KARAS UKRAINOJE GALĖJO IŠMOKYTI RUSIJĄ, KAIP IZOLIUOTI BALTIJOS ŠALIS NET NEUŽIMANT SUVALKŲ KORIDORIAUS
Naujoje IISS analizėje teigiama, kad Rusijos patirtis Ukrainoje iš esmės pakeitė grėsmę, su kuria NATO susiduria Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.
Anksčiau scenarijus buvo paprastas: Rusija ir Baltarusija galėtų mėginti užimti maždaug 65 km pločio Suvalkų koridorių tarp Baltarusijos ir Kaliningrado srities – vienintelę Baltijos šalių sausumos jungtį su likusia NATO teritorija.
Tačiau Rusijai gali nebereikėti fiziškai jo užimti. Jai pakaktų padaryti šį koridorių tokį pavojingą, lėtą ir brangiai naudojamą, kad NATO negalėtų juo pergabenti pakankamai karių, amunicijos ir degalų.
Ukraina Rusijai tapo tokio karo laboratorija.
Maskva transformavo savo tradicinę A2/AD („prieigos ribojimo ir teritorijos blokavimo“) koncepciją: anksčiau tai buvo gana statiškas tinklas aplink Kaliningradą, o dabar jis virto paskirstyta sistema, kurią sudaro oro gynyba, balistinės ir sparnuotosios raketos, artilerija, elektroninės kovos priemonės, karinės jūrų pajėgos, žvalgybiniai dronai ir milžiniškas kiekis smogiamųjų bepiločių orlaivių.
Vienas ypač nerimą keliančių pokyčių – šviesolaidžiu valdomi FPV dronai. Pranešama, kad rusiškų tokių dronų veikimo nuotolis jau artėja prie 40 km.
Kadangi jie valdomi ne radijo ryšiu, o per šviesolaidinį kabelį, įprastos elektroninio slopinimo priemonės jų valdymo ryšio iš esmės neveikia.
Suvalkų koridorius yra tik apie 65 km pločio. Tai potencialiai reiškia, kad didelė jo dalis galėtų patekti į dronų veikimo zoną tiek iš Kaliningrado srities, tiek iš Baltarusijos pusės.
Žinoma, vien FPV dronai negali blokuoti NATO pajėgų.
Tačiau jeigu prie jų pridėtume tolimojo nuotolio dronus, raketas, artileriją, minas, diversijas ir nuolatinius smūgius tiltams, geležinkeliams, degalų sandėliams, vadavietėms bei kelių sankryžoms, galėtų susidaryti situacija, kai NATO ir toliau kontroliuotų teritoriją, tačiau negalėtų ja efektyviai judėti.
Baltijos jūra kelia dar vieną problemą.
Rusijai nebūtina visiškai jos užblokuoti.
Vos keli sėkmingi išpuoliai prieš karinius ar transporto laivus – arba net įtikinama minų grėsmė – galėtų priversti NATO sulėtinti konvojus, keisti maršrutus ir skirti didelius išteklius palydai, oro gynybai bei minų paieškai ir neutralizavimui.
Šios dvi problemos sustiprina viena kitą:
apribojamas judėjimas Suvalkų koridoriumi → NATO tampa labiau priklausoma nuo jūrų transporto;
keliama grėsmė laivybai Baltijos jūroje → daugiau atsargų turi būti gabenama Suvalkų koridoriumi.
Tačiau NATO pajėgų atgabenimas į Baltijos šalis yra tik pusė problemos.
IISS duomenimis, maždaug 56 proc. bendros Estijos, Latvijos ir Lietuvos teritorijos yra ne toliau kaip 100 km nuo Rusijos arba Baltarusijos.
Ukraina parodė, ką tokiais atstumais reiškia nuolatinė žvalgyba dronais.
Didelės transporto priemonių sankaupos tampa matomos. Tiekimo sandėliai tampa taikiniais. Vadavietės tampa taikiniais. Tiltai ir keliai nuolat stebimi.
Visos brigados perkėlimas gali tapti atskira karine operacija.
„Visur esanti žvalgyba apsunkina pajėgų koncentravimą.“
Tai gali būti pati svarbiausia pamoka, kurią Rusija išmoko kare Ukrainoje.
Nėra vieno rusiško „stebuklingo ginklo“, kurį NATO galėtų tiesiog sunaikinti ir taip pašalinti grėsmę.
Grėsmę sudaro paskirstytas žvalgybos ir smūgių tinklas.
Sunaikinkite dalį dronų, radarų ar raketų paleidimo įrenginių – likusi tinklo dalis vis tiek gali tęsti veiklą.
NATO jau prisitaiko prie šios grėsmės: rytiniame flange dislokuotos daugianacionalinės kovinės grupės, iš anksto kaupiama ginkluotė, stiprinama integruota oro gynyba, o pratybose prie Suvalkų koridoriaus daug dėmesio skiriama žvalgybai, greitam pajėgų perdislokavimui, inžinerinėms operacijoms, oro gynybai ir logistikai priešo atakų sąlygomis.
Todėl klausimas nebėra vien:
„Ar Rusija gali užimti Suvalkų koridorių?“
Svarbesnis klausimas yra:
„Ar NATO sugebės juo gabenti pakankamai atsargų tuo metu, kai Rusija mėgins sunaikinti viską, kas juda?“
Būsimas karas Baltijos šalyse galėtų tapti karu dėl logistikos pralaidumo.
Rusijai nebūtinai reikėtų užkariauti Suvalkų koridorių.
Jai pakaktų kelią tarp Lenkijos ir Lietuvos paversti nuolat stebima naikinimo zona, kurioje kiekvieno didesnio NATO konvojaus pravažiavimas pats savaime taptų atskira karine operacija.
Ukraina jau parodė, kaip atrodo toks mūšio laukas.
Ir NATO tai labai atidžiai stebi.
