Aukščiausias teismas palaidojo nekenčiamą „Laisvą laikraštį”
Aurimas Drižius
Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija nusprendė, kad laisvos spaudos fizinis sunaikinimas atitinka visus Lietuvos ir ES teisės aktus.
Tai yra prieš trejus metus iš visų prekybos tinklų ir valstybinio „Lietuvos pašto” pagal vieną komandą buvo išmesti trys leidiniai : „Respublika”, „Vakaro žinios” ir „Laisvas laikraštis”. Prekybininkai nusprendė, kad tai netinkami leidiniai. Žinoma, kad visuomenins transliuotojas apie tai nieko nepranešė.
Bandžiau bylinėtis, nes Visuomenės informavimo įstatymas aiškiai nurodo, kad valstybė sudaro vienodas sąlygas visoms žiniasklaidos priemonėms konkuruoti. Tačiau lietuviški teisėjai tik pasityčiojo iš manęs ir laisvos spaudos – nurodė, kad taip jai ir reikia, jokie įstatymai čia nepažeisti.
Jeigu lietuviški teismai tik aptarnauja valdžią ir spjauna ant lietuviškų įstatymų, galvojau, kad jie bent jau bijo ES įstatymų ir direktyvų. Buvai visiškas kvailys – „teismams” nuo ES teisės aktų nei šilta, nei šalta, jie klauso tik valdžios, kuriai „Laisvas laikraštis” jau seniai atsibodo. Todėl nuspręsta jį fiziškai sunaikinti – uždrausti jį platinti ir pardavinėti. Žinoma, tada jam galas.
Kaip žinia, Europos spaudos laisvės aktas yra ES reglamento dalis, taigi Lietuva įsipareigojusi jo laikytis.
Tada padaviau ieškinį prieš „Norfos mažmeną”, kurios šefas Dundulis išmetė visus tris leidinius be jokių paaiškinimų, tik vėliau teisme jo advokatas perdavė, kad „jau seniai reikėjo tai padaryti”.
Kaip žinia Europos reglamentas ir Europos spaudos laivės aktas kategoriškai draudžia tokius veiksmus – tai įvardindamas kaip spaudimą žiniasklaidai ekonominėmis priemonėmis. Galvojau, kad jeigu lietuviški teismeliai nepaiso Lietuvos įstatymų, tai gal ims gerbti Europos reglamentą ir ES direktyvas. Deja, smarkiai klydau.
Nors ieškinio pagrindas yra visai kitas – Europos reglamentas, tačiau lietuviški teismeliai net nepriėmė skundo nagrinėti, nurodė, kad mano skundas dėl šio pagrindo jau išnagrinėtas.
Nors skundo pagrindas – Europos reglamentas, dėl kurio joks teismas niekada nepasisakė, tačiau „teismas” nurodė, kad byla jau išnagrinėta ir skundas atmestas.
Dar juokingesnį motyvą nurodė Kauno apygardos teismo teisėja Edita Šlumpienė – ji nurodė, kad „Vilniaus apygardos teismas 2025-03-13 nutartyje šiuo klausimu (dėl Europos reglamento) pasisakė“.
Vienintelis Vilniaus apygardos teismo pasisakymas buvo toks : „ieškovė nurodė, kad atsakovė pažeidė spaudos laisvę reglamentuojančius teisės aktus“.
Tokios frazės, teisėjos Šliumpienės nuomone, užtenka, kad ji konstatuotų, kad „2015-03-13 nutartyje pasisakyta dėl ES reglamento“.
Jeigu frazės „ieškovė nurodė, kad atsakovė pažeidė spaudos laisvę” užtenka, kad atmesti Europos reglamentą, kaip tada su teisės viršenybe? Teismo nutartyje nebuvo analizuotas Reglamento (ES) 2024/1083 turinys,
nebuvo spręsta dėl jo taikymo ginčui, nebuvo atliktas jokio lygmens ES teisės viršenybės ir tiesioginio taikymo vertinimas.
Nėra nė vieno žodžio, kuriame būtų nagrinėjimas reglamento (ES) 2024/1083 turinys,
nagrinėjamas jo taikytinumas ginčui, daroma išvada dėl jo nesvarbumo arba netaikymo.
Tokiu būdu Kauno apygardos teismas neteisingai taiko įstatymą – priskirdamas ankstesnei nutarčiai vertinimą, kurio joje nėra, taip nepagrįstai išplečia ieškinio tapatumo ribas ir užkerta kelią bet kokiam Reglamento (ES) 2024/1083 nagrinėjimui nacionaliniuose teismuose.
Jeigu teismas nieko nepasisakė dėl ES teisės aktų viršenybės, galvojau, kad bent aukščiausias teismas turės apie tai pasisakyti. Žinoma, kad viltis – kvailių motina.
Vakar gavau aukščiausiojo teismo nutartį, kad mano skundas nepriimtinas nagrinėti, nes aš neįrodžiau, kad buvo pažeisti bet kokie įstatymai:
Kolegijos pirmininkas – Artūras Driukas, kurį už gerą tarnystę seimas neseniai paskyrė konstitucinio teismo teisėju:
Todėl teisėjos Šliumpienės motyvas, kodėl jai nereikia vykdyti Europos reglamento – dėl to, kad dėl šio teisės akto jau neva pasisakė Vilniaus apygardos teismas, kuris nurodė tik vieną sakinį „ieškovė nurodė, kad atsakovė pažeidė spaudos laisvę reglamentuojančius teisės aktus” – yra teisėjos Šliumpienės objektyviai neteisingas teisinis teiginys. Žmonių kalba kalbant, tai paprasta klastotė.
Lygiai tokia pat klastotė yra ir aukščiausiojo teismo išaiškinimas, kad nepažeisti jokie įstatymai
