Itin juokinga, kad kad Lietuvos respublika iki šiol neigia, kad ji už didelius kyšius valstybės nesaugumo departamentui leido US žvalgybos agentūrai Lietuvoje pastatyti ir čia kankinti visiškai nekaltus žmones. Juk visiškai neaišku, kodėl ataka prieš JAV eksadrinį minininką yra laikomas „terorizmu”, nes tai karo aktas, o ne terorizimas

• 2004 m. CŽV ataskaitoje nurodyta, kad 2002 m. rugpjūtį JAV Teisingumo departamentas pateikė teisinę išvadą, jog dešimt specialių tardymo metodų neprieštarauja JAV teisės aktams dėl kankinimų draudimo.
• Šie metodai buvo:
• staigus kalinio sugriebimas;
• trenkimas į specialią lanksčią sieną;
• galvos laikymas nejudamai;
• smūgiai delnu į veidą;
• uždarymas ankštoje dėžėje;
• vabzdžių įleidimas į dėžę;
• ilgalaikis stovėjimas prie sienos;
• skausmingos priverstinės kūno padėtys;
• miego atėmimas iki 11 parų;
• waterboarding – vandens pylimas ant veidą dengiančio audinio, sukeliantis skendimo ir dusimo pojūtį.
• Medicininės gairės
• 2003 m. rugsėjo 4 d. parengtose CŽV medicinos ir psichologijos gairėse buvo nurodyta, kad šių metodų tikslas yra:
• psichologiškai „palaužti“ kalinį;
• sustiprinti jo pažeidžiamumo jausmą;
• panaikinti valią priešintis;
• priversti jį pateikti žvalgybinę informaciją.
• Įprastos priemonės
• Dokumente kaip įprastos priemonės nurodomos:
• nuskutimas;
• nurengimas;
• sauskelnių dėvėjimas iki 72 valandų;
• gobtuvo užmovimas;
• visiška izoliacija;
• nuolatinis triukšmas arba garsi muzika;
• nuolatinė šviesa arba visiška tamsa;
• šaltis;
• ribotas maitinimas;
• surakinimas grandinėmis;
• pylimas šaltu vandeniu;
• miego atėmimas iki 72 valandų.
• Sustiprintos priemonės
• Dar griežtesnės priemonės buvo:
• smūgiai į veidą;
• smūgiai į pilvą;
• ilgesnis sauskelnių naudojimas;
• miego atėmimas ilgiau nei 72 valandas;
• įvairios skausmingos kūno padėtys;
• trankymas į sieną;
• uždarymas mažose dėžėse;
• waterboarding.

Europos Žmogaus Teisių Teismas

Žmogaus teisių pažeidimai Lietuvoje dėl jos dalyvavimo CŽV slapto kalinimo programoje

EŽTT pranešimas spaudai Nr. 181 (2026)
2026 m. liepos 7 d.

Byla Al Nashiri prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 31908/22) susijusi su Saudo Arabijos piliečiu, kilusiu iš Jemeno, kuris šiuo metu kalinamas JAV Gvantanamo įlankos karinėje bazėje.

Jam JAV karinė komisija yra pareiškusi kaltinimus, už kuriuos gali būti skirta mirties bausmė. Be kita ko, jis įtariamas dėl 2000 m. įvykdyto išpuolio prieš JAV karinio jūrų laivyno laivą USS Cole. Jis buvo sulaikytas vadinamojo „Karo su terorizmu“, kurį po 2001 m. rugsėjo 11 d. išpuolių paskelbė prezidentas George’as W. Bushas, metu.

Šiandien priimtame kolegijos sprendime Europos Žmogaus Teisių Teismas vienbalsiai konstatavo, kad Lietuva pažeidė:

• Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalį (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą),
• 8 straipsnį (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą),
• 2 straipsnį (teisė į gyvybę),
• 3 straipsnį (kankinimų ir nežmoniško ar žeminančio elgesio draudimas),

skaitomus kartu su Konvencijos Protokolo Nr. 6 1 straipsniu, kuriuo panaikinama mirties bausmė.

---

Teismo išvados

Teismas nustatė, kad:

• Al Naširis daugiau kaip penkis mėnesius 2005–2006 m. buvo laikomas slaptame CŽV kalėjime Lietuvoje;
• Lietuvos valdžios institucijos padėjo jį perduoti iš Lietuvos teritorijos, nors egzistavo reali rizika, kad JAV jam bus paneigta teisė į teisingą teismą ir jam grės mirties bausmė;
• jis buvo laikomas visiškoje izoliacijoje, vienutėje ir neturėjo jokio kontakto su savo šeima.

---

Ankstesnė EŽTT praktika

Priimdamas sprendimą Teismas rėmėsi ankstesnėmis bylomis:

• El-Masri prieš buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją (2012),
• Al Nashiri prieš Lenkiją (2014),
• Husayn (Abu Zubaydah) prieš Lenkiją (2014),
• Nasr ir Ghali prieš Italiją (2016),
• Al Nashiri prieš Rumuniją (2018),
• Abu Zubaydah prieš Lietuvą (2018),
• Al-Hawsawi prieš Lietuvą (2024).

---

Kurie skundai buvo atmesti

Teismas pripažino nepriimtinais pareiškėjo skundus dėl:

• kankinimų,
• netinkamo elgesio,
• slapto sulaikymo,

pagal Konvencijos 3, 5 ir 13 straipsnius.

Priežastis – šiuos klausimus 2022 m. jau buvo išnagrinėjusi Jungtinių Tautų Darbo grupė dėl savavališko sulaikymo (UN Working Group on Arbitrary Detention).

---

Rekomendacija Lietuvai

Vadovaudamasis Konvencijos 46 straipsniu, Teismas pakartojo ankstesnėse bylose pateiktas rekomendacijas ir nurodė, kad:

Lietuvos Vyriausybė turėtų siekti JAV valdžios institucijų garantijų, jog Al Naširiui nebus paskirta ir įvykdyta mirties bausmė.

---

Bylos faktinės aplinkybės

Abd Al Rahim Husseyn Muhammad Al Nashiri gimė 1965 m.

Jis šiuo metu kalinamas Gvantanamo įlankos karinėje bazėje Kuboje.

Jis įtariamas dalyvavęs:

• 2000 m. USS Cole sprogdinime Adeno uoste,
• 2002 m. Prancūzijos tanklaivio MV Limburg sprogdinime Adeno įlankoje.

2011 m. JAV kariniai prokurorai pareiškė jam kaltinimus, už kuriuos gali būti skirta mirties bausmė. Teismo procesą planuota pradėti 2026 m. birželį.

---

CŽV slapta programa

Po 2001 m. rugsėjo 11-osios išpuolių CŽV sukūrė slaptą terorizmu įtariamų asmenų sulaikymo ir tardymo programą.

Al Naširis buvo sulaikytas Dubajuje 2002 m. spalį ir laikytas slaptuose CŽV kalėjimuose:

• Lenkijoje,
• Rumunijoje,
• vėliau, kaip nustatė EŽTT šioje byloje, ir Lietuvoje.

Pareiškėjas tvirtino, kad Lietuvoje jis buvo laikomas objekte kodiniu pavadinimu „Detention Site Violet“ nuo 2005 m. spalio iki 2006 m. kovo.

---

Lietuvos tyrimas

2014 m. Lietuvoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl CŽV kalinimo programos Lietuvos teritorijoje.

Jis tebevyksta iki šiol.

Visi Al Naširio bandymai būti pripažintam nukentėjusiuoju šiame procese buvo atmesti. Paskutinis toks sprendimas priimtas 2021 m. gruodį.

---

EŽTT sprendimas

Teismas nustatė, kad:

• Lietuva savo teritorijoje buvo įsteigusi CŽV slaptą kalėjimą, veikusį nuo 2005 m. vasario 17–18 d. iki 2006 m. kovo 25 d.;
• Al Naširis jame buvo slapta kalinamas;
• Lietuvos institucijos žinojo apie CŽV veiklą ir bendradarbiavo vykdant slaptų kalinimų programą;
• dėl šio bendradarbiavimo pareiškėjui kilo rimta grėsmė patirti žmogaus teisių pažeidimus.

---

Konstatuoti pažeidimai

8 straipsnis

Pažeista teisė į šeimos gyvenimą, nes Al Naširis buvo laikomas visiškoje izoliacijoje ir neturėjo jokio ryšio su šeima.

6 straipsnis

Pažeista teisė į teisingą teismą, nes Lietuva perdavė pareiškėją JAV, nors buvo aišku, kad JAV karinių komisijų procesai neatitinka pagrindinių teisingo teismo garantijų.

2 ir 3 straipsniai kartu su Protokolu Nr. 6

Lietuva atsakinga už tai, kad CŽV perdavė Al Naširį JAV karinei komisijai, kur jam pareikšti kaltinimai, už kuriuos gresia mirties bausmė.

---

Priteista kompensacija

Teismas priteisė Al Naširiui iš Lietuvos:

• 30 000 eurų neturtinei žalai atlyginti;
• 10 000 eurų bylinėjimosi išlaidoms padengti.
• Europos Žmogaus Teisių Teismas
• Žmogaus teisių pažeidimai Lietuvoje dėl jos dalyvavimo CŽV slapto kalinimo programoje
• EŽTT pranešimas spaudai Nr. 181 (2026)
• 2026 m. liepos 7 d.
• Byla Al Nashiri prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 31908/22) susijusi su Saudo Arabijos piliečiu, kilusiu iš Jemeno, kuris šiuo metu kalinamas JAV Gvantanamo įlankos karinėje bazėje.
• Jam JAV karinė komisija yra pareiškusi kaltinimus, už kuriuos gali būti skirta mirties bausmė. Be kita ko, jis įtariamas dėl 2000 m. įvykdyto išpuolio prieš JAV karinio jūrų laivyno laivą USS Cole. Jis buvo sulaikytas vadinamojo „Karo su terorizmu“, kurį po 2001 m. rugsėjo 11 d. išpuolių paskelbė prezidentas George’as W. Bushas, metu.
• Šiandien priimtame kolegijos sprendime Europos Žmogaus Teisių Teismas vienbalsiai konstatavo, kad Lietuva pažeidė:
• Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalį (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą),
• 8 straipsnį (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą),
• 2 straipsnį (teisė į gyvybę),
• 3 straipsnį (kankinimų ir nežmoniško ar žeminančio elgesio draudimas),
• skaitomus kartu su Konvencijos Protokolo Nr. 6 1 straipsniu, kuriuo panaikinama mirties bausmė.
• Teismo išvados
• Teismas nustatė, kad:
• Al Naširis daugiau kaip penkis mėnesius 2005–2006 m. buvo laikomas slaptame CŽV kalėjime Lietuvoje;
• Lietuvos valdžios institucijos padėjo jį perduoti iš Lietuvos teritorijos, nors egzistavo reali rizika, kad JAV jam bus paneigta teisė į teisingą teismą ir jam grės mirties bausmė;
• jis buvo laikomas visiškoje izoliacijoje, vienutėje ir neturėjo jokio kontakto su savo šeima.
• Ankstesnė EŽTT praktika
• Priimdamas sprendimą Teismas rėmėsi ankstesnėmis bylomis:
• El-Masri prieš buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją (2012),
• Al Nashiri prieš Lenkiją (2014),
• Husayn (Abu Zubaydah) prieš Lenkiją (2014),
• Nasr ir Ghali prieš Italiją (2016),
• Al Nashiri prieš Rumuniją (2018),
• Abu Zubaydah prieš Lietuvą (2018),
• Al-Hawsawi prieš Lietuvą (2024).
• Kurie skundai buvo atmesti
• Teismas pripažino nepriimtinais pareiškėjo skundus dėl:
• kankinimų,
• netinkamo elgesio,
• slapto sulaikymo,
• pagal Konvencijos 3, 5 ir 13 straipsnius.
• Priežastis – šiuos klausimus 2022 m. jau buvo išnagrinėjusi Jungtinių Tautų Darbo grupė dėl savavališko sulaikymo (UN Working Group on Arbitrary Detention).
• Rekomendacija Lietuvai
• Vadovaudamasis Konvencijos 46 straipsniu, Teismas pakartojo ankstesnėse bylose pateiktas rekomendacijas ir nurodė, kad:
• Lietuvos Vyriausybė turėtų siekti JAV valdžios institucijų garantijų, jog Al Naširiui nebus paskirta ir įvykdyta mirties bausmė.
• Bylos faktinės aplinkybės
• Abd Al Rahim Husseyn Muhammad Al Nashiri gimė 1965 m.
• Jis šiuo metu kalinamas Gvantanamo įlankos karinėje bazėje Kuboje.
• Jis įtariamas dalyvavęs:
• 2000 m. USS Cole sprogdinime Adeno uoste,
• 2002 m. Prancūzijos tanklaivio MV Limburg sprogdinime Adeno įlankoje.
• 2011 m. JAV kariniai prokurorai pareiškė jam kaltinimus, už kuriuos gali būti skirta mirties bausmė. Teismo procesą planuota pradėti 2026 m. birželį.
• CŽV slapta programa
• Po 2001 m. rugsėjo 11-osios išpuolių CŽV sukūrė slaptą terorizmu įtariamų asmenų sulaikymo ir tardymo programą.
• Al Naširis buvo sulaikytas Dubajuje 2002 m. spalį ir laikytas slaptuose CŽV kalėjimuose:
• Lenkijoje,
• Rumunijoje,
• vėliau, kaip nustatė EŽTT šioje byloje, ir Lietuvoje.
• Pareiškėjas tvirtino, kad Lietuvoje jis buvo laikomas objekte kodiniu pavadinimu „Detention Site Violet“ nuo 2005 m. spalio iki 2006 m. kovo.
• Lietuvos tyrimas
• 2014 m. Lietuvoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl CŽV kalinimo programos Lietuvos teritorijoje.
• Jis tebevyksta iki šiol.
• Visi Al Naširio bandymai būti pripažintam nukentėjusiuoju šiame procese buvo atmesti. Paskutinis toks sprendimas priimtas 2021 m. gruodį.
• EŽTT sprendimas
• Teismas nustatė, kad:
• Lietuva savo teritorijoje buvo įsteigusi CŽV slaptą kalėjimą, veikusį nuo 2005 m. vasario 17–18 d. iki 2006 m. kovo 25 d.;
• Al Naširis jame buvo slapta kalinamas;
• Lietuvos institucijos žinojo apie CŽV veiklą ir bendradarbiavo vykdant slaptų kalinimų programą;
• dėl šio bendradarbiavimo pareiškėjui kilo rimta grėsmė patirti žmogaus teisių pažeidimus.
• Konstatuoti pažeidimai
• 8 straipsnis
• Pažeista teisė į šeimos gyvenimą, nes Al Naširis buvo laikomas visiškoje izoliacijoje ir neturėjo jokio ryšio su šeima.
• 6 straipsnis
• Pažeista teisė į teisingą teismą, nes Lietuva perdavė pareiškėją JAV, nors buvo aišku, kad JAV karinių komisijų procesai neatitinka pagrindinių teisingo teismo garantijų.
• 2 ir 3 straipsniai kartu su Protokolu Nr. 6
• Lietuva atsakinga už tai, kad CŽV perdavė Al Naširį JAV karinei komisijai, kur jam pareikšti kaltinimai, už kuriuos gresia mirties bausmė.
• Priteista kompensacija
• Teismas priteisė Al Naširiui iš Lietuvos:
• 30 000 eurų neturtinei žalai atlyginti;
• 10 000 eurų bylinėjimosi išlaidoms padengti.
• Jeigu pageidaujate, galiu išversti ir visą oficialų EŽTT sprendimą (apie 70–100 puslapių), o ne tik šį 4 puslapių pranešimą spaudai.
• Judgment Al Nashiri v. Lithuania – case concerning Lithuania’s involvement in CIA secret detention programme (1)(1).pdf
• PDF
• Matau, kad įkėlėte tą patį 4 puslapių EŽTT pranešimą spaudai dar kartą.
• Šį dokumentą jau išverčiau. Jei jūsų tikslas buvo išversti visą EŽTT sprendimą, tai šis PDF nėra pats sprendimas – tai tik oficialus pranešimas spaudai apie sprendimą.
• Jei turite:
• visą EŽTT sprendimą (paprastai 60–100 puslapių PDF), įkelkite jį, ir išversiu visą tekstą į lietuvių kalbą, išlaikydamas teisinę terminiją;
• arba jei norite, kad šį 4 puslapių pranešimą pateikčiau kaip vientisą, redaguotą lietuvišką dokumentą (be santraukų), taip pat galiu tai padaryti.
• Įklijuotas text(12).txt
• Dokumentas
• išversti
• Puiku. Tęsiu vertimą.
• AL NASHIRI PRIEŠ LIETUVĄ
• II dalis
• Slaptųjų CŽV kalinių skirstymas
• 2004 m. CŽV generalinio inspektoriaus ataskaitoje nurodoma, kad sulaikytieji buvo skirstomi į dvi kategorijas:
• vidutinės vertės kaliniai (medium-value detainees) – asmenys, kurie galėjo turėti ribotos žvalgybinės vertės informacijos;
• didelės vertės kaliniai (high-value detainees – HVDs) – svarbiausi „Al Qaeda“ nariai, kurių sulaikymas ir tardymas buvo laikomas prioritetiniu.
• Kai kuriuose CŽV dokumentuose jie taip pat vadinami High Value Targets (HVTs) – didelės vertės taikiniais.
• Sustiprinti tardymo metodai
• 2004 m. CŽV ataskaitoje nurodyta, kad 2002 m. rugpjūtį JAV Teisingumo departamentas pateikė teisinę išvadą, jog dešimt specialių tardymo metodų neprieštarauja JAV teisės aktams dėl kankinimų draudimo.
• Šie metodai buvo:
• staigus kalinio sugriebimas;
• trenkimas į specialią lanksčią sieną;
• galvos laikymas nejudamai;
• smūgiai delnu į veidą;
• uždarymas ankštoje dėžėje;
• vabzdžių įleidimas į dėžę;
• ilgalaikis stovėjimas prie sienos;
• skausmingos priverstinės kūno padėtys;
• miego atėmimas iki 11 parų;
• waterboarding – vandens pylimas ant veidą dengiančio audinio, sukeliantis skendimo ir dusimo pojūtį.
• Medicininės gairės
• 2003 m. rugsėjo 4 d. parengtose CŽV medicinos ir psichologijos gairėse buvo nurodyta, kad šių metodų tikslas yra:
• psichologiškai „palaužti“ kalinį;
• sustiprinti jo pažeidžiamumo jausmą;
• panaikinti valią priešintis;
• priversti jį pateikti žvalgybinę informaciją.
• Įprastos priemonės
• Dokumente kaip įprastos priemonės nurodomos:
• nuskutimas;
• nurengimas;
• sauskelnių dėvėjimas iki 72 valandų;
• gobtuvo užmovimas;
• visiška izoliacija;
• nuolatinis triukšmas arba garsi muzika;
• nuolatinė šviesa arba visiška tamsa;
• šaltis;
• ribotas maitinimas;
• surakinimas grandinėmis;
• pylimas šaltu vandeniu;
• miego atėmimas iki 72 valandų.
• Sustiprintos priemonės
• Dar griežtesnės priemonės buvo:
• smūgiai į veidą;
• smūgiai į pilvą;
• ilgesnis sauskelnių naudojimas;
• miego atėmimas ilgiau nei 72 valandas;
• įvairios skausmingos kūno padėtys;
• trankymas į sieną;
• uždarymas mažose dėžėse;
• waterboarding.
• Abu Zubaydah byla
• 2002 m. rugpjūčio 1 d. JAV Teisingumo departamento memorandume buvo analizuojama, ar šių metodų taikymas Abu Zubaydah gali būti laikomas kankinimu.
• Dokumente padaryta išvada, kad jei tardytojai neturėjo konkretaus tikslo sukelti stiprų fizinį ar psichologinį skausmą, šių metodų naudojimas nelaikytinas kankinimu pagal JAV teisę.
• Mitchell ir Jessen
• CŽV pasamdė du JAV oro pajėgų SERE programos psichologus:
• James Mitchell;
• Bruce Jessen.
• Jų užduotis buvo sukurti tardymo sistemą, kuri priverstų kalinius paklusti.
• Sprendime pažymima, kad jų tikslas buvo suformuoti kaliniui įsitikinimą, jog tik bendradarbiaudamas jis galės nutraukti savo kančias.
• Psichologai šį santykį vadino savotišku „kontraktu“ tarp tardytojų ir kalinio: jei kalinys bendradarbiaus, sustiprinti tardymo metodai nebebus taikomi; jei ne – jie bus atnaujinti.
• Kankinimų plėtra
• Vėliau CŽV kartu su JAV Teisingumo departamentu nusprendė, kad šiuos metodus galima taikyti ne tik Abu Zubaydah, bet ir visiems kitiems „Al Qaeda“ kaliniams.
• Nuo 2002 m. lapkričio sustiprinti tardymo metodai buvo pradėti sistemingai taikyti ir kitiems CŽV kaliniams.
• Kitoje sprendimo dalyje EŽTT pereina prie CŽV slaptųjų kalėjimų („black sites“) veikimo sąlygų, kalinių laikymo režimo ir Lietuvos vaidmens įsteigiant bei eksploatuojant slaptą kalėjimą „Detention Site Violet“. Būtent ši dalis yra viena svarbiausių sprendime.
• taip
• Tęsiu vertimą.
• AL NASHIRI PRIEŠ LIETUVĄ
• III dalis
• Slaptųjų CŽV kalėjimų („Black Sites“) laikymo sąlygos
• Nuo 2003 m. sausio iki 2006 m. rugsėjo visų CŽV slaptųjų kalėjimų veiklą reglamentavo specialios CŽV direktoriaus George’o Teneto patvirtintos kalinių laikymo taisyklės (Guidelines on Confinement Conditions for CIA Detainees). Šios taisyklės kartu su tardymo gairėmis sudarė pirmą oficialų HVD programos reglamentavimą.
• Pagal 2014 m. JAV Senato Žvalgybos komiteto ataskaitą, CŽV atsisakė ankstesnės idėjos laikyti kalinius pagal JAV kalėjimų standartus. Vietoje to buvo nustatyti tik minimalūs reikalavimai – pakako, kad kalėjimas tenkintų tik pagrindinius sveikatos poreikius.
• Standartinės kalinimo sąlygos
• EŽTT sprendime nurodoma, kad CŽV slaptuose kalėjimuose buvo taikomos bent šios šešios nuolatinės priemonės:
• kaliniui būdavo užrišamos akys arba užmaunamas gobtuvas, kad jis nežinotų savo buvimo vietos;
• atvykus būdavo nuskutami galvos ir veido plaukai;
• kalinys buvo laikomas visiškoje izoliacijoje, be jokio kontakto su kitais žmonėmis;
• visą parą buvo leidžiamas nuolatinis triukšmas;
• kameros buvo nuolat apšviestos fluorescencinėmis lempomis;
• viso judėjimo metu buvo naudojami kojų pančiai.
• Psichologinis poveikis
• 2006 m. CŽV memorandume pripažįstama, kad:
• kaliniai buvo laikomi nuolat apšviestose kamerose;
• jie buvo beveik visiškai izoliuoti nuo žmonių;
• buvo stebimi 24 valandas per parą;
• kai kurie tokiose sąlygose praleido kelerius metus.
• Pačiame memorandume pripažįstama, kad tokia ilgalaikė izoliacija galėjo padaryti didelę psichologinę žalą ir pakeisti žmogaus gebėjimą bendrauti su kitais.
• Programos mastas
• Pagal JAV Senato ataskaitą:
• CŽV kalinius laikė nuo 2002 iki 2008 metų;
• aktyviausias laikotarpis buvo 2003-ieji;
• iš 119 nustatytų kalinių net 53 buvo sulaikyti 2003 metais;
• mažiausiai 39 asmenims buvo taikomi sustiprinti tardymo metodai (EIT).
• Iki 2004 m. pabaigos CŽV jau buvo sulaikiusi 113 iš 119 žinomų kalinių. Vėliau naujų kalinių buvo labai nedaug – tik šeši nuo 2005 m. iki 2009 m. pradžios.
• Programos pabaiga
• 2006 m. rugsėjo 6 d. JAV prezidentas George’as W. Bushas viešai paskelbė apie HVD programos nutraukimą.
• Visi tuo metu dar CŽV laikyti kaliniai buvo perduoti JAV kariuomenei ir išgabenti į Gvantanamo bazę.
• 2009 m. prezidentas Barackas Obama pasirašė vykdomąjį įsaką, kuriuo uždraudė CŽV ilgalaikį kalinių laikymą ir apribojo tardymo metodus tik tais, kurie leidžiami JAV kariuomenės vadove.
• Karinės komisijos
• Po 2001 m. rugsėjo 11-osios prezidentas Bushas įsteigė specialias karines komisijas užsienio piliečiams teisti.
• Tačiau 2006 m. JAV Aukščiausiasis Teismas byloje Hamdan v. Rumsfeld nusprendė, kad tuo metu veikusios karinės komisijos pažeidė:
• JAV Karinio teisingumo kodeksą;
• Ženevos konvencijas.
• Teismas pažymėjo, kad kaltinamieji ir jų advokatai galėjo būti pašalinami iš posėdžių, jiems galėjo būti neatskleidžiami įrodymai, o slapta informacija galėjo būti naudojama prieš juos nesuteikiant galimybės su ja susipažinti. Tokios procedūros neatitiko pagrindinių teisingo bylos nagrinėjimo garantijų.
• 2014 m. JAV Senato ataskaita
• 2009 m. JAV Senato Žvalgybos komitetas pradėjo išsamų CŽV slaptosios kalinimo programos tyrimą.
• Komitetas išanalizavo:
• tūkstančius CŽV telegramų;
• daugiau kaip šešis milijonus dokumentų;
• vidaus memorandumus;
• elektroninius laiškus;
• apklausų protokolus;
• sutartis;
• kitus archyvinius dokumentus.
• 2014 m. gruodžio 9 d. buvo paskelbta 499 puslapių santrauka, o visas daugiau kaip 6 700 puslapių tyrimas liko įslaptintas.
• Pagrindinės Senato išvados
• EŽTT cituoja svarbiausias Senato komiteto išvadas:
• CŽV pateikė neteisingą informaciją apie kankinimų veiksmingumą.
• Tardymo metodai buvo daug žiauresni, nei buvo teigiama politikams ir visuomenei.
• „Waterboarding“ sukeldavo traukulius, vėmimą ir skendimo pojūtį.
• Miego atėmimas siekdavo iki 180 valandų.
• Daugelis kalinių patyrė haliucinacijas, paranoją, nemigą, bandė žalotis ar nusižudyti.
• Psichologai nustatė, kad ilgalaikė izoliacija pati savaime sukeldavo sunkius psichikos sutrikimus.
• Kitoje sprendimo dalyje EŽTT pradeda nagrinėti Lietuvos vaidmenį. Joje aptariama, kodėl Teismas nustatė, kad „Detention Site Violet“ buvo Lietuvoje, kaip identifikuoti skrydžiai į Vilnių, kokie įrodymai tai patvirtina ir kodėl Teismas padarė išvadą, kad Lietuvos institucijos bendradarbiavo su CŽV. Tai yra viena svarbiausių viso sprendimo dalių.
• taip
• Tęsiu vertimą.
• AL NASHIRI PRIEŠ LIETUVĄ
• IV dalis
• Kaip buvo nustatyta, kad „Detention Site Violet“ buvo Lietuvoje
• Viena svarbiausių sprendimo dalių yra EŽTT išsamiai išdėstyti įrodymai, kuriais remiantis nustatyta, kad CŽV slaptasis kalėjimas „Detention Site Violet“ veikė Lietuvos teritorijoje.
• Slaptųjų kalėjimų identifikavimas
• 2014 m. JAV Senato Žvalgybos komiteto ataskaitoje visų valstybių pavadinimai buvo užtušuoti. Vietoje jų naudoti spalviniai kodai:
• Detention Site Green – Tailandas;
• Detention Site Blue – Lenkija;
• Detention Site Black – Rumunija;
• Detention Site Violet – Lietuva;
• kiti objektai buvo Afganistane.
• EŽTT pažymi, kad šias vietas nepriklausomai nustatė ekspertai, apklausti ankstesnėse bylose prieš Rumuniją ir Lietuvą.
• Ankstesni EŽTT sprendimai
• Teismas primena savo ankstesnes išvadas.
• Byloje Al Nashiri prieš Lenkiją buvo nustatyta, kad pareiškėjas:
• 2002 m. gruodžio 5 d. buvo atgabentas į Lenkiją CŽV lėktuvu;
• iki 2003 m. birželio buvo laikomas slaptame kalėjime Stare Kiejkuty;
• ten buvo tardomas taikant sustiprintus tardymo metodus (EIT);
• po to buvo išgabentas į kitą CŽV objektą.
• Byloje Al Nashiri prieš Rumuniją Teismas nustatė, kad:
• 2004 m. balandžio 12 d. jis buvo perkeltas į Rumuniją;
• ten buvo laikomas iki 2005 m. spalio arba lapkričio;
• po to išgabentas į vieną iš dviejų likusių CŽV kalėjimų – Lietuvoje arba Afganistane.
• Pareiškėjo versija
• Al Nashiri nurodė, kad:
• 2005 m. spalio 5–6 d. jis kartu su Khalidu Sheikh Mohammed buvo atgabentas į Lietuvą;
• operacijoje dalyvavo du CŽV lėktuvai;
• vienas jų nusileido Vilniaus oro uoste 2005 m. spalio 6 d.;
• po to jis daugiau kaip penkis mėnesius buvo laikomas slaptame CŽV kalėjime Lietuvoje;
• 2006 m. kovo 25 d. buvo išskraidintas į Afganistaną.
• Profesoriaus Sam Raphael parodymai
• Pareiškėjas pateikė profesoriaus Sam Raphael (Vestminsterio universitetas) parodymus.
• Profesorius yra vienas žinomiausių CŽV slaptųjų skrydžių tyrėjų ir sukūrė:
• CŽV skrydžių duomenų bazę;
• CŽV kalinių duomenų bazę;
• CŽV telegramų duomenų bazę.
• Jo išvada buvo kategoriška:
• Al Nashiri buvo laikomas Lietuvoje nuo 2005 m. spalio 6 d. iki 2006 m. kovo 25 d.
• Jis nurodė, kad 2006 m. sausio 24 d. CŽV telegrama Nr. 3910 buvo išsiųsta būtent iš Lietuvos slaptojo kalėjimo ir patvirtina Al Nashiri buvimą šiame objekte.
• Kiti ekspertai
• EŽTT taip pat rėmėsi ekspertų John Goetz ir Crofton Black parodymais.
• Jie paaiškino, kad:
• 2005 m. spalio mėnesį CŽV kaliniai buvo išgabenti iš Rumunijos į Lietuvą;
• 2005 m. lapkritį Rumunijos kalėjimas buvo uždarytas;
• nuo to laiko veikė tik du CŽV objektai:
• Lietuvoje;
• Afganistane.
• Todėl, ekspertų vertinimu, labai tikėtina, kad Al Nashiri 2005 m. spalį buvo perkeltas būtent į Lietuvą.
• JAV karinio teisėjo sprendimas
• Labai svarbus įrodymas buvo ir 2023 m. rugpjūčio 18 d. JAV karinės komisijos teisėjo Lanny J. Acosta sprendimas.
• Jame tiesiogiai konstatuota:
• 2005 m. pabaigoje Al Nashiri buvo perkeltas iš Rumunijos į Detention Site Violet (Location 8).
• Tai yra JAV institucijų dokumentas, kuriuo remiasi ir EŽTT.
• Sąlygos Lietuvoje
• Teismo cituojamame JAV karinės komisijos sprendime nurodyta, kad Lietuvos objekte:
• pareiškėjas buvo laikomas vienutėje;
• kameros buvo nuolat ryškiai apšviestos;
• fiziniai kankinimai (EIT) jau nebebuvo taikomi;
• tačiau buvo naudojamas nuolatinis psichologinis spaudimas ir emocinė prievarta, siekiant išlaikyti paklusnumą.
• 2014 m. JAV Senato ataskaita apie Lietuvą
• EŽTT cituoja ir Senato ataskaitą, kurioje nurodyta, kad:
• Lietuvos politinė vadovybė pritarė CŽV objekto įsteigimui;
• JAV ambasadorius apie objektą buvo informuotas tik vėliau;
• CŽV skyrė milijonus dolerių paramai ir objekto infrastruktūrai;
• 2005 m. objektas Lietuvoje pradėjo veikti;
• 2006 m. kovą jis buvo uždarytas dėl problemų suteikiant skubią medicinos pagalbą vienam iš kalinių, po ko likę kaliniai buvo perkelti į Afganistaną.