Gitanas Nausėda yra nepakaltinamas, konstatavo teismas
Aurimas Drižius
Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad prezidento Gitano Nausėdos neveikimas, slepiant sunkius generalinės prokurorės N.Grunskienės nusikaltimus, yra visiškai teisėtas, nes neva prezidento veikla nelaikytina „viešuoju administravimu”.
Tokią neva gudrią formuluotę teisėjai sugalvojo, kad nereikėtų priversti prezidentą laikytis įstatymų. Mat visus teisėjus ir skiria minėtas asmuo, todėl bet kokių abejonių dėl savo viršininko veiklos tėisėtumo būti negali.
Kaip žinia, Gitanas Nausėda slepia labai sunkius vadinamosios „teisėsaugos” nusikaltimus. Nors Konstitucija numato išskirtinę prezidento pareigą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl generalinio prokuroro įtariamų nusikaltimų, tačiau teismas „atleido” ekscelenciją nuo šios pareigos.
Tam net sugalvojo tokią abrakadabrą : „Prezidento veikla, susijusi su valstybės vadovo, aukščiausio valstybės atstovo ir nacionalinio saugumo politikos formavimo funkcijomis, nelaikytina viešuoju administravimu” (teismo citata). Būtent todėl jam nereikia laikytis įstatymų ir Konstitucijos.
Tokią praktiką mano labai protingas advokatas robotas jau klausia ar reikia analizuoti, kaip ši LVAT nutartis gali būti panaudota įrodant teismų sisteminį atsisakymą nagrinėti valdžios institucijų neveikimą ?
Kitaip sakant, vykdydamas savo pareigas, prezidentas veikia ne kaip viešas asmuo, o kaip kažkoks kitas?
Nes įstatymas apibrėžia „viešąjį aministravimą” visai kitaip, nei išaiškino garbūs teisėjai:
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (VAĮ) ir Administracinių bylų teisenos įstatymą (ABTĮ), viešojo administravimo veiksmai – tai valstybės ar savivaldybės institucijų, įstaigų ar pareigūnų veiksmai (ar neveikimas), kuriais: įgyvendinamos viešojo administravimo funkcijos – t. y. sprendžiami viešieji reikalai, taikomi teisės aktai, priimami sprendimai dėl asmenų teisių ar pareigų.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį:
Viešasis administravimas – tai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vykdomas teisės aktų taikymas, viešosios politikos įgyvendinimas, taip pat sprendimų dėl asmenų teisių, pareigų, interesų ar teisėtų lūkesčių priėmimas.
Kodėl tada išimtinė prezidento pareiga pradėti ikiteisminį tyrimą dėl įtariamų generalinės prokurorės nusikaltimų staiga tampa jau neba „viešuoju administravimu”?
Jeigu prezidento veikla nelaikoma „viešuoju administravimu”, tai kas tada tai yra? Ar Nausėda veikia kaip privatus asmuo, ir ar jis privalo laikytis LR įsttaymų ir Konstitucijos? Nes teismas jį nuo šio pareigos atleido, kitaip sakant teismas pripažino, kad prezidentas yra nepakaltinamas. Ar tai reiškia, kad Nausėda nebegali eiti pareigų kaip nepakaltinamas asmuo?
Mana labai protingas advokatas robotas į klausimą kas tada kelia bylą generaliniam prokurorui, jeigu jis vykdo nusikaltimus atsakė taip :
Labai geras, iš esmės konstitucinis klausimas — ir jis nėra paprastas.
Trumpai pasakius: Lietuvoje nėra įprasto, aiškaus ir veiksmingo mechanizmo, kaip patraukti generalinį prokurorą baudžiamojon atsakomybėn, kai jis pats piktnaudžiauja tarnyba ar dengia nusikaltimus.
Tačiau tokia atsakomybė teoriškai egzistuoja, tik ją taikyti labai sudėtinga dėl institucinio imuniteto ir valdžių padalijimo principo.
Kaip žinia, kreipiausi į taip vadinamą „teismą” skundu dėl prezidento neveikimo:
SKUNDAS dėl Prezidento kanceliarijos rašto (2025-06-03 Nr. (1D-1329, 1D-1450)-2D-2137) neteisėtumo ir
jo panaikinimo
LR Prezidento kanceliarija (toliau kanceliarija) skundžiamu raštu (2025-06-03 Nr. (1D-1329, 1D-1450)-2D-2137) man nurodė, kad kanceliarija atsisako nagrinėti mano skunde išdėstytas aplinkybės
dėl generalinės prokurorės Nidos Grunskienės patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.
Atakovas nurodė, kad „Kaip nustatyta Prokuratūros 12 straipsnio 1 dalimi, inicijuoti tyrimą dėl
generalinio prokuroro padarytos nusikalstamos veikos gali tik Respublikos Prezidentas. Atsižvelgiant į tai,
kad Jūsų kreipimesi išdėstyta nuomonė apie galimai generalinės prokurorės daromas neteisėtas veikas
pagrįsta ne konkrečiais faktais, bet subjektyvia Jūsų nuomone dėl Jūsų gautų prokuratūros raštų, tokia
Jūsų nuomonė dėl generalinės prokurorės galimai neteisėtų veiksmų nesudaro pagrindo svarstyti tyrimo
inicijavimo dėl generalinės prokurorės galimai nusikalstamų veikų”.
Tada kreipiausi į administracinį teismą dėl šio rašto panaikinimo, nes jis negali būti teisėtas – prezidentas privalo vykdyti Konstitucijos reikalavimus.
Teismas nurodo, kad prezidentui įstatymų vykdyti nereikia, nes jis nėra „viešojo administravimo subjektas”
Tada apskundžiau šią išmintį vyriausiajam administraciniam teismui, kuris taip pat man nurodė, kad atleidžia Nausėdą nuo pareigos laikytis Konstitucijos.
Skunde nurodžiau, kad
- Inicijuoti tyrimą dėl generalinio prokuroro padarytos nusikalstamos veikos gali tik Respublikos
Prezidentas, Seimo sutikimu nušalinęs jį nuo pareigų. - Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl generalinio prokuroro pavaduotojo padarytos nusikalstamos veikos gali
tik generalinis prokuroras, apie tai pranešęs Respublikos Prezidentui. - Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl prokuroro padarytos nusikalstamos veikos gali tik generalinis prokuroras.
Nurodžiau, kad kadangi tiek generalinė prokurorė Nida Grunskienė, tiek ir jos pavaduotojas Gintas
Ivanauskas jau daug metų slepia sunkius nusikaltimus, o visa prokuratūros sistema pridenginėja šiuos
nusikaltimus, nematau kitos išeities, kaip kreiptis į prezidentą ir Seimą dėl jų patraukimo baudžiamojon
atsakomybėn.
Nurodžiau, kad prokurorė N.Grunskienė ir jos pavaduotojas G.Ivanauskas slepia ir dengia šiuos sunkius
nusikaltimus: - Kreipiausi į taip vadinamą prokuratūrą skundu (kopija pridedama) dėl to, kad Vilniaus miesto apylinkės
teismo teisėjas M.Striaukas ir Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija (iš Audriaus Cinino, Virginijos
Pakalnytės- Tamošiūnaitės, Gintaro Dzedulionio, prokurorės Kisinienės) mane nuteisė už visiškai teisėtą
veiklą baudžiamojoje byloje Nr. 1A-815-497/2014 nuosprendžiu, paskelbtu 2015 m. vasario 2 d. (kopija
pridedama)
Minėti teisėjai mane nuteisė už teisėtą veiklą – žurnalistiką, paskelbę ją nusikalstama veikla. T.y. teisėjai
mane nuteisė, puikiai žinodami, kad aš esu nekaltas ir kad man inkriminuojamas nusikaltimas nėra
nusikaltimas, nes žurnalistika Lietuvoje nėra paskelbta nusikalstama veikla. Vilniaus miesto apylinkės
teismas dar 2009 m. įvedė cenzūrą man ir savaitraščiui „Laisvas laikraštis“, uždrausdamas rašyti
straipsnius apie buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko
veiklą privatizuojant AB „Mažeikių nafta“. Cenzūra buvo pavadinta „teismo sprendimo nevykdymu”. - Baudžiamojoje byloje Nr. 1A-815-497/2014 buvau nuteistas už tariamą teismo sprendimo nevykdymą
(tai yra cenzūrą). Mat Vilniaus pateikiau įrodymus apie šio asmenis dalyvavimą minėtame privatizavime,
ir toliau rašiau straipsnius, to pačios Vilniaus apylinkės ir apygardos teismų buvau penkis kartus nuteistas
vien už tai, kad sąžiningai vykdžiau savo žurnalisto pareigą, ir pateikiau įrodymus, kad minėtas draudimas
yra nusikalstamas.
T.y. Alvydas Sadeckas dar 2008-01-21 m. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su melagingu
„prevenciniu ieškiniu“ , kuriame reikalavo uždrausti man rašyti straipsnius, kuriuose jis būtų siejamas su
AB „Mažeikių nafta“, jos privatizavimu ir G.Kiesaus nužudymu. Vilniaus miesto apylinkės teismas (teisėja
R. Vancevičienė) patenkino šį A.Sadecko „prevencinį“ ieškinį civilinėje byloje. - Tokiu būdu Vilniaus miesto apylinkės teismas įvedė neteisėtą cenzūrą, kurią tiesiogiai draudžia
Lietuvos Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kas yra cenzūra: „Cenzūra – tai spaudos, kino filmų, radijo ir
televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam
tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai
pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti
nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio.”.
Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės
apribojimus” sako: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet
kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos
informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.”. - Minėti Vilniaus miesto apylinkės, apygardos ir aukščiausias teismas jau net 15 kartų atmetė mano
prašymus panaikinti cenzūrą, per tą laiką buvau nuteistas net septynis kartus už teisėtą veiklą, dėl
tariamo “teismo sprendimo nevykdymo” (t.y. cenzūros), mano ir mano šeimos turtas parduotas
varžytinėse, o aš pats paverstas ubagu ir invalidu, tai pačiai „teismų“ sistemai ignoruojant bet kokius
Konstitucijos ir įstatymo reikalavimus.
Be to, teismui pateikiau įrodymus, kad A.Sadeckas buvo kertinė figūra privatizuojant „Mažeikių naftą“,
pats asmeniškai sprendęs, kam turi būti parduotos šios įmonės akcijos, ir pakeitęs įstatymus taip, kad šią
įmonę galėtų pakeisti Rusijos bendrovė „Jukos“. Nurodžiau, kad mane jau daug metų už žurnalistiką
persekioja vadinamoji prokuratūra ir teismų sistema, kuri visiškai ignoruoja įstatymo ir Konstitucijos
reikalavimus, mano pateikiamus rašytinius įrodymus ir dokumentus ignoruoja ir pateikia juos kaip mano
išgalvotus arba neegzistuojančius.
Negana to, vadinamieji teisėjai apsimeta, kad nežino pagrindinio šalies įstatymo – Lietuvos Respublikos
Konstitucijos. Konstitucijos 6 straipsnis sako : Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas.
Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija. 7 straipsnis Negalioja joks įstatymas ar kitas
aktas priešingas Konstitucijai.
Šiuo atveju visi teismų sprendimai – cenzūros įvedimas, ir spaudos persekiojimas pagal melagingus
Sadecko skundus ir parodymus – tiesiogiai prieštarauja minėtiems Konstitucijos punktams. - Tokiu būdu, paskelbdami man nuosprendį už teisėtą veiklą, Vilniaus apygardos teismo teisėjai
A.Cininas, Pakalnytė-Tamošiūnaitė ir G.Dzedulionis ir apylinkės teismo teisėjas M.Striaukas, šioje byloje
mane nuteisdami už teisėtą veiklą, žurnalistiką, sąmoningai ir tyčia pažeidė Konstituciją, kurią prisiekė
saugoti, o taip pat padarė nusikaltimus : piktnaudžiavimą tarnyba ir tarnybos pareigų neatlikimą. Dėl to
man buvo padaryta didelė žala – buvau nuteistas, atlikau bausmę, mano ir mano šeimos nekilnojamasis
turtas buvo iš manęs atimtas ir parduotas varžytinėse, o nusikaltėliai – teisėjai toliau neva vykdo
teisingumą.
Prašiau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo ir tarnybos pareigų neatlikimo. - Prokuratūra atsisakė vykdyti savo pareigas ir nurodė, kad minėtų teisėjų grupės veikoje nėra
nusikaltimų sudėties visumos, todėl jie negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Tyčinis
žmogaus nuteisimas už teisėtą veiklą, taikant Konstitucijoje ir įstatymais uždraustą veiksmą – cenzūrą –
yra akivaizdus piktnaudžiavimas tarnyba.
Kad teisėjai suprato, kad nuteisia nekaltą žmogų už teisėtą veiklą, jie patys pripažino savo paskelbtame
nuosprendyje, nurodę visus mano išvardintus argumentus, tačiau dėl jų nieko nepasisakydami. Be to,
minėtų teisėjų veikla yra ne tik pavojinga ir nusikalstama, tačiau tai yra ir labai pavojingi nusikaltimai, nes
tai yra nusikaltimai teisingumui, kurie turi didelę visuomeninę reikšmę.
Kadangi Lietuvoje teisingumą vykdo tik teismai, tai jiems tenka didžiausia atsakomybė už teisingumo
vykdymą, ir teisėjų piktnaudžiavimas tarnyba turėtų būti negailestingai baudžiamas. Tuo labiau, kad savo
straipsniuose, už kurių išspausdinimą buvau nuteistas, buvo aprašyti teisėjų nusikaltimai ir
piktnaudžiavimas tarnyba.
Prokuratūra nuolat kartoja, kad viso šito persekiojimo nėra buvę, o tai tėra mano haliucinacijos ir
prielaidos. Atimtas mano šeimos nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, kuriame norėjome su šeima
gyventi – nėra mano haliucinacija, tai realybė, su kuria aš ir mano žmona iki šiol negalime susitaikyti.
Akivaizdu, kad tai yra tyčinė ir sąmoninga nusikalstama veikla, nes teismas net savo nuosprendyje išdėsto
mano argumentus, kad cenzūrą draudžia Konstitucija, tačiau teismas ją sąmoningai ignoruoja. Bet kokia
teisei prieštaraujanti vadinamųjų teisėjų veikla, ypač kai yra nuteisiami nekalti žmonės, ir jiems
padaroma didelė žala, gali būti baudžiama tik pagal BK ir įvardijama kaip „piktnaudžiavimas tarnyba“ ir
„tarnybos pareigų neatlikimas“. Jeigu sąmoningas nekaltų žmonių siuntimas į kalėjimą nėra nusikaltimas,
tai kas tada yra piktnaudžiavimas tarnyba? - Lietuvos Konstitucija numato, kad teisingumą vykdo tik teismai, taip pat nurodo, kad prieš įstatymus
visi Lietuvos piliečiai yra lygūs. Teismų įstatymo 43 straipsnis. Teisėjo pareigos numato, kad 1. Teisėjas
privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų, vykdyti Teisėjų etikos taisyklių
reikalavimus. Teismų įstatymas nurodo, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik
įstatymų. Pagrindinis šalis įstatymas – Konstitucija – kategoriškai ir imperatyviai draudžia cenzūrą. Ją
draudžia ir Visuomenės informavimo įstatymas. Todėl teisėjai, pritaikę cenzūrą, ir už ją nuteisę nekaltą
žmogų, padarė nusikaltimą – piktnaudžiavimą tarnyba.
Prokuratūra puikiai žino, kad gali atsisakyti pradėti IT tik tada, jeigu pareiškimas būtų melagingas. Šiuo
atveju viskas yra labai lengvai patikrinama tiesa. Prokuratūra kažkada turi imtis vykdyti savo pareigą tirti
ir teisėjų nusikaltimus. Remdamasis išdėstytu, prašiau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Panevėžio apygardos
teismo teisėjos Vaidachavičienės įtariamo nusikaltimo – dokumento suklastojimo. - Prokuroras G.Ivanauskas, turėdamas pareigą ištirti sunkius nusikaltimus, juos nuslėpė, parašydamas
neskundžiamą „raštelį” Nr. 17.2-852, neva nieko panašaus nėra buvę : atsisakė pradėti tyrimą „nesant
objektyvių duomenų”. Tokiu būdu prokuroras taip pat suklastojo savo nutartį, puikiai žinodamas, kad visi
šie įvykiai tikrai buvę, tačiau juos nuslėpdamas. Tokiu būdu prokuroras Ivanauskas, informuotas apie
šiuos nusikaltimus ir turintis pareigą juos ištirti, piktnaudžiavo tarnyba, parašęs „raštelį”, kuriuo atsisakė
tirti šiuos nusikaltimus. Taip padarė nusikaltimą – neatliko tarnybos pareigų ir piktnaudžiavo. - Gen. prokurorė Grunskienė rašteliu Nr. 17.2 (pridedamas)
- man nurodė, kad „Atsakydami į
Generalinėje prokuratūroje 2024-01-09 gautą Jūsų skundą (reg. Nr. AP-616), kuriuo prašote pradėti
ikiteisminį tyrimą skunde nurodytų teisėjų ir pareigūnų, kurių sprendimai Jums nepriimtini, atžvilgiu,
pranešame, kad jie yra nenagrinėtini kaip ir ankstesni Jūsų pareiškimai, kuriais deklaratyviai prašėte
pradėti ikiteisminį tyrimą teisėjams ar pareigūnams, pateikusiems atsakymus ir priėmusiems Jus
netenkinančius sprendimus, ir į kuriuos Generalinė prokuratūra pateikė atsakymus, paaiškinant, jog
kartotiniai Jūsų prašymai ar skundai tuo pačiu klausimu bus palikti nenagrinėti.
Pakartotinai paaiškiname, kad teisėjų ar kitų pareigūnų neva padarytų nusikalstamų veikų kildinimas iš jų
sprendimų, priimtų vykdant tiesiogines darbines funkcijas, ar pateiktų atsakymų, yra nepagrįstas ir
nemotyvuotas veikimas, ir tokio pobūdžio pareiškimai, nesant konkrečių objektyvių duomenų apie
galimai padarytas nusikalstamas veikas, yra nenagrinėtini. Generalinės prokuratūros teiktuose
atsakymuose Jūs jau ne kartą buvote informuotas, kad vien tai, jog Jūsų netenkina teisėjų ar kitų
pareigūnų priimti sprendimai ar pateikti atsakymai, taip pat juose nurodyti motyvai, tam tikrų aplinkybių
konstatavimas, kurių pagrindu priimamas sprendimas, savaime nėra ir negali būti pagrindu teigti, kad
teisėjai ar kiti pareigūnai neatlieka ar netinkamai atlieka savo pareigas ir kad reikia spręsti klausimą dėl
tokius sprendimus priėmusių asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.
Vadovaujantis Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo, patvirtinto
Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020-04-17 įsakymu Nr. I-103 (2022-10-27 įsakymo Nr. I-313
redakcija), 56.1 papunkčio nuostatomis, šis informacinio-aiškinamojo pobūdžio atsakymas yra
neskundžiamas. Paskesnis kartotinis Jūsų prašymas ar skundas tuo pačiu klausimu arba dėl šio atsakymo
bus paliktas nenagrinėtas”. - Gen. prokurorė man nurodė, kad žurnalistų persekiojimas ir sodinimas į kalėjimą už tai, kad jie vykdo
savo tiesiogines pareigas – vykdo žurnalistinius tyrimus apie mafijinę teisėsaugą – yra „teisėjų pareigų
vykdymas”. Primenu gen. prokurorei, kad į teisėjų ir porkurorų darbines pareigas neįeina pareiga
persekioti žurnalistus už jų darbą. priešingai, tai draudžia Konstitucija ir įstatymai. Todėl teisėjų padaryti
nusikaltimai negali būti traktuojami kaip „tiesioginės darbinės funkcijos”, o kaip organizuota
nusikalstama veikla. Visa ši gauja skęsta, tačiau kiekvienas naujas klastotojas pasiryžęs su ja nuskęsti
verčiau negu įvykdyti teisingumą ir savo pareigas. - Prokuratūros įstatymo 20 straipsnis. Kitos prokurorų pareigos ir teisės nurodo:
- Prokurorai privalo:
1) būti ištikimi Lietuvos valstybei ir Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai;
2) gerbti ir ginti asmens teises ir laisves;
3) nešališkai atlikti savo funkcijas;
Šiuo atveju prokurorė Grunskienė ir jos pavaduotojas Ivanauskas, oficialiai atsisakę vykdyti savo pareigą –
tirti sunkius nusikaltimus mano atžvilgiu, persekiojant mane už teisėtą veiklą, taikant Konstitucijoje ir
įstatymu uždraustą cenzūrą, ir tai nurodę savo raštuose, kad žurnalistų persekiojimas BK tvarka už teisėtą
veiklą yra teisėjų pareiga, sulaužė Konstituciją ir priesaiką. Kaip jau minėjau, įstatymas nurodo, kad
inicijuoti tyrimą dėl generalinio prokuroro padarytos nusikalstamos veikos gali tik Respublikos
Prezidentas, Seimo sutikimu nušalinęs jį nuo pareigų.
Todėl prašiau LR prezidento Nausėdos pradėti vykdyti savo pareigas, o ne slėptis po „lapais”, kaip
Nausėda yra įpratęs daryti visą savo gyvenimą. Tai yra prašau inicijuoti tyrimą dėl gen. prokurorės
Grunskienės ir jos pavaduotojo Ivanausko nusikalstamos veiklos – tarnybos pareigų neatlikimo ir
nusikaltimų slėpimo, kreiptis į Seimą dėl jos nušalinimo nuo pareigų.
Kaip minėta, atsakovas niekaip nesureagavo į mano minėtas aplinkybes, nurodė, kad visi šie išdėstyti ir
labai lengvai patikrinami faktai tėra mano subjektyvi nuomonė. Todėl prezidentas nevykdys savo pareigų
patraukti atsakomybėn gen. prokurorę.
Konstitucijos 84 straipsnio 1 punktas nurodo, kad Prezidentas „užtikrina Konstitucijos vykdymą”. Jis
prisiekia vykdyti Konstituciją eidamas pareigas.
Sąmoningas Konstitucijos nevykdymas ar pažeidimas gali būti pagrindas apkaltos procesui pagal
Konstitucijos 89 straipsnį.
Prokuratros įstatymo 12 straipsnis. Prokurorų neliečiamumas nurodo: - Inicijuoti tyrimą dėl generalinio prokuroro padarytos nusikalstamos veikos gali tik Respublikos
Prezidentas, Seimo sutikimu nušalinęs jį nuo pareigų.
Šiuo atveju teisinis reguliavimas numato prezidento pareigą inicijuoti tyrimą dėl generalinio prokuroro
nusikalstamos veiklos. Ši pareiga numato prezidento pareigą pradėti tyrimą dėl prokuroro nusikaltimų, o
ne dengti šiuos nusikaltimus. Kai Prezidentas vengia atlikti savo pareigą, ypač pažeidžia Konstituciją arba
sulaužo priesaiką, yra aiški teisinė tvarka, kaip galima reaguoti – surengti jam apkaltą. Jei Prezidentas
šiurkščiai pažeidžia Konstituciją arba sulaužo priesaiką, Seimas gali pradėti apkaltos procesą
(Konstitucijos 89 straipsnis).
Prezidentas negali nevykdyti Konstitucijos, nes jis ją privalo saugoti. Jei Prezidentas nevykdo Konstitucijos
– tai gali tapti pagrindu apkaltai.
Nors Prezidentūros raštai paprastai nelaikytini veiksmais, sukeliančiais administracinių teisinių santykių
pasekmes, nes: jie nėra privalomi, nesukuria ar nepakeičia teisių ar pareigų, ir nėra administraciniai aktai
ABTĮ prasme, tačiau šiuo atveju įstatymas numato išimtinę pareigą Prezidentui inicijuoti tyrimą dėl
generalinio prokuroro galimai nusikalstamos veikos.
Toks konkretus Prezidentūros veiksmas (atsisakymas vykdyti savo pareigas) turi teisinį poveikį, nes lieka
neatskleisti sunkūs nusikaltimai teisingumui, kai žmonės yra teisiami ir nuteisiami už tai, kad jie vykdo
savo tiesiogines pareigas, o teismai taiko Konstitucijoje ir įstatymuose tiesiogiai draudžiamus veiksmus.
Be to, ABTĮ 91 straipsnis. Skundžiamų teisės aktų panaikinimo pagrindai nurodo, kad : - Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra:
1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams;
Kaip žinia, BPK 2 straipsnis: Pareiga atskleisti nusikalstamas veikas nurodo, kad :
Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių,
privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų
atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.
BPK 170 straipsnis:
Prokuroras privalo organizuoti ikiteisminį tyrimą ir kontroliuoti, ar jis atliekamas teisėtai bei laiku.
Tai reiškia, kad prokuratūra ne tik turi teisę, bet ir pareigą užtikrinti, kad nusikaltimai būtų ištirti, tačiau
gen. prokurorė Grunskienė oficialiai tai atsisakė daryti, nurodydama, kad žurnalistų persekiojimas už
teisėtą veiklą yra teisėjų pareiga. Tai akivaizdus piktnaudžiavimas, o prezidento kanceliarija, turėdama
pareigą prižiūrėti, kad būtų laikomasi įstatymų ir Konstitucijos, taip pat oficialiai atsisako tai daryti.
Remiantis išdėstytu, ABTĮ 91, 3 ir 17 str. prašau pripažinti skundžiamą teismo nutartį neteisėta ir ją
panaikinti.
Sutinku procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis, byla kol kas nebus veda per
advokatą
Taip pat prašau priteisti iš atsakovo 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti, nes atsakovo elgesys padarė man
žalą – dar kartą įsitikinau, kad jokie įstatymai ir Konstitucija Lietuvoje neveikia
Aurimas Drižius
Garsioji administracinio teismo nutartis, atleidžianti prezidentą nuo pareigos laikytis Konstitucijos
Priedas cininų nuosprendis už žurnalistiką
