Teismas nebegali neklastoti Garliavos vaikų prievartavimo bylos
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rasa Paužaitė nutartimi man nurodė, kad prokuratūrai neprivalo tirti sunkių nusikaltimų, tarp jų teisėjo Jono Furmanavičiaus nužudymo, bei dviejų mažamečių mergaičių prievartavimo vadinamojoje Garliavos pedofilijos byloje.
Teisėja nurodė, kad užtenka prokuratūros raštelio, kuriuo atsisakoma pradėti tyrimą. Parašiusi raštelį, prokuratūra išvengė pareigos tirti šiuos nusikaltimus ir teisiškai įvertinti šias aplinkybes. Nuotraukoje – teisėja Paužaitė
- Liudytojų parodymai dėl teisėjo J. Furmanavičiaus nužudymo. Keli liudininkai matė, kad 2009-10-05 nusikaltimą įvykdė du asmenys, o ne vienas. Tai paneigia oficialią versiją, pagal kurią žudiku pripažintas Drąsius Kedys.
- M. Žalimo melagingi parodymai. Vienintelis įrodymas prieš Raimundą Ivanauską buvo M. Žalimo parodymai. Pats Žalimas žurnalistui V. Gaiveniui prisipažino, kad melavo mainais už tai, kad išvengtų atsakomybės kitoje byloje.
- Politinio spaudimo prokuratūrai faktai. Prezidentė Dalia Grybauskaitė kvietėsi generalinį prokurorą Algimantą Valantiną ir darė poveikį, kad Andriui Ūsui būtų paliktas tik kaltinimas „priekabiavimu“. Tai prieštarauja Prokuratūros įstatymo 4 str.
- Teisėjų piktnaudžiavimas.
- Teisėjas A. Cininas atsisakė apklausti nukentėjusiąją Kedytę, jos parodymus pavadino „ištrinta atmintimi“, nors ekspertizės patvirtino parodymų patikimumą.
- Teisėja I. Mateikienė nuteisė mane už publikacijas apie pedofilijos bylą, ignoruodama šiuos ekspertų duomenis.
- Ekspertizių išvados. Nepilnametės parodymus patvirtino penkios ekspertizės, kurios konstatavo, kad mergaitė nelinkusi fantazuoti ir kalba apie savo asmeninę patirtį. Šių išvadų sąmoningai nepaisė prokuratūra ir teismai.
- Vaikų prievartavimą patvirtino ir medicininė išvada apie tai, kad mažametės storoji žarna buvo išsiplėtusi dėl „veikimo kietu buku daiktu”, tačiau teismas ignoravo šią aplinkybę.
tam, kad nereikėtų tirti šių sunkių nusikaltimų, prokuratūra parašo „raštelį”, kad nusikaltimai ištirti, nors privalo priimti motyvuotą nutartį. Tai, kad prokurorai dalyvauja sunkiose nusikaltimuose, normalu, tačiau baisiausia, kad tokią praktiką legalizuoja ir teismas:
SKUNDAS LIETUVOS AUKŠČIAUSIAJAM TEISMUI
dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir netinkamo teisės aiškinimo
2025-11-24
Pareiškėjas:
Aurimas Drižius,
el. p. llredakcija@gmail.com
Skundžiama nutartis:
Vilniaus apygardos teismo 2025-11-05 nutartis byloje Nr. 1S-230-929/2025
1S-230-929-2025
Prašoma peržiūrėti:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-10-29 nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2025-11-05 nutartį.
Data: 2025-10-30
I. Skundo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2025-11-05 nutartimi paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuria mano skundas dėl Generalinės prokuratūros 2025-10-15 informacinio atsakymo buvo paliktas nenagrinėtas.
Apygardos teismas nusprendė, kad:
prokuratūros informaciniai raštai nėra skundžiami,
mano prašymai yra „pakartotiniai“ ir grindžiami „analoginėmis aplinkybėmis“, todėl prokuratūra neprivalėjo priimti BPK 168 str. procesinio sprendimo.
Tokios išvados yra faktiškai klaidingos ir teisiškai nepagrįstos, prieštarauja Konstitucijai ir BPK, taip pat tarptautiniams žmogaus teisių standartams.
II. Esminiai teisės pažeidimai
- BPK 168 str. yra imperatyvus – informaciniai raštai negali pakeisti procesinio sprendimo
Pagal BPK 168 str.:
„Prokuroras, gavęs pranešimą apie nusikalstamą veiką, privalo priimti nutarimą – pradėti arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.“
Tačiau prokuratūra 2025-10-15 pateikė tik informacinį raštą, pažeisdama:
BPK 168 str. 1 d., BPK 171 str., Konstitucijos 30 str. (teisė į veiksmingą teisinę gynybą), EŽTK 13 str. (teisė į efektyvų teisinį gynimo būdą).
Teismai patvirtino šią procedūriškai neteisėtą praktiką. - Teismo teiginys, kad mano skundai „analoginiai“, yra faktinė klaida
Apygardos teismas teigė, kad skundžiuosi „iš esmės analogiškomis aplinkybėmis“
1S-230-929-2025. Tai visiškai neatitinka tikrovės.
Trys mano kreipimaisi buvo visiškai skirtingi:
2025-08-11 – dėl Deimantės Kedytės bylos atnaujinimo (nauji faktai, medicininiai duomenys, vaikų apklausų pažeidimai).
2025-09-16 – dėl teisėjos Julitos Dabulskytės-Raizgienės veiksmų (nemotyvuota nutartis, konst. pažeidimai).
2025-09-18 – dėl bylos Nr. 1A-312-495/2012 (A. Sadecko) atnaujinimo (melagingi parodymai, nauji dokumentai, Seimo NSGK įrodymai).
Tai trys skirtingos bylos, skirtingi subjektai, skirtingas faktinis pagrindas ir skirtingi įrodymai.
Apygardos teismas cituoja mane neteisingai ir faktą iškraipo taip, kad pateisintų prokuratūros neveikimą.
Tai – esminė faktinė klaida, turinti tiesioginę įtaką sprendimo teisėtumui. - Teismai nepagrįstai remiasi administracinio aprašo 56.1 punktu
Apygardos teismas rėmėsi Prokuratūros aptarnavimo aprašu (administracinio pobūdžio dokumentu), kuris negali: pakeisti, paneigti, apriboti BPK 168 str. imperatyvios pareigos priimti nutarimą.
Konstitucijos 7 str.:
„Įstatymų ir Konstitucijos negaliojančiais laikytini jokie kiti teisės aktai.“
Administraciniai aprašai negali riboti asmens teisės apskųsti prokuroro procesinį neveikimą. - Teismai ignoravo naujus faktus ir absurdiškai teigė, kad mano skundai grindžiami „subjektyvia nuomone“.
Apygardos teismas nurodė, kad mano skundus grindžia „subjektyvus teisėjo sprendimų vertinimas“
Tai netiesa.
Aš pateikiau naujus objektyvius įrodymus, įskaitant:
Kedytės bylos naujus duomenis (Vaiko teisių konvencijos pažeidimai, medicininiai faktai).
Sadecko parodymų prieštaravimus Seimo dokumentams.
Dabulskytės-Raizgienės nutarties nemotyvuotumą.
Teismai iš viso jų nevertino. - Tokia teismų ir prokuratūros praktika pažeidžia Konstitucijos 30 str. ir EŽTK 13 str.
Kai prokuratūra vietoj nutarimo pateikia informacinį raštą, o teismai atsisako jį nagrinėti, pilietis: neturi jokio būdo apskųsti prokuroro neveikimą; negali ginti savo teisių; netenka konstitucinės teisės į teisingą procesą.
EŽTT tokias situacijas yra pripažinęs Konvencijos pažeidimu (pvz., Kudła v. Poland, Menteş v. Turkey).
IV. Prašau
Atsižvelgiant į tai, vadovaudamasis Konstitucijos 30 str., BPK 2, 168, 171 str., EŽTK 13 str.:
Priimti šį skundą nagrinėti Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025-11-05 nutartį byloje Nr. 1S-230-929/2025 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-10-29 nutartį.
Įpareigoti Generalinę prokuratūrą priimti procesinius nutarimus pagal BPK 168 str. dėl kiekvieno iš mano prašymų: Kedytės bylos atnaujinimo, teisėjos J. Dabulskytės-Raizgienės veiksmų, bylos Nr. 1A-312-495/2012 atnaujinimo.
Pripažinti, kad teismų pozicija dėl „pakartotinių ir analoginių skundų“ neatitinka faktinių aplinkybių ir yra esminė klaida.
Grąžinti bylą iš naujo nagrinėti žemesniam teismui kitam teisėjui.
Pareiškėjas
Aurimas Drižius
