Teisėjų solidarumas : visos klastoja nutartis, kad padėti įkliuvusiai kolegei
Aurimas Drižius
Teisėjų solidarumas : visos klastoja nutartis, kad padėti įkliuvusiai kolegei
Jau tampa rutina stebint, kaip „teisinė sistema” bando išsukti savo įkliuvusią teisėją.
Jau rašiau – Vilniaus miesto apylinkės teismas (teisėja Mikužytė – nuotr. viršuje kartu su „kolegėmis” Štuopienė ir Paužaite) tyčia neišsiunčia teismo nutarties, kad negalėčiau jos apskųsti, nors teismo sistemoje IBPS pažymi, kad „nutartis išsiųsta”.
Kai pradedu ieškoti, teismas man nurodo, kad nutartis man buvo išsiųsta, praleidau terminą skųsti, esu pats kvailys.
Kreipiuosi į apygardos teismą, prašau atnaujinti terminą, šis patikrina konstatuoja : „duomenų, patvirtinančių nutarties išsiuntimą kartu su lydraščiu, teismų sistemoje nėra”.
Tada kreipiuosi į STT dėl dokumentų klastojimo. STT man išaiškina, kad nutarčių klastojimas teisme yra neatskiriama teisinės valstybės dalis, ir ji neturi teisės „kištis į teisingumo vykdymą”. Prokuroras Barsul man išaiškina, kad šios klastotės „tėra mane netenkinantys sprendimai”.
Toliau – dar juokingiau :
2024-07-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis pareiškėjui nebuvo išsiųsta, nors IBPS sistemoje buvo pažymėta „išsiųsta“.
Vilniaus apygardos teismas 2024-09-10 nutartyje aiškiai konstatavo, kad duomenų, patvirtinančių nutarties išsiuntimą kartu su lydraščiu, nėra.
Apylinkės teismo teisėja Štuopienė man surašė itin protingą nutartį – pripažino, kad duomenų apie nutarties išsiuntimą nėra, tačiau padarė „teisinę išvadą”, kad dokumentas „buvo išsiųstas tinkamai“, nors išsiuntimo duomenų nėra.
Mano galva, tai pigi klastotė, nors taip galvodamas, negerbiu garbingo teismo, už ką jau buvau teisiamas ir dabar galiu gauti dar du metus kaliūzės ekstra.
Dar juokingiau, kad Vilniaus apygardos teismo teisėja Paužaitė man išaiškina, kad nors klastočių – nors vežimu vežk, tačiau tai man „nesukėlė teisinių pasekmių“.
Prašiau apklausti visas teisėjas ir jų sekretores, patikrinti objektyvius techninius duomenis (IBPS, LITEKO, el. pašto serverių logus), tačiau joks patikrinimas nebuvo atliktas.
Kai paprašiau tirti visas šias teismų klastotes, prokuroras nustatė, kad dokumento klastojimo aplinkybės „jau buvo išnagrinėtos“ BPK nustatyta tvarka. Tačiau tokia išvada neatitinka bylos medžiagos.
Nei STT, nei prokuratūra: nenustatė ir netyrė dokumento klastojimo fakto pagal BK 300 straipsnio sudėties požymius, nepaneigė fakto, kad IBPS sistemoje egzistuoja įrašas apie išsiuntimą be priedų,
neatliko jokio techninio patikrinimo.
Vietoje faktų tyrimo prokuroras šias objektyvias aplinkybes perkvalifikavo į pareiškėjo „nepasitenkinimą teismo sprendimu“, o teismas šią retorinę formuluotę nekritiškai perėmė.
Ironiška, kad prokuroras visas klastotes įvardina kaip „nepasitenkinimą teismų priimtais sprendimais”, nors ir nepaaiškina, kodėl nuolatinės teisėjų klastotės turi mane tenkinti.
Toks „perkvalifikavimas“ nėra aplinkybių išnagrinėjimas, todėl negali sukurti pagrindo teigti, kad klausimas jau išspręstas galutinai.
Dėl vidinio teismo motyvų prieštaringumo („neišsiųsta“, bet „išsiųsta tinkamai“)
Teisėja Inga Štuopienė savo nutartyje nurodė, kad:
IBPS sistemoje nėra duomenų apie priedus, tačiau nutartis „buvo išsiųsta tinkamai“, o „duomenų nebuvimas nereiškia, kad dokumentai nebuvo išsiųsti“.
Šie teiginiai tarpusavyje nesuderinami.
Dokumentas negali būti laikomas išsiųstu tinkamai, kai nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių patį išsiuntimo faktą.
Teismas pripažino faktą (duomenų nebuvimą), bet padarė jam priešingą teisinę išvadą, nepaaiškindamas šio prieštaravimo. Tai pažeidžia loginio ir teisinio nuoseklumo principą.
V. Dėl klaidingos išvados, kad neišsiuntimas „nesukėlė teisinių pasekmių“
Vilniaus apygardos teismo teisėjos Paužaitės argumentas, jog nutarties laiku negavimas „nesukėlė teisinių pasekmių“, nes vėliau buvo suteikta galimybė apskųsti, yra teisiškai nepagrįstas. Pagal tokią logiką kiekvienas vagis, jeigu būna pagautas ir gražina tai, ką pavogė, nepadarė jokio nusikaltimo ir vagystė „nesukėlė teisinių pasekmių”.
Būnant žurnalistu, mane šokiruoja toks visiškas teisėjų įstatymų nepaisymas ir nesilaikymas.
Nutarties neišsiuntimas:
yra savarankiškas procesinis pažeidimas, pažeidžia pareiškėjo teisę laiku sužinoti apie priimtą sprendimą,
negali būti neutralizuojamas ex post.
Teisė į apskundimą apima ne tik galimybę pateikti skundą, bet ir teisę nebūti priverstam pačiam ieškoti informacijos apie teismo sprendimą.
Kai: oficialioje sistemoje yra įrašas apie dokumento išsiuntimą, teismas pripažįsta, kad išsiuntimo duomenų nėra, tačiau daroma išvada, kad tai „nesukėlė pasekmių“, objektyvus neatitikimas tarp oficialių įrašų ir realybės nėra paneigiamas, o tik nutylimas.
Tokiu būdu apygardos teismo nutarties motyvai neatspindi realios faktinės situacijos, o ją perrašo, kas sudaro pagrindą abejoti dokumento atitikimu tikrovei.
Teismas privalo veikti pagal įstatymą, o ne būti virš jo.
VI. Dėl galimo teisėjų veikimo koordinuotai (bendrininkavimo požymių)
Skundžiamoje nutartyje teismas visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, kad nagrinėjamu atveju skirtingų instancijų teisėjų veiksmai ir išvados nėra izoliuoti, o sudaro nuoseklią, tarpusavyje suderintą procesinių sprendimų grandinę, kuria buvo:
ignoruotas dokumento neišsiuntimo faktas, pateiktos tarpusavyje prieštaringos, tačiau vieną kitą „dengiančios“ faktinės versijos, eliminuota galimybė šį faktą patikrinti objektyviais techniniais duomenimis.
Tai ne atsitiktiniai skirtumai, o kryptingas vienas kito sprendimų (klastočių) palaikymas
Bylos medžiaga rodo, kad: viena teisėja konstatuoja, jog IBPS sistemoje nėra duomenų apie priedus, kita – kad duomenų nebuvimas nereiškia neišsiuntimo, dar kita – kad nors nutartis nebuvo gauta laiku, tai „nesukėlė teisinių pasekmių“.
Šios išvados ne paneigia viena kitą, o sudaro vientisą logiką, kurios rezultatas visais atvejais yra tas pats – atsisakymas pripažinti dokumento neišsiuntimo faktą teisiškai reikšmingu ir atsisakymas jį tirti.
Tai leidžia pagrįstai kelti klausimą, ar tokie sprendimai buvo priimti ne koordinuotai, siekiant išvengti galimos atsakomybės už ankstesnius procesinius veiksmus.
Teisėjų nepriklausomumas nepaneigia galimo suderinto veikimo tyrimo
Teisėjų nepriklausomumas reiškia jų apsaugą nuo išorinio spaudimo, tačiau nesuteikia imuniteto nuo atsakomybės, jei egzistuoja požymiai, kad: sprendimai priimami ne individualiai ir savarankiškai, o derinant faktines versijas, sąmoningai ignoruojant objektyvius duomenis.
Pareiškėjas nekvestionuoja teisėjų teisės priimti sprendimus, tačiau kvestionuoja sprendimų priėmimo būdą, kai skirtingų instancijų nutartys funkcionaliai viena kitą papildo, neutralizuodamos akivaizdų faktinį neatitikimą.
Bendrininkavimo požymiai šioje stadijoje reiškia tyrimo būtinybę, o ne kaltės konstatavimą
Pareiškėjas neteigia, kad teisėjai jau padarė nusikalstamą veiką. Tačiau bylos aplinkybės leidžia teigti, kad:
egzistuoja bendro veikimo požymiai (vienoda kryptis, vienas tikslas, nuoseklus argumentų perėmimas), todėl atsisakymas net pradėti patikrinimą yra per ankstyvas.
Pagal BPK 168 straipsnį, ikiteisminis tyrimas pradedamas tada, kai yra pakankamas faktinis pagrindas manyti, jog galėjo būti padaryta nusikalstama veika.
Koordinuotas skirtingų pareigūnų ir teisėjų sprendimų modelis, nukreiptas į vieno fakto nuslėpimą, atitinka šį minimalų slenkstį.
Teismo pareiga – ne paneigti koordinuoto veikimo galimybę, o patikrinti ją
Skundžiama nutartis šią argumentų dalį apskritai ignoravo, neatsakydama į klausimą:
kodėl skirtingų instancijų sprendimuose kartojamos tos pačios faktų neutralizavimo schemos, nors objektyvūs duomenys nebuvo tikrinti?
Toks nutylėjimas rodo, kad teismas iš anksto eliminavo galimo suderinto veikimo versiją, nors pagal BPK jis privalėjo patikrinti, o ne paneigti ex ante.
Atsižvelgiant į tai, kad: skirtingų instancijų teisėjų sprendimai yra kryptingai suderinti, jais nuosekliai eliminuojamas vienas ir tas pats faktas, atsisakoma bet kokio objektyvaus patikrinimo, egzistuoja pakankamas pagrindas kelti galimo koordinuoto (bendrininkavimo) veikimo klausimą, kurio ignoravimas daro skundžiamą nutartį nepagrįstą.
Galiausiai apylinkės teismo teisėja Auksė Balkaitienė nutartyje man išaiškina, kad ji nenustatė jokių aplinkybių, kad jos kolegos klastojo nutartis : „Teisėjo procesinė veikla
gali būti vertinama baudžiamosios atsakomybės aspektu tik tada, jeigu vykdydami jų kompetencijai
priskirtus veiksmus, pastarieji pažeidė teisės aktų nuostatas ir šie pažeidimai savo pobūdžiu ir mastu
atitinka BK numatytų nusikalstamų veikų sudėties požymius. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių
nebuvo nustatyta”.
Cirkas, tai yra teisingumo vykdymas tęsiasi :
