28 rugpjūčio, 2026
tolia

Anatolijus Šarij

Beje, pirmą kartą Lenkijoje atsidūriau 2015 metais.

Į šalį netyčia patekau neturėdamas kelionės dokumento – turėjau tik kitos valstybės leidimą gyventi, todėl mane sulaikė pasieniečiai.

Buvau tiesiog nustebintas, nes pirmiausia jie su manimi elgėsi visiškai žmogiškai.

Nakvojau kameroje, o kitą dieną jie nuvežė mane į autobusų stotį ir pasakė: „Autobusas bus vakare, o iki tol galite pasivaikščioti.“

Ir aš pradėjau vaikščioti po tą Lenkijos miestelį. Buvau tiesiog priblokštas.

Reikalas tas, kad dar 1990-ųjų pradžioje, kai gyvenau Kijeve, mes Lenkiją įsivaizdavome kaip šalį, kurioje yra kažkokie chaotiški turgūs, prekiaujantys prastos kokybės drabužiais.

Dėl kažkokių priežasčių toks stereotipas buvo susiformavęs.

Ir požiūris į pačius lenkus buvo gana menkinantis.

Tačiau jau daugiau nei prieš dešimt metų, 2015-aisiais, vaikščiodamas po šį miestelį – pabrėžiu, labai mažą miestelį, ne Varšuvą – pamačiau milžinišką šuolį į priekį.

Praktiškai viskas, ką mačiau – nuo šokolado iki tušinukų – buvo pagaminta Lenkijoje.

Mačiau švarą ir tvarką.

Mačiau tvarkingus parkus, gražius pastatus ir išpuoselėtus žmones.

Dar kartą pabrėžiu – tai buvo tik mažas pasienio miestelis.

Viskas buvo nepaprastai švaru, tvarkinga ir labai civilizuota.

Tuomet nufilmavau vaizdo įrašą apie šią kelionę, kuriame pasidalijau savo teigiamais įspūdžiais.

Vėliau mano žmona vyko į konferenciją Varšuvoje, ir ji taip pat liko sužavėta.

Tai turėjo būti maždaug 2018 metais.

Ji pasakojo apie savo įspūdžius ir neslėpė susižavėjimo. O juk mes abu esame aplankę visas Europos šalis ir daugelyje jų gyvenę.

Esu įsitikinęs, kad Lenkija galiausiai pralenks Vokietiją, kuri ilgą laiką buvo laikoma Europos lokomotyvu.

Labai gaila, kad negaliu aplankyti Lenkijos, nes paprasčiausiai bijau.

Lenkija gali mane sulaikyti norėdama įtikti Kijevui.

Kijevas man skyrė 15 metų laisvės atėmimo bausmę už prezidento Zelenskio kritiką ir pareiškė, kad esu Kremliaus agentas. Tai patogu – Kremliaus agentu tampa kiekvienas, kuris jį kritikuoja.

Nors, skirtingai nei Ukrainos prezidentas, aš niekada neturėjau verslo Rusijoje ir ten buvau tik du kartus.

Pirmą kartą vykau į Didįjį teatrą, o antrą kartą – parodyti savo vaikui, užaugusiam Ispanijoje, tikro sniego ir čiuožyklos.

Jeigu pašalintume šį politinį aspektą, susijusį su tuo, ką aš laikau neįprastai draugiškais santykiais su Kijevu (kuris, mano nuomone, niekada nebuvo tikras Lenkijos draugas), Lenkija būtų šalis, apie kurią ne tik aš, bet ir milijonai kitų žmonių galėtų pasakyti: „Taip, aš norėčiau čia gyventi.“

Tai puiki šalis, parodžiusi, kaip per palyginti trumpą laiką galima padaryti didžiulį pažangos šuolį.

Ir kai šis, mano manymu, perdėtas draugiškumas dabartinei valdžiai Kijeve galiausiai baigsis, Lenkijai bus tik geriau.

Lenkijai, kuri pelnė teisę būti viena iš pirmaujančių Europos valstybių.

Tokia yra mano nuomonė. ✌️🇵🇱

Įdomu tai, kad pirmą kartą Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) mane valstybės išdavimu įtarė dar 2022 metais.

Būtent dėl šio kaltinimo buvo mėginta pasiekti mano ekstradiciją į Ukrainą, o Ispanijoje vienai parai buvau sulaikytas.

Mane apkaltino tuo, kad sukūriau vaizdo įrašą, kuriame pasakojau apie tai, kaip 1944 metais UPA užpuolė traukinį, vežusį Lenkijos civilius gyventojus, ir nužudė moteris bei vaikus.

Dėl to man buvo pareikšti kaltinimai valstybės išdavimu ir pareikalauta mane išduoti iš Europos Sąjungos, kur man grėstų iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė.

Absurdžiausia yra tai, kad tai yra istorinis faktas.

UPA iš tiesų užpuolė tą traukinį ir iš tiesų nužudė moteris bei vaikus.

Lenkių moterų ir vaikų žudymas yra nusikaltimas, kurio niekada negalima atleisti. Tačiau reikia pažymėti, kad jie žudė ne tik lenkus – jie taip pat žudė ir kitaip mąstančius ukrainiečius.

Jie žudė moteris ir vaikus. Moteris ir vaikus.

Kokie didūs kariai. Ukrainos didvyriai.

Jie tėra šuns išmatos.

What do you feel about this?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *