Aukštas valdininkas V.Sliesoraitis organizavo savo buvusios žmonos medžioklę per policiją
Aurimas Drižius
Valstybės įmonių valdybose dirbantis Vygantas Sliesoraitis (Valdybos narys: Nuo 2023 m. rugsėjo mėn. eina nepriklausomo nario ir valdybos pirmininko pareigas bendrovėje „Kelių priežiūra“. Taip pat yra VšĮ „Genetiniai ištekliai“ valdybos pirmininkas) teismuose tvirtino, kad niekaip neprisidėjo prie baudžiamųjų procesų prieš savo buvusią sutuoktinę ir dukrą. Tėvas ir buvęs vyras Vygandas atvirai kariauja su savo šeima – persekioja tiek buvusią sutuoktinę, tiek ir dukras (nuotr. viršuje).
Tačiau oficialūs teisėsaugos dokumentai rodo visai kitą vaizdą.
Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdybos rašto matyti, kad būtent V. Sliesoraitis telefoninio pokalbio metu pateikė informaciją apie buvusios sutuoktinės buvimo vietą, kuri buvo perduota policijai.
Po šio perdavimo: pradėta jos paieška, ji buvo sulaikyta, taikytos procesinės priemonės.
FNTT atsakyme nurodyta, kad: telefoninio pokalbio metu V. Sliesoraitienės sutuoktinis V. Sliesoraitis pateikė informaciją, kuri perduota paiešką vykdantiems pareigūnams.
Tai reiškia, kad iniciatyva kilo ne iš anoniminio šaltinio ar operatyvinės informacijos, o iš paties buvusio sutuoktinio. Tokios aplinkybės objektyviai rodo jo tiesioginį dalyvavimą procese, nors teismuose jis teigė apie šias bylas „nieko nežinojęs“.
Prieštaravimai teisme
Teismo posėdžiuose V. Sliesoraitis liudijo, kad: neprisidėjo prie jokių procesų prieš buvusią žmoną.
Tačiau dokumentai rodo, kad: jis teikė informaciją policijai, ši informacija tapo pagrindu procesiniams veiksmams.
Tokie neatitikimai kelia pagrįstų klausimų dėl parodymų patikimumo.
„Medžioklė“ ar teisinis procesas?
Kai buvęs sutuoktinis: pats teikia informaciją teisėsaugai, po to prasideda paieška, žmogus sulaikomas, taikomos griežtos priemonės, visuomenei natūraliai kyla klausimas, ar tokia situacija nėra panaudojama kaip asmeninių konfliktų tąsa baudžiamojo proceso priemonėmis.
Vertinant iš šalies, tai labiau primena ne neutralų teisėsaugos veikimą, o intensyvų vienos šeimos persekiojimą, kuriame aktyviai dalyvauja pats buvęs sutuoktinis.
Prokuratūros išvada – nusikaltimo nėra
Paradoksalu, tačiau tuo pačiu metu Vilniaus apygardos prokuratūra, ištyrusi mano publikacijas apie šią istoriją, konstatavo: nusikalstamos veikos nėra, straipsniuose nurodyti teiginiai pagrįsti dokumentais.
Nepaisant to, man vis tiek pareikšti įtarimai dėl tariamo šmeižimo.
O dėl Sliesoraičio melagingų parodymų prokurorai nurodo, kad jis melavo netyčia:
Taigi situacija tampa dviprasmiška:
dokumentai patvirtina faktus, bet žurnalistas dėl jų persekiojamas.
Esmė paprasta
Aš nieko „nekūriau“ ir „neišgalvojau“.
Buvo: oficialūs FNTT dokumentai, ikiteisminių tyrimų duomenys, teismų medžiaga.
Visa tai ir buvo paskelbta.
O išvada, kurią kiekvienas skaitytojas gali padaryti pats – ar tai normalus procesas, ar asmeninių konfliktų perkėlimas į teisėsaugą.
Prieš savaitę policija vėl įsiveržė į V.Sliesoraitienės namus, surakino antrankiais jos dukrą ir žiauriai sumušė.
Policija pranešė, kad pas moterį atliko kratą, ir ją įrašė į „paimtų ir rastų daiktų apyrašą”:
V.Sliesoraitienė kreipėsi į premjerę Ruginienę
Užklausa dėl galiojančio dokumento 2026-01-19
2026-01-15 kratos metu, atliktos adresu Birutės g. 18C, Vilnius, dokumentu – Kratos metu rastu ir paimtų objektų apyraše tyrėja Eva Mindiul valstybės vardu mane gyvą žmogų dehumanizo ir redukavo i objektą : objektui Viktorijai Sliesoraitienei , suteikė numerį Nr.l , nustatė individualius požymius 1956 m rugpjūčio 11 , nustatė svorio /kiekio matą- 1.
Siekdamas teisingai vadovautis galiojančiu dokumentais prašau pateikti informaciją:
l. Ar inventorizacinis apvrašas, kuri tyrėja Eva Mindiul surašė ir pasirašė atitinka naujausią galiojantį mano Objekto Nr.l identifikacinį dokumentą?
2. Kokiu teisės aktu vadovaujantis mane gyvą asmenį redukavo į „objektą“, priskyrė identifikacinį numerį Nr.l bei matą „1 vnt.“ kokiais biologiniais ir/ar kitais kriterijais vadovavosi nustatydama individualius požymius-1956m rugpjųčio 11d?
- Ar tokio pobūdžio dokumentas (kai fizinis asmuo yra redukuojamas i daiktų /objektų sąrašą) atitinka galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius žmogaus teisių apsaugą valstybės institucijų veiksmuose?
- Kokia yra teisinė šio redukuoto i objektą Nr 1 padėtis jo savininko atžvilgiu – ar tai
daiktinis Įrodymas ir kokio asmens nuosavybei šis objektas Nr.l priklauso ? - Ar šį „Kratos metu rastų ir paimtų objektų apyrašą”, kuriame esu įvardyta kaip „objektas Nr. 1″, privalau naudoti policijoje kaip man priskirto tapatybės redukavimo j daiktą patvirtinimą?
- Ar redukuotas objektas Nr 1 gali vienu metu turėti kelis procesinius statusus (daiktinis įrodymas, areštuotas turtas, ginčo objektas) ir kaip tai vertinama pagal įstatymą?
- Ar šis apyrašu įvykdytas gyvo asmens redukavimas į daiktą yra įtrauktas į LR ir EU duomenų bazes kaip teisėtas gyvo asmens redukavimo i objektą Nr .1 identifikavimo pagrindas anie objektą Nr 1 ?
- Kaip man .fiziniam asmeniui , dokumentuose redukuotai į „objektą Nr. 1″, yra grindžiamos „utilizavimo” ar „tvarkymo” formos tuo atveju, kai toks objektas Nr.l -aš ,valstybės vardu, buvau fiziškai sužalota ar sugadinta?
- Ar aš, fizinis asmuo, redukuota į objektą turiu teisę reikalauti panaikinti manęs redukavimą j daiktą (objektą) oficialiuose dokumentuose fakto ir kokiu būdu ?
- Kas laikytinas atsakingu už manęs , fizinio asmens ,redukavimą į „daiktą” (objektą) – ar tyrėja Eva Mindiul surašiusi tokio gyvo asmens redukavimo i objektą apyrašą. ar prokuroras Edvinas Navickas davęs nurodymą redukuoti, ar ikiteisminio tyrimo teisėjas sankcionavęs tokį veiksmą, ar visi šie asmenys kartu, ir kokia tvarka nustatoma jų atsakomybė ?
Priedas : gyvo žmogaus redukavimas i objektą Kratos metu rastu ir paimtų objektų apyrašas“
