgesys pažeidžia:

• 25 str. (teisė dalyvauti viešajame gyvenime be diskriminacijos),
• 26 str. (lygiateisiškumo prieš įstatymą principas).

Tai rodo sistemingą valdžios institucijų šališkumą, kai tam tikros asmenų grupės yra faktiškai nebaudžiamos.

---

III. Apibendrinimas

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės rodo:

1. Institucinį neveikimą – tiek prokuratūros, tiek teismų;
2. Teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą teismą paneigimą;
3. Valstybės pareigos tirti labai sunkius žmogaus teisių pažeidimus nevykdymą;
4. Galimą sisteminį nebaudžiamumą, kai teisėsaugos pareigūnai išvengia atsakomybės.

Visa tai sudaro pagrindą teigti, kad Lietuvos Respublika pažeidė:

• Paktą 2 str. 3 d.,
• 6 str.,
• 7 str.,
• 14 str. 1 d.,
• 26 str.