Teismas : D.Grybauskaitės nusikaltimų tirti negalima

Aurimas Drižius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Auksė Balkaitienė (nuotr. viršuje su ją paskyrusia Grybauskaite) nurodė, kad negalima net pradėti tirti įtariamų buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės nusikaltimų teisingumui, nes pradėjus juos tirti, bus galima juos atskleisti ir įrodyti.

Teismas avansu užkirto kelią šių nusikaltimų ištyrimui, nors ikiteisminio tyrimo paskirtis ir yra surinkti bei patikrinti duomenis apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, todėl atsisakymas atlikti esminius patikrinimo veiksmus iš anksto užkerta kelią galimų pažeidimų ištyrimui. Valstybės institucijos faktiškai pareikalavo pateikti tokius įrodymus, kuriuos pagal savo pobūdį gali surinkti tik pačios tyrimo institucijos.

Kaip žinia, buvęs apeliacinio teismo pirmininkas Vytautas Zelianka viešai pasidalino faktais apie Dalios Grybauskaitės grasinimus teisėjams:

„Bet Grubauskaitės metodai buvo iš esmės tie patys, kaip ir tų, prieš kuriuos stojo.

Turbūt niekas Lietuvoje nėra padaręs tiek žalos demokratijai, kiek padarė ji.

Turbūt niekas nėra labiau nusipelnęs, kad įsivyrautų baimės, netikrumo, apsimestinio patriotizmo, pataikavimo daugiau galios turintiems ir nepagarbos jos turintiems mažiau, orumo keitimo į naudą atmosfera.

Tai ji padarė kad teismų sistema būtų kuo labiau bedantė ir bestuburė.

Skaityti daugiau

Tai jos dėka žemesnės grandies teismai perpildyti per petį besidairančiųjų ką valdžia pasakys.

Net kai nieko niekas nesako.

Po 10-15 metų tie žmonės gali būti sistemos viršuje.

Kiek gerų žmonių ji nusodino savo pokalbių su pretendentais užimti rimtus teismų postus prezidentūroje metu.

Kiek gerų drąsių teisėjų buvo pasakyta, kad jie nebeturi šansų karjeroje, nes ne tą išteisino ar paleido arba kitaip ne taip išnagrinėjo bylą ?

Keliems buvo su patyčia pasakyta kad jų ne tokie batai arba ne toks švarkas arba tėvas ne toks ?

Aš asmeniškai žinau tuos atvejus ir vardus, o kiek dar nežinau …

Bet niekas nedrįso stoti prieš.

Mano protesto forma buvo pasyvi – būnant tam tikrose pareigose nedaryti nieko, ypač kai primygtinai reikalauja daryti tai, ką laikau netinkamu.

Ir galiausiai iš pareigų išeiti.

Nes aktyviai priešintis buvo baisu ir atrodė neįmanoma.

Pamenu, kaip VSD su vadu priešakyje mazdaug prieš 10 metu pasikvietė darbo problemos aptarti, o iš tikrųjų ne tam – pasodinę į kambario be langų apšviestą centrą , apsėdę ratu mokė patriotizmo, aiškiai sakydami kieno instrukcijos.

O tas gėdingas atvejis, kai 2012 rudenį sukvietė Teisėjų Tarybą naujos sudėties išrinkimo proga ir juokdamasi pasakojo kokius slaptus faktus žino apie tos ar kitos partijos nusikaltimus, o paskui pareiškė, kad ir teisėjams negalima duoti per daug įgaliojimų , nes jie visi (taip ir pasakė žiūrėdama į akis – jūs visi) yra korumpuoti ?

Aš tame tada buvau visai naujokas, tik pora mėnesių kaip sistemos valdžioje , o senieji vadai siurpino mane nuolankiai nuleistomis galvomis tokių šnekų klausantys …

Štai kokie šiurpuliukai man asocijuojasi su šita Prezidente.

Nebijokime ir nekrūpčiokime yra puikus kvietimas”.

Tada kreipiausi į kišeninę prokuratūrą, nurodydamas, kad Zelianka kalba apie sunkius nusikaltimus teisingumui. Tiek prokuratūra, tiek ir teismelis atsisakė net pradėti tirti minėtus faktus – kas būtų, jeigu šie faktai būtų patvirtinti kitais įrodymais ir liudijimais”. Tai, kad Grybauskaitė grasino teismams, gali rodyti galimus Konstitucijoje
įtvirtinto teismų nepriklausomumo principo pažeidimus bei galimą neteisėtą poveikį teisėjų veiklai.

Teisėja Balkaitienė taip paaiškino, kodėl negalima tirti šių faktų, tai yra sunkių nusikaltimų teisingumui : tai tėra „nuomonė”, o ne faktai.

Tiesa, nors Zelianka kalbėjo apie faktus – Grybauskaitės šantažą teisėjams, patyčias iš jų net Teisėjų tarybos posėdyje, ir šiuos faktus labai lengva patikrinti, tačiau Balkaitienė nurodė, kad tai tik „gandai”.

Tiesa, teisėja pamiršo, kad ikiteisminis tyrimas tam ir pradedamas, kad patikrinti, ar buvo nusikaltimas.

Šiuo atveju ji reikalauja, kad aš pateikčiau nusikaltimų įrodymus, tačiau net nepradeda ikiteisminio tyrimo.

Pareiškimas buvo grindžiamas buvusio Vilniaus apygardos teismo pirmininko Vytauto Zeliankos viešais pasisakymais, kuriuose jis kalbėjo apie Prezidentūroje vykusius pokalbius su teisėjais ir galimą jų karjeros siejimą su priimamais teismų sprendimais. Tačiau nei STT, nei prokuratūra, nei teismas nenustatė poreikio išsamiai patikrinti šiuos teiginius. Pareiškėjas prašė: apklausti Prezidentūros darbuotojus; apklausti Teisėjų tarybos narius; išreikalauti Prezidentūros dokumentus; išreikalauti teisėjų atrankos medžiagą; patikrinti, ar teisėjų karjera galėjo būti siejama su jų priimamais sprendimais.

Šie procesiniai veiksmai nebuvo atlikti.

Vietoj to teisėja Balkaitienė visus šiuos faktus pavadino „nuomone” arba gandais : Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, baudžiamojo proceso paskirtis – atskleisti ne bet kokias, o tik nusikalstamas veikas. Tik nusikalstamoms veikoms tirti gali būti atliekamas ikiteisminis tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ‒ BPK) 2
straipsnis). Ikiteisminio tyrimo pradėjimą lemiantys veiksniai yra tyrimo procesinės prielaidos,
kurios yra dvi, tai: 1) tikėtinos informacijos apie galimai padarytą nusikalstamą veiką buvimas ir2)
aplinkybių, dėl kurių procesas yra negalimas, nebuvimas. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas
pradedamas tada, kai subjektas, turintis teisę (pareigą) pradėti ikiteisminį tyrimą, turi faktinėmis
aplinkybėmis pagrįstų (pakankamai informatyvių, tikėtinų) duomenų, kad yra padaryta veika, turinti
nusikalstamos veikos požymių (2024 m. vasario 6 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis
baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2-511/2024, 10 punktas). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skunde tokių
duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad buvo padarytos skunde nurodomos BK 228 straipsnio 1
dalyje, 226 straipsnio 2 dalyje, 288 straipsnyje, 226 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos
veikos, nėra. Kaip jau minėta, pareiškimas pradėti ikiteisminį tyrimą grindžiamas išimtinai tik
socialiniame tinkle ,,Facebook“ esančio įrašo turiniu, kuriame išdėstyta įrašo autoriaus nuomonė ir
pasvarstymai, laikotarpiu, kuriuo jis ėjo teisėjos pareigas. Todėl pareiškėjo nurodomas nusikalstamų
veikų galimo padarymo faktinis pagrindas, nenurodant jokių konkrečių duomenų, leidžiančių spręsti
apie galimai padarytų nusikalstamų veikų požymius, laikytinas akivaizdžiai nepagrįstu ir nesudaro
teisinio pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar prokurorai neprivalo
tirti įvykio, apie kurį nėra objektyvių duomenų, rodančių esant nusikalstamos veikos požymių”

Nutarties nuorašas Parsisiųsti

Pareiškėjas: be tyrimo neįmanoma surinkti įrodymų

Aurimas Drižius laikosi priešingos pozicijos. Jo teigimu, ikiteisminio tyrimo paskirtis ir yra surinkti bei patikrinti duomenis apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, todėl atsisakymas atlikti esminius patikrinimo veiksmus iš anksto užkerta kelią galimų pažeidimų ištyrimui.

Anot pareiškėjo, valstybės institucijos faktiškai pareikalavo pateikti tokius įrodymus, kuriuos pagal savo pobūdį gali surinkti tik pačios tyrimo institucijos.

Vilniaus apygardos teismui
per Vilniaus miesto apylinkės teismą

Pareiškėjas: Aurimas Drižius, ak
Suinteresuoti asmenys:
Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Jūratė Karčinskienė
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Tyrimo koordinavimo valdybos vyresnysis specialistas Jonas Švažas
ATSKIRASIS SKUNDAS
dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 17 d. nutarties
2026 m. liepos 21 d.
I. GINČIJAMAS PROCESINIS SPRENDIMAS
Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja Auksė Balkaitienė 2026 m. liepos 17 d. nutartimi netenkino Aurimo Drižiaus skundo dėl 2026 m. birželio 30 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Jūratės Karčinskienės nutarimo, kuriuo atmestas skundas dėl 2026 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Tyrimo koordinavimo valdybos vyresniojo specialisto Jono Švažo nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje M-7-01-00057-26.
Su šia nutartimi pareiškėjas nesutinka ir prašo ją panaikinti kaip nepagrįstą, priimtą netinkamai įvertinus pareiškėjo skundo argumentus ir netinkamai pritaikius BPK 2, 168 straipsnių nuostatas.
Skundas paduodamas per Vilniaus miesto apylinkės teismą BPK 440 straipsnio 1, 2 dalyse ir 168 straipsnio 5 dalyje nustatyta septynių dienų tvarka bei terminu.

II. FAKTINĖS APLINKYBĖS

2026 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Tyrimų koordinavimo valdybos Pranešimų nagrinėjimo skyriuje gautas pareiškėjo pareiškimas dėl viešai paskelbtos buvusio Vilniaus apygardos teismo pirmininko Vytauto Zeliankos informacijos apie galimai darytą neteisėtą poveikį Lietuvos teismų sistemai Prezidentės Dalios Grybauskaitės kadencijos metu.
Kalba eina apie sunkius nusikaltimus teisingumui – tai, kad teisėjų karjeros galimybės tiesiogiai priklausė nuo to, ar jie vykdys prezidentės Dalios Grybauskaitės nurodymus, kaip nagrinėti bylas ir kokius priimti sprendimus.
Dalia Grybauskaitė viešai grasino Teisėjų tarybos nariams, sakydama, kad jie visi korumpuoti, taip leisdama suprasti, kad jeigu nevykdys jos nurodymų, jiems blogai baigsis.
Nesuprantu, kokių dar reikia įrodymų, kad būtų pradėtas bent jau šoks toks tyrimas, kad ištirti šiuos sunkius nusikaltimus teisingumui?
2026 m. birželio 19 d. vyresnysis specialistas Jonas Švažas, vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 168 straipsniu, nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustatęs BK 228 straipsnio 1 dalyje, 226 straipsnio 2 dalyje, 288 straipsnyje, 226 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymių.
Pareiškėjo skundą dėl šio nutarimo prokurorė Jūratė Karčinskienė 2026 m. birželio 30 d. nutarimu atmetė, palikdama galioti vyresniojo specialisto nutarimą.
Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją, kuris 2026 m. liepos 17 d. skundžiama nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.
III. ATSKIRAJAME SKUNDE NURODOMI ARGUMENTAI
Ikiteisminio tyrimo teisėja skundžiamoje nutartyje iš esmės apsiribojo pritarimu vyresniojo specialisto ir prokurorės išvadoms, tačiau nepakankamai įvertino šias esmines aplinkybes.

Dėl duomenų patikslinimo apimties nepakankamumo
Pagal BPK 168 straipsnio 1 dalį prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Duomenims patikslinti gali būti atliktos apklausos, išreikalauti dokumentai iš valstybės ar savivaldybės įstaigų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2019-07-04) yra išaiškinęs:
„Ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas nedelsiant, esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. net tuomet, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nepakanka duomenų spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo turinio yra aiškiai suprantama, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo (BPK 168 straipsnis).”
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateikta informacija apie viešai paskelbtus teisėjo V. Zeliankos teiginius dėl galimo poveikio teisėjų nepriklausomumui negalėjo būti laikoma akivaizdžiai neteisinga vien tik dėl to, kad ją paskleidęs asmuo apklausos metu savo teiginius apibūdino kaip bendro pobūdžio vertinimą. Duomenų patikslinimo apimtis apsiribojo vienintele V. Zeliankos apklausa, tačiau nebuvo apklausta teisėja Laima Garnelienė, Teisėjų tarybos nariai, Prezidentūros darbuotojai, neišreikalauti Teisėjų tarybos ir Prezidentūros dokumentai bei teisėjų atrankų medžiaga. Tokia patikrinimo apimtis nesudaro pagrindo teigti, kad iš pateiktų duomenų buvo aiškiai suprantama, jog jokios nusikalstamos veikos nebuvo padaryta.
Tai, kad apie šiuos dalykus prabilęs buvęs teisėjas Zelianka vėliau sakė, kad jis nieko neprisimena, tik patvirtina faktą, kad teisėjai bijo apie tai kalbėti. Teismų baimė vykdyti teisingumą yra apgailėtina.
Dėl nutarimo motyvuotumo standarto
Pagal BPK 168 straipsnio 2 dalį atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo surašyti motyvuotą nutarimą. Skundžiamoje nutartyje ikiteisminio tyrimo teisėja apsiribojo bendro pobūdžio konstatavimu, kad prokurorė „nurodė ir išvardijo visus reikšmę turinčius duomenis, atliko objektyvų jų vertinimą”, tačiau nenurodė, kodėl vienos apklausos pakako reikšmingoms aplinkybėms (galimam poveikiui konkrečių teisėjų karjeros galimybėms, priekaištams dėl priimtų sprendimų) patikrinti.
Netinkamai suprasta ikiteisminio tyrimo paskirtis
Teismas padarė išvadą, kad pareiškime nebuvo pakankamai objektyvių duomenų pradėti ikiteisminį tyrimą. Tačiau toks aiškinimas iš esmės paneigia BPK 2 straipsnį.
Ikiteisminis tyrimas ir yra skirtas tam, kad būtų surinkti įrodymai ir patikrinta informacija apie galimai padarytą nusikalstamą veiką. Šiuo atveju institucijos pareikalavo iš pareiškėjo pateikti tokius įrodymus, kuriuos pagal įstatymą gali surinkti tik pati valstybė. Tokiu būdu buvo perkelta valstybės pareiga tirti galimai padarytas nusikalstamas veikas privačiam asmeniui.
Nebuvo atliktas realus aplinkybių patikrinimas
Pareiškime buvo prašoma: apklausti Prezidentūros darbuotojus; apklausti Teisėjų tarybos narius; Teisėjų tarybos posėdžių ir susitikimų su prezidente garso įrašus, išreikalauti teisėjų atrankų medžiagą; išreikalauti Prezidentūros dokumentus; nustatyti asmenis, dalyvavusius pokalbiuose; patikrinti, ar konkrečių teisėjų karjera buvo siejama su jų priimamais sprendimais. Nė vienas iš šių veiksmų nebuvo atliktas.
Todėl išvada, kad nusikalstamos veikos požymių nėra, padaryta faktiškai neatlikus jokio išsamaus patikrinimo.
Nepakankamai įvertinta Vytauto Zeliankos informacija
Teismas konstatavo, kad V. Zeliankos pasisakymai tėra nuomonė. Tačiau nebuvo įvertinta, kad: V. Zelianka yra buvęs Vilniaus apygardos ir Apeliacinio teismo pirmininkas; jis kalbėjo apie aplinkybes, kurias pats stebėjo eidamas aukštas pareigas teismų sistemoje; jo vieši pareiškimai buvo susiję su teisėjų karjera ir Prezidentūros įtaka. Tai nėra nuomonė, o realūs faktai, kuriuos labai lengva patikrinti, išreikalavus mano prašomą medžiagą. Nieko panašaus nebuvo padaryta, kas dar labiau sustipriną mano įsistikimą, kad teismų sistema nėra savarankiška ir nepriklausoma, tačiau smarkiai įtakojama ir vykdanti nurodymus.
Konstitucinis teismų nepriklausomumo aspektas
Konstitucijos 109 straipsnis nustato, kad: teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi.
Jeigu egzistavo praktika, kai teisėjų karjera buvo siejama su jų priimamais sprendimais arba Prezidentūros vertinimu, tokie veiksmai galėtų reikšti šiurkštų Konstitucijos pažeidimą. Tokiais atvejais valstybė privalo atlikti veiksmingą tyrimą.
Neužtikrintas veiksmingas tyrimas
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad kai pareiškėjas pateikia patikrinimo vertą informaciją apie galimus rimtus valdžios institucijų pažeidimus, valstybė privalo atlikti veiksmingą ir realų tyrimą. Šiuo atveju: nebuvo renkami dokumentai; nebuvo apklausti pagrindiniai liudytojai; nebuvo analizuoti Prezidentūros sprendimai; nebuvo tikrinamos teisėjų atrankos procedūros.
Todėl tyrimas negali būti laikomas veiksmingu.
Nepakankamas nutarties motyvavimas
Teismas iš esmės pakartojo prokurorės argumentus ir nepateikė savarankiško atsakymo į svarbiausius skundo argumentus: kodėl nebuvo apklausti pareiškėjo nurodyti asmenys; kodėl neišreikalauti dokumentai; kodėl nepatikrintos teisėjų atrankos procedūros; kodėl buvusio aukšto rango teisėjo parodymai iš karto pripažinti tik nuomone.
Tai neatitinka teismo pareigos motyvuoti procesinį sprendimą.
Dėl aplinkybių, kuriomis grindžiamas atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą
BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad baudžiamasis procesas negalimas, kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Toks konstatavimas galimas tik esant aiškioms, o ne tikėtinoms aplinkybėms. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytos aplinkybės (dėl galimo poveikio teisėjų sprendimams, susijusio su jų karjeros perspektyvomis) yra tokio pobūdžio, kad jų patikrinimui reikalingas platesnis duomenų rinkimas, o ne apsiribojimas vieno liudytojo paaiškinimais.
Dėl pareiškėjo teisės į veiksmingą skundo nagrinėjimą
Pagal BPK 168 straipsnio 5 dalį pareiškėjo teisė apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno ir prokuroro nutarimus turi būti realiai įgyvendinama, o ne formaliai patvirtinama žemesnės instancijos sprendimais. Skundžiamoje nutartyje ikiteisminio tyrimo teisėja iš esmės pakartojo prokurorės argumentus, atskirai neįvertindama kiekvieno pareiškėjo skunde nurodyto argumento dėl neatliktų proceso veiksmų.
Teismas neteisingai įvertino įrodymų pakankamumo kriterijų
Skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad pareiškėjo nurodyti duomenys nesudaro pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą, nes jie grindžiami buvusio Vilniaus apygardos teismo pirmininko Vytauto Zeliankos viešais pasisakymais, kurie esą laikytini tik jo asmenine nuomone.
Su tokia išvada negalima sutikti. Teismas iš esmės supainiojo dvi skirtingas baudžiamojo proceso stadijas: ikiteisminio tyrimo pradėjimo stadiją; nusikalstamos veikos įrodymo stadiją.
Ikiteisminio tyrimo pradžiai nereikalaujama surinkti įrodymų, kurių pakaktų apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Pakanka tokių duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad galėjo būti padaryta nusikalstama veika. Būtent tam ir egzistuoja ikiteisminis tyrimas.
Pirmosios instancijos teismas faktiškai pareikalavo iš pareiškėjo įrodyti nusikalstamą veiką iki tyrimo pradžios. Toks aiškinimas paneigia pačią BPK 2 straipsnio paskirtį.
Teismas nepaisė viešojo intereso
Ši byla nėra susijusi su privačiu ginču. Joje keliamas klausimas dėl galimo politinės valdžios poveikio teisminės valdžios nepriklausomumui. Jeigu buvęs vieno didžiausių Lietuvos teismų pirmininkas viešai pareiškia, kad Prezidentūroje buvo daromas poveikis teisėjų karjerai, tokia informacija savaime yra reikšminga demokratinės valstybės funkcionavimui.
Todėl valstybės institucijos privalėjo imtis aktyvių veiksmų šiai informacijai patikrinti.
Nei STT, nei prokuratūra, nei pirmosios instancijos teismas neįvertino viešojo intereso svarbos.
Neįvykdyta valstybės pozityvi pareiga
Konstitucinis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismų nepriklausomumas yra viena pagrindinių konstitucinių vertybių. Tai reiškia, kad valstybė turi ne tik nedaryti spaudimo teisėjams, bet ir aktyviai tirti informaciją apie galimą tokį spaudimą.
Šiuo atveju institucijos pasirinko priešingą kelią. Jos atsisakė rinkti įrodymus motyvuodamos tuo, kad jų nėra. Tokiu būdu buvo suformuotas uždaras loginis ratas: įrodymai nesurenkami; todėl konstatuojama, kad jų nėra; todėl tyrimas nepradedamas.
Toks požiūris prieštarauja baudžiamojo proceso paskirčiai.
Netinkamai įvertinta Vytauto Zeliankos procesinė reikšmė
Teismas nepagrįstai prilygino Vytauto Zeliankos viešus pareiškimus eilinio socialinio tinklo vartotojo komentarui. Tačiau V. Zelianka buvo: Vilniaus apygardos teismo pirmininkas;
ilgametis teisėjas; vienas aukščiausių Lietuvos teismų sistemos pareigūnų.
Todėl jo viešai paskelbta informacija turi visiškai kitokią įrodomąją vertę. Jo parodymai turėjo būti vertinami kaip informacija iš asmens, kuris pats dalyvavo teisėjų savivaldos ir teismų administravimo procesuose. Vien ši aplinkybė sudarė pagrindą atlikti papildomą aplinkybių patikrinimą.
Teismas neatsakė į svarbiausią klausimą : Nei STT, nei prokuratūra, nei pirmosios instancijos teismas neatsakė į vienintelį esminį klausimą: Jeigu Vytauto Zeliankos viešai paskelbta informacija yra neteisinga, kokiais procesiniais veiksmais tai buvo nustatyta?
Nebuvo: apklausti Prezidentūros darbuotojai; apklausti teisėjai; apklausti Teisėjų tarybos nariai; išreikalauti Prezidentūros dokumentai; išreikalauta teisėjų atrankų medžiaga.
Todėl teiginys, kad informacija nepasitvirtino, neturi pakankamo faktinio pagrindo.
Pažeistas teismo sprendimo motyvavimo principas
Pagal teismų praktiką teismo sprendime turi būti atsakyta į visus esminius proceso dalyvio argumentus. Tačiau skundžiamoje nutartyje neatsakyta: kodėl atsisakyta rinkti pareiškėjo prašytus įrodymus; kodėl jie laikyti nereikalingais; kodėl nebuvo vertinama galima sisteminė įtaka teisėjų nepriklausomumui; kodėl buvusio apygardos teismo pirmininko parodymai prilyginti paprastai nuomonei.
Todėl nutartis neatitinka išsamaus ir objektyvaus teismo sprendimo reikalavimų.
REIKALAVIMAI

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, bei BPK 168 straipsnio 5 dalimi, 440 straipsniu, prašau:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 17 d. nutartį.
Panaikinti 2026 m. birželio 30 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Jūratės Karčinskienės nutarimą bei 2026 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Tyrimo koordinavimo valdybos vyresniojo specialisto Jono Švažo nutarimą.
Įpareigoti atlikti išsamų pareiškime nurodytų aplinkybių patikrinimą, apklausiant teisėją Laimą Garnelienę, Teisėjų tarybos narius, Prezidentūros darbuotojus bei išreikalaujant atitinkamus dokumentus.
Aurimas Drižius
(parašas)