Teismas pripažįsta, kad: prokuratūra sąmoningai nevykdo įstatymo, bet kartu teigia, kad dėl to skųstis negalima
Aurimas Drižius
Bene kasdien gaunu Lietuvos „teismų” išminties perlus, kaip reikia nuslėpti sunkius tos pačios „teisinės sistemos” nusikaltimus.
Parašau skundą dėl teismų klastotės – parašau, kad teismo nutartis yra pigi klastotė, prašau pradėti ikiteisminį tyrimą teisėjui.
Pvz., teismas jau 15 metų mane persekioja už teisėtą veiklą, žurnalistiką, paskelbęs, kad tai nusikaltimas ir tiesiogiai taikydamas cenzūrą, tai yra uždrausdamas rašyti straipsnius, kurie kam nors nepatinka. Kai parašau, ir pateikiu įrodymus, gaunu „baudžiaką” ir dar vieną nuosprendį. Nu ir kas, kad Konstitucijos 44 str. tiesiogiai draudžia cenzūrą, tačiau teismas ant to spjauna, ir ją tiesiogiai naudoja ir taiko.
Tada kreipiuosi į prokuratūrą dėl baudžiamos bylos „teisėjams”. Prokuratūra parašo raštelį, kad „viskas teisėta” arba „mes nesikišam į teisingumo vykdymą”.
Nors pagal įstatymą prokuratūra turi priimti nutarimą, kurį galima skųsti teismui. Tačiau prokurorai žino, kad negalės paneigti Konstitucijos, todėl surašo „neskundžiamą raštą”. O paskui teismui sako, kad „raštai neskundžiami”. Ir garbingas teismas sutinka, kad „taip, raštai neskundžiami”. Taip teismų sistema legalizuoja bet kokį sunkų nusikaltimą.
Pvz., paskutinis Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos kažkokios Karšul (nuotr. viršuje su savo patrone Grybauskaite) šedevras : „teismas pripažįsta, kad: prokuratūra sąmoningai nevykdo pareigos priimti nutarimą, bet kartu teigia, kad dėl to skųstis negalima.
Teismas laikėsi nuostatos, kad: pagal BPK 168 straipsnį skundžiami tik procesiniai nutarimai (atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą, nutraukimas ir pan.). O prokuroro „informaciniai- aiškinamieji raštai“ nėra skundžiami ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jeigu prokuratūra nepriima jokio nutarimo, o atsako raštais – tai nepatenka į BPK reguliavimo sritį. Tai klasikinė formalistinė „uždaros sistemos“ interpretacija, kuri: ignoruoja teisę į veiksmingą teisinę gynybą; sudaro sąlygas institucijai išvengti kontrolės paprasčiausiai nepriimant sprendimų:
ATSKIRASIS SKUNDAS VILNIAUS APYGARDOS TEISMUI
Vilniaus apygardos teismui
per Vilniaus miesto apylinkės teismą
Pareiškėjas:
Aurimas Drizius, Lietuvos Respublikos pilietis
Skundžiama nutartis:
Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos Anos Karšul 2025 m. gruodžio 11 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti Pareiškėjo skundą dėl Generalinės prokuratūros neveikimo ir įstatymo nevykdymo.
Skundo dalykas:
Atskiras skundas dėl atsisakymo priimti skundą, neteisingai aiškinant BPK 168 straipsnį ir pažeidžiant Pareiškėjo teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir teisę į teismą.
I. FAKTINĖS APLINKYBĖS
Pareiškėjas kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją, prašydamas pripažinti, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nevykdo jai įstatymu nustatytų pareigų – nepriima procesinių nutarimų dėl Pareiškėjo prašymų pradėti ikiteisminius tyrimus, o vietoje to teikia vadinamuosius informacinio–aiškinamojo pobūdžio raštus.
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti Pareiškėjo skundą, motyvuodamas tuo, kad tokie raštai ir prokuratūros neveikimas nepatenka į ikiteisminio tyrimo teisėjo kontrolės sritį.
II. ATSKIROJO SKUNDO TEISINIAI PAGRINDAI
1. Skundžiama nutartis prieštarauja Vilniaus apygardos teismo suformuotai praktikai
Pirmosios instancijos teismas pasirinko kraštutinai formalų BPK 168 straipsnio aiškinimą, pagal kurį prokuratūros neveikimas ir informacinio pobūdžio raštai laikomi neapskundžiamais.
Toks aiškinimas prieštarauja Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutarčiai baudžiamojoje byloje Nr. 1S-107-1121-2024, kurioje apygardos teismas aiškiai konstatavo, kad:
- asmens prašymas dėl galimos nusikalstamos veikos negali būti paliktas neišnagrinėtas;
- informacinio–aiškinamojo pobūdžio atsakymas negali pakeisti procesinio sprendimo;
- tik procesinis nutarimas užtikrina motyvaciją, teisėtumą ir realią apskundimo galimybę.
Minėtoje nutartyje Vilniaus apygardos teismas panaikino apylinkės teismo nutartį, kuri buvo grindžiama analogišku formaliu aiškinimu, ir perdavė pareiškėjo prašymą prokuratūrai nagrinėti BPK nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad nutarties 11–12 punktuose apygardos teismas aiškiai nurodė:
„Apygardos teismas negali vertinti pareiškėjo prašymo ir išspręsti klausimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar atsisakymo jį pradėti, nes tai nėra aukštesniojo teismo kompetencijos ribose. Tačiau įstatymas imperatyviai įpareigoja prokurorą ar ikiteisminio tyrimo pareigūną priimti procesinį nutarimą dėl asmens kreipimosi, kuriame prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą. Tik toks procesinis sprendimas užtikrina teisėtumo, motyvavimo ir apskundimo galimybę.“
Todėl skundžiama 2025 m. gruodžio 11 d. nutartis akivaizdžiai nukrypsta nuo aukštesnės instancijos suformuotos praktikos.
2. Netinkamas BPK 168 straipsnio aiškinimas ir taikymas
BPK 168 straipsnio paskirtis – užtikrinti veiksmingą teisminę kontrolę tais atvejais, kai prokuratūra atsisako vykdyti jai įstatymu pavestas pareigas.
Jeigu prokuratūra, sąmoningai nepriimdama procesinio nutarimo, gali išvengti teisminės kontrolės, tokia praktika:
- paneigia BPK 168 straipsnio esmę;
- sukuria teisinį vakuumą;
- sudaro sąlygas instituciniam savivaliavimui.
Būtent tokios situacijos užkardymui ir yra skirta ikiteisminio tyrimo teisėjo kontrolė.
3. Teisės į teismą ir veiksmingą teisinę gynybą pažeidimas
Skundžiama nutartimi Pareiškėjui faktiškai buvo užkirstas kelias:
- gauti bet kokį teismo sprendimą dėl prokuratūros neveikimo;
- pasinaudoti įstatyme numatyta teismine kontrole;
- apginti savo teises nacionalinėje teisminėje sistemoje.
Teisė į teismą negali būti redukuojama iki formalaus argumento, jog „nėra ką skųsti“, kai ginčo esmė yra institucijos pareigos nevykdymas.
III. IŠVADOS IR PRAŠYMAI
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Pareiškėjas prašo Vilniaus apygardos teismo:
- Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutartį.
- Įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti Pareiškėjo skundą ir išnagrinėti jį iš esmės.
- Konstatuoti, kad prokuratūros neveikimas, kai nepriimami procesiniai nutarimai, patenka į ikiteisminio tyrimo teisėjo kontrolės sritį.
Pareiškėjas
Aurimas Drizius
Data: ____________
