Aurimas Drižius

2026 m. sausio 29 d. Klaipėdos apygardos teismo teisėja Aušra Maškevičienė (nuotr. viršuje) priėmė nutartį, kuri turėtų kelti rimtą nerimą kiekvienam, kam rūpi spaudos laisvė ir teisė į veiksmingą teisinę gynybą. Ne todėl, kad teismas išsprendė sudėtingą bylą. O todėl, kad jis sąmoningai jos neišsprendė.

Kaip žinia, valstybės monopolis ‘Lietuvos paštas” jau daugiau nei dveji metais atsisako sudaryti sutartį dėl „Laisvo laikraščio” prenumeratos – atėję į pašto skyrius žmonės vejami lauk. Nors įstatyme parašyta, kad „valstybė sudaro vienodas sąlygas visoms visuomenės informavimo priemonėms konkuruoti”, tačiau jokie įstatymai, kaip žinia, Lietuvoje jau seniai nebeveikia, o teismai tik juokiasi iš piliečių, kurie reikalauja įstatymų laikytis.

Kreipėmės į teismą, kad teismas įpareigotų „Lietuvos paštą” sudaryti sutartį dėl leidinio prenumeratos ir kad teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones – įpareigotų paštą nediskrimuoti „Laisvo laikraščio”, o priimti jo prenumeratą.

Teisėja A.Maškevičienė nutraukė apeliacinį procesas dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Ne todėl, kad argumentai buvo silpni. Ne todėl, kad nebuvo pažeidimų. O todėl, kad teismas nusprendė: jeigu jau vėliau pirmos instancijos teismas priėmė sprendimą iš esmės, apie spaudos laisvę kalbėti nebeverta.

Tai pavojinga logika.

Laikinosios apsaugos priemonės – būtent tam, kad nebūtų per vėlu

Byloje buvo prašoma elementarios, laikinos apsaugos: leisti laikraščiui „Laisvas laikraštis“ būti platinamam prenumeratos būdu iki galutinio sprendimo dėl žalos atlyginimo. Tai nėra privilegija. Tai – teisminės gynybos minimumas, kai kalbama apie periodinį leidinį.

Spaudos laisvė neveikia „atgaline data“. Laikraštis, kuris pusmetį ar metus neleidžiamas, dažniausiai nebeatsigauna. Prenumeratoriai dingsta. Pajamos nutrūksta. Viešoji erdvė praranda balsą.

Būtent tam ir egzistuoja laikinosios apsaugos priemonės – kad teismas neleistų sunaikinti teisės dar iki jos įvertinimo.

Ką padarė apeliacinės instancijos teismas?

Nieko.

Teismas:

nevertino, ar buvo netiesioginė cenzūra;

nevertino, ar valstybės valdoma įmonė turi pozityvią pareigą neužkirsti kelio spaudos platinimui;

nevertino, ar realiai egzistuoja alternatyvūs platinimo kanalai;

nevertino Konstitucijos 44 straipsnio.

Vietoj to jis pasakė: byla jau iš esmės išnagrinėta pirmojoje instancijoje, todėl apeliacija „neteko prasmės“.

Tai ne teisinė išvada. Tai – atsisakymas spręsti.

Procesinis triukas vietoj teisingumo

Teismas faktiškai pasakė:
Taip, jūs kreipėtės laiku. Taip, turėjote teisę į apeliaciją. Bet mes ją nutraukiame, nes per tą laiką kitas teismas spėjo priimti sprendimą.

Tai reiškia, kad: teisė į apeliaciją tampa sąlygine; pakanka vilkinti procesą; bet kuri laikinoji priemonė gali būti „užgesinta“ laiku, o ne teise.

Tai procesinis neutralizavimas, kuris ypač pavojingas žmogaus teisių bylose.

Spaudos laisvė teismui – antraeilis klausimas?

Šioje nutartyje nerasite nė vieno sakinio, kuriame teismas rimtai pasvertų spaudos laisvę. Nė vieno. Tarsi tai būtų nereikšmingas priedas prie civilinio ginčo dėl sutarties.

Tačiau spaudos laisvė nėra „šalutinis reikalavimas“. Ji nėra bylos priedas. Ji nėra patogi tik tada, kai netrukdo procesui.

Jeigu teismas gali uždaryti apeliaciją vien todėl, kad laikas praėjo, tai reiškia, kad spaudos laisvė Lietuvoje ginama tik tol, kol ji nekelia procesinių nepatogumų.

Klausimas, į kurį teismas neatsakė

Ar valstybė, veikdama per savo valdomą įmonę, gali faktiškai užblokuoti laikraščio platinimą ir kartu išvengti bet kokio laikino teisminio vertinimo?

Teismas šio klausimo net nepalietė.

Tai – problema ne vien konkrečiam leidiniui. Tai signalas visiems: jeigu jūsų veikla priklauso nuo valstybės kontroliuojamos infrastruktūros, jūsų teisės gali būti „išspręstos“ proceso būdu, jų niekada neįvertinus.

Pabaiga be sprendimo

Ši nutartis uždarė procesą, bet ne klausimą. Klausimas lieka atviras visuomenei, tarptautinėms institucijoms ir tiems teisėjams, kurie dar mano, kad teisingumas nėra tik bylų administravimas.

Spaudos laisvė negali būti ginama tada, kai jau per vėlu.

Mano AI greitai padarė tokias išvadas:

II. Laikinųjų apsaugos priemonių teisinė prigimtis ir vertinimo momentas

1. Laikinųjų apsaugos priemonių ex ante pobūdis

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį laikinųjų apsaugos priemonių taikymas grindžiamas:

• tikėtinu ieškinio pagrįstumu (prima facie),
• grėsme būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

Šios sąlygos vertinamos pagal situaciją prašymo pateikimo ir nagrinėjimo metu (ex ante), o ne pagal vėlesnius procesinius įvykius.

Teismų praktikoje laikinosios apsaugos priemonės laikomos prevencine, o ne restitucine gynybos priemone. Jų paskirtis – užkirsti kelią teisių sunaikinimui iki galutinio sprendimo.

2. Apeliacinės instancijos taikytas ex post vertinimas

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis vėliau priimtu sprendimu iš esmės, padarė išvadą, kad ieškovė „neįrodė tikėtino ieškinio pagrįstumo“.

Toks vertinimas:

• prieštarauja CPK 144 straipsnio logikai,
• paneigia laikinojo vertinimo savarankiškumą,
• sukuria situaciją, kai laikinosios apsaugos priemonės tampa priklausomos nuo galutinio sprendimo, kuris pagal apibrėžimą priimamas vėliau.

Tai reiškia normos teleologinį ištuštinimą.

---

III. Teisės į apeliaciją ir veiksmingą teisminę gynybą paneigimas

1. Teisės į apeliaciją turinys

Teisė į apeliaciją apima ne tik formalų skundo padavimą, bet ir:

• realų teismo pareigos išnagrinėti ginčą įgyvendinimą,
• motyvuotą atsakymą į esminius argumentus.

Nutraukus apeliacinį procesą dėl aplinkybės, atsiradusios po skundo padavimo, apeliantė neteko:

• galimybės gauti apeliacinės instancijos vertinimą,
• teisės į efektyvią teisminę kontrolę.

2. Procesinis neproporcingumas

Apeliacinės instancijos teismas pasirinko kraštutinę procesinę priemonę – proceso nutraukimą, nors galėjo:

• išnagrinėti skundą ir konstatuoti jo netenkinimą,
• pasisakyti dėl teisės aiškinimo,
• suformuoti praktiką.

Proceso nutraukimas šiuo atveju buvo ne būtinas ir ne proporcingas, todėl pažeidė Konstitucijos 30 straipsnį.

---

IV. Spaudos laisvės (Konstitucijos 44 str., EŽTK 10 str.) procesinis neutralizavimas

1. Pozityvios valstybės pareigos

Kai spaudos laisvės įgyvendinimas priklauso nuo:

• valstybės valdomos infrastruktūros,
• faktiškai dominuojančio subjekto,

valstybei kyla pozityvi pareiga neužkirsti kelio informacijos sklaidai ir užtikrinti veiksmingas teisių gynimo priemones.

Laikinųjų apsaugos priemonių atsisakymas, o vėliau ir apeliacijos nutraukimas:

• sudarė situaciją, kai spaudos laisvės ribojimas nebuvo nei laikinai sustabdytas, nei teisiškai įvertintas.

2. EŽTT standartų neatitikimas

Pagal EŽTT praktiką:

• spaudos laisvės bylose laikas yra lemiamas veiksnys,
• procesinės kliūtys negali panaikinti realios teisės gynybos.

Apeliacinės instancijos teismo sprendimas nesuteikė:

• nei laikinos,
• nei kompensacinės,
• nei prevencinės gynybos.

Tai kelia EŽTK 10 ir 13 straipsnių pažeidimo riziką.

---

V. Apeliacinio proceso nutraukimo teisinis nepagrįstumas

1. „Apeliacijos objekto išnykimo“ doktrinos netinkamas taikymas

Apeliacijos objektas (nutarties teisėtumas ir pagrįstumas):

• egzistavo skundo padavimo metu,
• nebuvo panaikintas vėlesniu sprendimu iš esmės.

Laikinųjų apsaugos priemonių klausimas:

• yra autonomiškas,
• nesusilieja su sprendimu iš esmės,
• turi savarankiškas teisines pasekmes.

Todėl teiginys, kad „nebeliko apeliacijos objekto“, yra teisiškai klaidingas.

---

VI. Išvada

Apeliacinės instancijos teismo nutartis:

1. neteisingai aiškina ir taiko CPK 144 straipsnį;
2. paneigia teisę į apeliaciją ir veiksmingą teisminę gynybą (Konstitucijos 30 str.);
3. procesiškai neutralizuoja spaudos laisvės apsaugą (Konstitucijos 44 str., EŽTK 10 str.);
4. neatitinka proporcingumo ir teisinio tikrumo principų;
5. sudaro prielaidas žmogaus teisių pažeidimams be realios teisminės kontrolės.

Ši situacija atskleidžia sisteminę problemą, kai procesinės normos aiškinamos taip, kad eliminuoja materialinių teisių gynybą dar iki jų įvertinimo.

    Civilinė byla Nr. e2S-109-460/2026

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21639-2025-9
Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1.1.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 29 d.
Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė,
veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 623 straipsnis),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Lietuvos paštui dėl atsakovės veiksmų pripažinimo neteisėtais, įpareigojimo sudaryti sutartį ir žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

⦁ Ginčo esmė

⦁ Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei AB Lietuvos paštui (toliau ir atsakovė), kurį vėliau patikslino, juo prašo įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškove leidinio „Laisvas laikraštis“ prenumeratos apdorojimo ir pristatymo sutartį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pripažinti atsakovės veiksmus neteisėtais, priteisti 1 000 Eur turtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei atsisakyti sudaryti leidinio „Laisvas laikraštis“ prenumeratos apdorojimo ir pristatymo sutartį, arba riboti leidinio platinimą pagal gyvenamąją vietą, ar kitais diskriminaciniais pagrindais iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė nurodė, kad ieškovės leidinio platinimas per atsakovės tinklą yra esminė jos veiklos dalis, todėl, laikinai apribojus, ar uždraudus prenumeratos priėmimą, būtų padaryta neatitaisoma žala tiek ieškovei, tiek prenumeratoriams. Atsakovės atsisakymas sudaryti sutartį faktiškai reiškia cenzūrą, ribojančią spaudos laisvę, todėl būtina užtikrinti laikino pobūdžio apsaugą iki galutinio sprendimo. Ieškovės teigimu, atsakovės veiksmai taip pat pažeidžia sąžiningos konkurencijos principus; net ir taikant laikinąsias apsaugos priemones, atsakovės teisės ar finansiniai interesai nebus pažeidžiami, nes leidinio platinimas pagal prenumeratą yra įprasta jos veikla.
⦁ Atsakovė atsiliepime į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad su ieškove 2023 m. balandžio 3 d. sudarė periodinių leidinių prenumeratos paslaugų pardavimo sutartį Nr. S-2023/1396 (toliau – Sutartis Nr. 1), kuria atsakovė įsipareigojo savo vardu ieškovės sąskaita (veikiant kaip neatsiskleidęs tarpininkas) perparduoti ieškovės leidžiamų periodinių leidinių prenumeratos paslaugą, įforminti prenumeratos paslaugos užsakymus (kliento kontaktiniai duomenys) ir pateikti juos ieškovei, o ieškovė įsipareigojo priimti iš atsakovės ir vykdyti prenumeratos paslaugos užsakymus. Ieškovė laiku neatsiskaitydavo už paslaugas su atsakove. Atsakovė, vadovaudamasi Sutarties Nr. 1 Bendrosios dalies 8.3.2. papunkčiu, nuo 2023 m. liepos 11 d. nutraukė su ieškove Sutartį Nr. 1. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad su ieškove buvo sudaryta 2023 m. balandžio 3 d. periodinių leidinių apdorojimo paslaugų sutartis (komercinė) Nr. S-2023/1394 (toliau – Sutartis Nr. 2), kuria atsakovė įsipareigojo ieškovei teikti leidinių prenumeratos apdorojimo paslaugą – priimti sutarties pagrindu nurodytus leidinius iš ieškovės ir juos paskirstyti, vežti ir pristatyti leidinius užsisakiusiems prenumeratoriams (miestuose, kurie nepatenka į kaimo gyvenamąsias vietoves ir miestus, kurie patenka į retai ir vidutiniškai tankiai apgyvendintas gyvenamąsias vietoves), o ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei už suteiktas paslaugas. Ieškovei nevykdant Sutarties Nr. 2, Sutartis Nr. 2 nuo 2024 m. liepos 11 d. buvo nutraukta. Atsakovė papildomai nurodo, kad su ieškove buvo sudaryta 2023 m. balandžio 3 d. periodinių leidinių apdorojimo paslaugų sutartis (privalomoji) Nr. S-2023/1395 (toliau – Sutartis Nr. 3), kuria atsakovė įsipareigojo ieškovei teikti leidinių prenumeratos apdorojimo paslaugą – priimti sutarties pagrindu nurodytus leidinius iš ieškovės ir juos paskirstyti, vežti ir pristatyti leidinius užsisakiusiems prenumeratoriams (kaimo gyvenamosiose vietovėse ir miestuose, kurie patenka į retai ir vidutiniškai tankiai apgyvendintas gyvenamąsias vietoves), o ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei už suteiktas paslaugas. Atsakovės teigimu, nors Sutartis Nr. 3 vis dar galioja, ieškovė nuo 2025 m. balandžio mėn. antrosios pusės nebeteikia atsakovei leidinio egzempliorių, kuriuos atsakovė pagal Sutarties Nr. 3 nuostatas turėtų pristatyti leidinį užsisakiusiems prenumeratoriams (paskutinis teikimas buvo 2025 m. balandžio 11 d.). Atsakovės teigimu, šio atsiliepimo pateikimo dieną yra susidariusi 1 206,54 Eur skola už ieškovei suteiktas paslaugas, informacija apie ieškovės skolą yra perduota skolų išieškojimo paslaugų teikėjui. Atsakovės nuomone, teisės aktuose nėra įtvirtintos jos pareigos teikti periodinių leidinių prenumeratos pardavimo paslaugas. Atsakovės nuomone, atsižvelgiant į tai, kad neaišku, ar leidinys šiuo metu leidžiamas, taip pat į tai, jog dalis skaitytojų, sumokėjusių už prenumeratą, galbūt negauna užsakytų leidinio egzempliorių, atsakovei teikiant ieškovei periodinių leidinių prenumeratos pardavimo paslaugas, atsakovė gali pakenkti savo dalykinei reputacijai. Pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė patirtų žalą, nes būtų įpareigota teikti paslaugas, už kurias iš ieškovės negautų apmokėjimo. Ieškovės prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės yra tokios pačios, koks yra ieškinio reikalavimas, todėl, jas pritaikius, byla būtų išnagrinėta iš esmės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

⦁ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atmestas ieškovės UAB „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindiniai teismo argumentai:
⦁ Teismas pažymėjo, kad ieškovė nenurodė, ar ji kreipėsi dėl prenumeratos paslaugų teikimo į kitas šias paslaugas teikiančias Lietuvoje veikiančias bendroves ir fizinius asmenis ir ar tokias paslaugas jai buvo atsisakyta suteikti.
⦁ Teismas pažymėjo, kad, atsakovės teigimu, prenumeratos paslaugos perpardavimo ir leidinio platinimo miestuose sutartys su ieškove buvo nutrauktos, šiai nustatytais terminais neatsiskaitant už suteiktas paslaugas.
⦁ Teismas nurodė, jog nėra duomenų, kad bylos nagrinėjimo laikotarpiu prenumeratos platinimo sutartis dėl leidinio platinimo miestuose ir prenumeratos paslaugų perpardavimo negalėtų būti sudaryta su kitu paslaugos teikėju, į tai, kad, ieškovės pateiktais duomenimis, jos finansinė padėtis nėra gera, o tai gali lemti žalos atsakovei (ieškovei neatsiskaitant už teikiamas prenumeratos paslaugas bylos nagrinėjimo metu) padarymą, dėl to nusprendė, kad, pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeista šalių (turtinių) interesų pusiausvyra.

⦁ Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

⦁ Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, papildomus paaiškinimus, jais prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir priimti naują nutartį – patenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – uždrausti atsakovei AB Lietuvos paštui atsisakyti sudaryti su ieškove leidinio „Laisvas laikraštis“ prenumeratos apdorojimo ir pristatymo sutartį, ar riboti leidinio platinimą pagal gyvenamąją vietą, ar kitais diskriminaciniais pagrindais iki galutinio sprendimo įsiteisėjimo. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
⦁ Teigia, jog tokiais atvejais laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos, nes kiekviena prarasta prenumeratos diena reiškia neatitaisomą žalą tiek leidėjui, tiek visuomenei.
⦁ Net ir priėmus ieškovei palankų sprendimą ateityje, teismo sprendimo įvykdymas nebegalėtų atkurti iki ginčo buvusios padėties, nes leidinys būtų faktiškai sunaikintas kaip veikiantis periodinis leidinys.
⦁ Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos atsiskaitymo ginčams spręsti ar šalių tarpusavio finansiniams santykiams galutinai įvertinti. Jų tikslas – laikinai apsaugoti pažeidžiamą teisę, kol teismas išspręs ginčą iš esmės.
⦁ Netaikant priemonių, ieškovė patiria neatitaisomą žalą – netenka prenumeratorių, pajamų, reputacijos.
⦁ Apeliantės nuomone, ginčas susijęs ne tik su privačiais turtiniais interesais, bet ir su konstituciškai saugoma spaudos laisve bei visuomenės teise gauti informaciją, todėl vien finansiniai argumentai negali būti laikomi viršesniais.
⦁ Atsiliepime į atskirąjį atsakovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
⦁ Atsakovė negali būti ieškovės pasitelkiama kaip vienintelis kanalas leidinio prenumeratos platinimui. Be to, ieškovė į bylą nėra pateikusi jokių įrodymų, jog atsakovė būtų vienintelis prieinamas kanalas leidinio prenumeratai platinti.
⦁ Ieškovė vis dar yra neatsiskaičiusi su atsakove už suteiktas paslaugas – yra susidariusi 1 206,54 Eur skola už ieškovei suteiktas paslaugas.
⦁ Laikinosios apsaugos priemonės byloje neturėtų būti naudojamos kaip išankstinis ginčo išsprendimas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

⦁ Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (⦁ CPK ⦁ 329 straipsnis, CPK ⦁ 338 straipsnis).
⦁ Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria nutarta atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
⦁ CPK ⦁ 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

⦁ Pirmosios instancijos teismas (toliau ir teismas), įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeista šalių (turtinių) interesų pusiausvyra.
⦁ Atskirajame skunde nurodoma, kad atsakovės atsisakymas sudaryti prenumeratos apdorojimo sutartį faktiškai reiškia leidinio „Laisvas laikraštis“ cenzūrą ir riboja Konstitucijos 44 straipsnyje įtvirtintą spaudos laisvę bei EŽTK 10 straipsnyje garantuotą teisę į informacijos sklaidą. Jos nuomone, nėra realių alternatyvų kitų platintojų paslaugoms. Apeliantės manymu, tai nėra galutinis ginčo išsprendimas, o būtina priemonė apsaugoti konstitucinę teisę į spaudos laisvę. Teigia, jog atsakovė nepateikė jokių duomenų apie alternatyvius platintojus, galinčius realiai, o ne teoriškai, užtikrinti analogišką paslaugų prieinamumą.
⦁ CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones esant šioms sąlygoms: 1) jų taikymo prašantis asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą; 2) nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios dvi aplinkybės – preliminarus ieškinio pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – yra privalomos kumuliatyvios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-808-1120/2022).
⦁ Pareiga pagrįsti nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimą kyla prašymą pareiškiančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-330/2021).
⦁ Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad remiantis LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškovės UAB „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ ieškinys atsakovei AB Lietuvos paštui atmestas.
⦁ Tai reiškia, kad šioje civilinėje byloje procesinis sprendimas, nors dar neįsiteisėjęs, iš esmės jau yra priimtas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių kontekste spręstina, kad ieškovė neįrodė tikėtino savo ieškinio reikalavimo pagrįstumo.
⦁ Apeliacinės instancijos teismas laikosi nuostatos, jog skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo vertinimas apeliacine tvarka nebetenka teisinės prasmės. Šio klausimo išsprendimas nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių teisinių pasekmių, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 10 d. sprendimu išsprendė ginčą iš esmės ir ieškovės ieškinį atmetė.
⦁ Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog šiame apeliaciniame procese nebeliko apeliacijos objekto. Kadangi aplinkybė dėl apeliacinio proceso negalimumo paaiškėjo jau pradėjus apeliacinį procesą, šis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
⦁ Nutraukus apeliacinį procesą, dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, nepasisakytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

⦁ Apeliacinį procesą nutraukus, apeliantei grąžintinas už atskirąjį skundą sumokėtas 57 Eur žyminis mokestis (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,

n u t a r i a:

nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nutarties.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ 57 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. spalio 10 d. Citadele banko mokėjimo nurodymu Nr. 413.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Aušra Maškevičienė