Nušovėte teisėją? Nieko tokio, „teismas” jus išsuks
Aurimas Drižius
Pateikiau įrodymus, kad visa Kauno apygardos teismo teisėjo Jono Furmanavičiaus nužudymo byla yra pigi klastotė – liudininkai patvirtino, kad žudikų buvo du, nė vienas nebuvo panašus į Drąsių Kedį. Tačiau teismas pareiškė, kad žudikas buvo vienas ir tai Drąsius Kedys.
Tiesioginė teisėjo Furmanavičiaus nužudymo liudininkė teisme pasakoja : „šaudymo metu lauke mačiau vieną vyriškį, kitą – sėdinti mikroautobuse”:
Nuotraukoje viršuje – teisėjas Darius Pranka, kuris išvadavo prokurorus nuo pareigos tirti teisėjo nužudymą tam, kad nebūtų rasti jo žudikai.
Žurnalisto Gaivenio parodymai teisme : „M.Žalimas man sakė, kad jeigu jam bus pareikšti įtarimai, tai jis neduos parodymų R.Ivanausko byloje, kad jis trukdys teisingumui”.
Tai primityvi klastotė, nes prokuratūra suklastojo baudžiamąją bylą visai nekaltam aklam žmogui Raimundui Ivanauskui, kuris tariamai „padėjo” D.Kedžiui žudyti.
Prokuratūra nuslėpė faktą, kad žudikų buvo du tik todėl, kad D.Kedžio draugui R.Ivanauskui žudynių metu buvo daromos akių procedūros akių klinikoje, ir prokuratūrai niekaip nepavyko jo „prisiūti” prie nužudymo. Tačiau teismui paskelbus, kad tai D.Kedys, kuris pats buvo nužudytas, antro kilerio niekas nebeieškojo.
Tai melas, nes vienintelis šios bylos įrodymas yra žinomai melagingi recidyvisto Mindaugo Žalimo parodymai, kuriuos jis davė, kaip pats neslepia už tai, kad išvengtų kalėjimo kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje jis buvo kaltinamas iki komos sumušęs Baltarusijos pilietį.
Prokuratūra vėl suklastojo bylą, apkaltinusi kitą žmogų baltarusio sumušimo, tačiau teismas tik pasijuokė iš tokių prokuratūros klastočių. Beje, šioje byloje žurnalistas Gaivenis teisme prisipažino, kad M.Žalimas jam sakė, kad davė melagingus parodymus prieš Ivanauską dėl vienos priežasties – kad išvengtų atsakomybės kitoje byloje.
Pats R.Ivanauskas buvo nuteistas 8 metams kalėjimo už tai, ko nepadarė, ir tik dėl vienos priežasties – jis atsisakė melagingai liudyti prieš Neringą Venckienę. Prokuratūra jam siūlė sandėrį – melagingai liudyti prieš Venckienę, neva jis matė, kad jis ragino savo brolį Kedį kažką nužudyti. Tačiau R.Ivanauskas atsisakė, nes niekada gyvenime iki tol nebuvo matęs N.Venckienės. Todėl buvo nuteistas ir daug metų sėdėjo kalėjime, būdamas visiškai aklas.
Kas vyksta toliau? Pateikus įrodymus, kad visą prokuratūrą ir jos „metų|” prokurorą galima drąsiai sodinti iki gyvos galvos už dalyvavimą sunkioje nusikalstamoje veikloje, „sistema” ėmė gintis kaip tikra „coza nostra” :
2025-08-25 Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Liutauras Rudzevičius
atsisakė nagrinėti mano prašymą dėl Garliavos pedofilijos ir nužudymų bylos atnaujinimo,
motyvuodamas, kad:
prašymas kartotinis, aš nesu proceso dalyvis ir todėl neturiu teisės kreiptis pagal BPK 446 str.
Šie argumentai yra neteisėti ir prieštaraujantys faktams:
Esu nuteistasis – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-03 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.
1-1725-961/2019 pripažintas kaltu už publikacijas apie Garliavos pedofilijos bylą. Pagal BPK 446 str. 1 d.
nuteistasis turi teisę kreiptis dėl bylos atnaujinimo.
Mano nuteisimas tiesiogiai rėmėsi Andriaus Ūso išteisinimu. Teismas nurodė, kad mano publikacijos
neatitinka tiesos, nes kitoje byloje Ūsas buvo pripažintas nekaltu. Taigi turiu tiesioginį teisinį
suinteresuotumą šios bylos atnaujinimu. Mano prašymas negali būti laikomas kartotiniu, nes jame pateikiau naujus įrodymus (liudytojų parodymus, ekspertizes, politinio poveikio aplinkybes), kurie nebuvo išnagrinėti anksčiau.
Prokuroro Rudzevičiaus atsisakymas nagrinėti mano prašymą pažeidžia įstatymą ir atima iš manęs teisę į
gynybą.
II. Dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių Garliavos byloje
Liudytojų parodymai apie teisėjo J. Furmanavičiaus nužudymą – keli liudininkai matė, kad 2009-10-05
nusikaltimą įvykdė du asmenys, o ne vienas. Tai paneigia oficialią versiją, pagal kurią žudiku pripažintas Drąsius Kedys.
M. Žalimo melagingi parodymai – vienintelis įrodymas prieš Raimundą Ivanauską buvo M. Žalimo
parodymai. Pats Žalimas žurnalistui V. Gaiveniui prisipažino, kad melavo mainais už tai, kad išvengtų
atsakomybės kitoje byloje.
Politinis spaudimas prokuratūrai – prezidentė Dalia Grybauskaitė kvietėsi generalinį prokurorą Algimantą
Valantiną ir, galimai, darė poveikį, kad Andriui Ūsui būtų paliktas tik kaltinimas „priekabiavimu“. Tai
prieštarauja Prokuratūros įstatymo 4 str.
Teisėjų piktnaudžiavimas – teisėjas A. Cininas atsisakė apklausti nukentėjusiąją Kedytę, jos parodymus
įvardijo kaip „ištrintą atmintį“, nors ekspertizės patvirtino parodymų patikimumą. Teisėja I. Mateikienė
mane nuteisė už publikacijas apie pedofilijos bylą, ignoruodama šiuos ekspertų duomenis.
Nepilnametės parodymus patvirtino penkios ekspertizės, kurios konstatavo, kad mergaitė nelinkusi
fantazuoti ir kalba apie savo asmeninę patirtį. Šių išvadų sąmoningai nepaisė prokuratūra ir teismai.
Beje, tas pats Vilniaus apygardos teismas nutartimi, kurioje buvo teisiami policijos vyr. komisaras Račkauskas ir kiti policijos vadovai, nurodė : „teisėjų kolegija nelaiko M. Žalimo parodymus patikimais ir jų pagrindu negali priimti apkaltinamojo nuosprendžio.“
Tačiau R.Ivanausko byloje M.Žalimo parodymai tik, nors jis teisme kalbėjo visiškus vėjus.
Pagal BPK 444–447 str. byla atnaujinama, jei paaiškėja naujos aplinkybės:
įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatytas liudytojo parodymų melagingumas, nustatytas teisėjų ar prokurorų piktnaudžiavimas, atsirado naujų įrodymų, kurie galėjo lemti kitokį sprendimą.
Visos išvardytos aplinkybės atitinka BPK 444 str. kriterijus. Prokuratūra ir teismas atsisako vertinti visus šiuos įrodymus, nors tai tarpusavyje susiję sunkūs nusikaltimai.
Prokurorė Nida Grunskienė, gelbėdama prokurorų kailius, surašo „raštelį”, kad neva ‘skundas kartotinis”. Nors nė vienas teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė ir jų nevertino, tačiau prokurorė atsisako vykdyti savo pareigą.
Beje,, nors BPK aiškiai nurodo, kad dėl visų šių aplinkybių prokuratūra turi priimti argumentuotą nutarimą, tačiau „teismas” legalizuoja šiuos nusikaltimus.
Toks Vilniaus apygardos teismo teisėjas Darius Pranka nurodo, kad įstatymo laikytis nebereikia, ir sunkių nusikaltimų tirti – taip pat.
Žodžiu, visa šis „teisinė sistema” skęsta korupcijoje, todėl turi būti pradėtas tyrimas ne generalinėje prokuratūroje, nes savo veiksmais ji visiškai susikompromitavo.
Jeigu tai ne masinė korupcija, tai kas tada?
