Teisėjai yra „virš įstatymo”, jokie įstatymai jiems netaikomi, išaiškino prokuratūra

Aurimas Drižius

Generalinės prokurorės pavaduotojas G.Ivanauskas man eilinį kartą išaiškino, kad sunkūs „teisėjų” nusikaltimai mano atžvilgiu negali būti tiriami, nes teisėjai, persekiodami mane už teisėtą veiklą – žurnalistiką, tik vykdė savo pareigą, ir mano išgyvenimai šioje mafijinėje valstybėje tėra „deklaracijos”.

Primenu prokuratūrai įstatymą, kurį jie nuolat pamiršta :
168 straipsnis. Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą

1. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui gali būti atlikti veiksmai, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis: įvykio vietos apžiūra, įvykio liudytojų apklausos, taip pat iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, reikalaujami duomenys ar dokumentai, atliktos pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, apklausos. Tokie proceso veiksmai turi būti atlikti per kuo trumpesnius terminus, bet ne ilgiau kaip per dešimt dienų.
2. 
   Prokuratūra daug metų atmetinėja skundus, remdamasi savo „darbo aprašu”, o teismai tokią praktiką naikina ir nurodo prokuratūrai laikytis įstatymų.
   Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksą (BPK), prokuratūra yra ikiteisminio tyrimo institucija, prižiūrinti tyrimų teisėtumą bei vykdanti ikiteisminius tyrimus, ir taip pat nagrinėjanti skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teismų veiksmų (ar neveikimo). BPK 168 straipsnis numato, kad prokuroras kontroliuoja ikiteisminio tyrimo eigą ir priima sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų teisėtumo.
   BPK 62 straipsnio 2 dalis: asmenys turi teisę skųsti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų veiksmus bei sprendimus. Prokuroras turi pareigą išnagrinėti skundą ir priimti motyvuotą sprendimą.
   BPK 63 straipsnis numato, kad prokuroro sprendimas dėl skundo gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui, o kai kuriais atvejais ir teismui.
3. 
   Tačiau prokuratūra vėl ir vėl rašo tuos pačius raštelius, ignoruodami BPK 168 str. ir kitus minėtus straipsnius. Taip prokuratūra tiesiog vilkina laiką ir atsisako vykdyti savo tarnybos pareigas.
   Prokuroras G.Ivanauskas dėl trijų skirtingų skundų priėmė vieną raštą, nors BPK aiškiai jam nurodo, kad dėl kiekvieno skundo prokuratūra privalo priimti atskirą nutarimą.
   Skundžiamas raštas yra neteisėtas dar ir todėl, kad minėtas BPK 168 str. įpareigoja prokuratūrą priimti procesinį sprendimą ne ilgiau kaip per dešimt dienų. Šiuo atveju prokuroras išsprendė skundą, kuris prokuratūroje gautas 2025-06-12, nepriėmimo klausimą po mėnesio.
4. 
   Nepagrįstas ir prokuroro teiginys, kad skunduose nurodyti „deklaratyvūs” teiginiai. Kiekvienas skundas remiasi konkrečiais faktais ir teismų nutartimis.
   Tikiuosi, man nereikia priminti, kad teismų sprendimai taip pat turi remtis įstatymu, ir jų nelaužyti. Plačiai nepasisakysiu, tačiau nesuprantama prokuroratūros pozicija, kad neva teisėjai neatsako BPK nustatyta tvarka, jie yra „aukščiau įstatymo”.
   BPK 444 straipsnis. Naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima atnaujinti baudžiamąją bylą aiškiai nurodo, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios:
   2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo;
   Šiuo atveju esu persekiojamas už teisėtą veiklą, teismams taikant Konstitucijoje uždraustą cenzūrą ir taip nusikalstamai piktandužaiujant. Tai yra akivaizdus piktnaudžiavimas, tačiau teisėjai, siekdami padėti išvengti atsakomybės kitiems teisėjams, veikiantiems organizuotoje grupėje, nurodo, kad nieko panašaus nėra buvę, ir masiškai klastoja savo nutartis, nurodydami, kad to niekada nėra buvę, ir kad jie to „nenustato”.
   Remiantis išdėstytu, ir BPK 168 str. prašau teismo pripažinti skundžiamą prokuroro Ivanausko raštą neteisėtu ir įpareigoti prokuratūrą priimti tris atskirus nutarimus, kaip ir numato BPK 168 str. „Darbo aprašas” neatleidžia prokuratūros nuo pareigos vykdyti įstatymus.
   Priedas – minėtas prokuroro G.Ivanausko raštas.

Aurimas Drižius