VRM pareiškėjui Eduardui Vaitkui išaiškino, kad Ukrainos vėliavos ant Kauno policijos pastatų iškeltos viršininku žodiniu nurodymu, ir nurodė, kad valstybės institucija – policijos komisariatas – savo veikloje gali būti prilyginama paprastam juridiniam asmeniui, kuriam taikoma bendroji 12 str. 6 d. teisė „savo nuožiūra“ kelti užsienio valstybės vėliavą, jeigu to paties straipsnio 2 dalyje specialiai reglamentuojamas būtent užsienio vėliavų kėlimas prie valstybės institucijų pastatų?

VRM pripažino: Ukrainos vėliavos ant policijos pastatų iškeltos viršininko žodiniu nurodymu – tačiau konkretaus teisinio pagrindo taip ir neparodė

Vidaus reikalų ministerija (VRM) 2026 m. rugpjūčio 19 d. atsakymu Nr. 1D-3276 atsisakė iš naujo nagrinėti Eduardo Vaitkaus pareiškimą dėl Ukrainos valstybės vėliavų iškėlimo prie Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastatų.

Tačiau iš paties VRM atsakymo ir prie jo pridėto ankstesnio ministerijos rašto matyti esminis klausimas, į kurį, nepaisant ilgo susirašinėjimo, taip ir nepateiktas aiškus atsakymas: kokia konkreti teisės norma suteikia policijos įstaigos vadovui teisę savo nuožiūra nuspręsti nuolat ar ilgą laiką prie Lietuvos valstybės institucijos pastato kelti kitos valstybės vėliavą?

VRM pati nurodo, kad E. Vaitkus prašė įvertinti, kokiu konkrečiu teisės aktu buvo remtasi, ar Kauno apskrities VPK vadovas turėjo tokią kompetenciją, ar sprendimas atitiko Konstitucinio Teismo suformuotą teisėtumo principą ir ar toks policijos elgesys neprieštarauja valstybės institucijos neutralumo bei veikimo pagal įstatymus principams.

Vėliavos iškeltos viršininko nurodymu

Iš VRM pateiktų dokumentų matyti, kad policija neslepia, kieno sprendimu vėliavos atsirado.

Ministerijos pridėtame 2026 m. birželio 29 d. atsakyme nurodyta, kad Ukrainos valstybės vėliavos prie Kauno apskrities VPK pastatų buvo iškeltos Kauno apskrities VPK viršininko nurodymu kaip solidarumo išraiška. Taip pat teigiama, kad tai nebuvo atskiras individualus administracinis sprendimas ir kad toks vėliavų naudojimas esą neprieštarauja galiojančiam teisiniam reguliavimui.

Taigi faktinė aplinkybė iš esmės nebeginčijama: tai buvo policijos vadovo sprendimas.

Ginčas yra dėl visai kito dalyko – ar jis turėjo įstatyme nustatytą kompetenciją tokį sprendimą priimti?

Pats VRM pacituotas įstatymas kelia dar daugiau klausimų

Įdomiausia dokumento dalis prasideda ten, kur pati ministerija cituoja Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 12 straipsnį.

Jame nustatyta, kad užsienio valstybių vėliavos prie Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų pastatų gali būti iškeliamos oficialių svečių ir specialiųjų misijų atstovų vizitų metu, atmintinų dienų ar oficialių tarptautinių renginių proga, taip pat kitais Vyriausybės nustatytais atvejais pagal diplomatinio protokolo reikalavimus.

Tai speciali norma, kalbanti būtent apie valstybės institucijų ir įstaigų pastatus.

Tačiau policija ir VRM savo poziciją sieja ir su to paties straipsnio 6 dalimi, kurioje numatyta, kad:

„Fiziniai ir juridiniai asmenys gali savo nuožiūra naudoti (kelti, pastatyti) užsienio valstybių tautines (nacionalines), Europos Sąjungos ar tarptautinių viešųjų organizacijų vėliavas ir (arba) vėliavėles laikydamiesi vėliavų naudojimo principų.“

Ir čia atsiranda esminė problema.

Ar policijos komisariatas, vykdydamas valstybės valdžios funkcijas, gali remtis norma, suteikiančia fiziniams ir juridiniams asmenims teisę „savo nuožiūra“ naudoti užsienio valstybių vėliavas?

Jeigu taip, kam tada tame pačiame įstatymo straipsnyje reikalinga atskira speciali norma, konkrečiai nustatanti, kada užsienio valstybių vėliavos gali būti keliamos prie valstybės institucijų pastatų?

Valstybės institucijai galioja ne principas „kas neuždrausta – leidžiama“

Tai nėra vien teorinis ginčas dėl vėliavų.

Viešojoje teisėje valstybės institucijos kompetencija grindžiama kitu principu nei privataus asmens laisvė.

Privatus asmuo paprastai gali daryti tai, ko įstatymas nedraudžia. Valstybės institucija ir jos pareigūnai veikia pagal jiems teisės aktais suteiktą kompetenciją.

Paradoksalu, tačiau būtent pati VRM savo ankstesniame atsakyme cituoja Konstitucinio Teismo 2006 m. birželio 6 d. nutarimą, kuriame nurodoma, kad kiekviena valdžios institucija turi jos paskirtį atitinkančią kompetenciją ir viena valdžios institucija negali perimti kitos institucijos įgaliojimų, jų perduoti ar jų atsisakyti.

Todėl klausimas yra labai paprastas:

kurioje teisės normoje parašyta, kad Kauno apskrities VPK viršininkas turi kompetenciją savo sprendimu nustatyti, kokios užsienio valstybės vėliava ir kiek laiko bus keliama prie policijos pastatų?

VRM pateiktuose dokumentuose tokia konkreti kompetenciją suteikianti norma nenurodyta.

Ministerija nusprendė klausimo daugiau nebenagrinėti

2026 m. rugpjūčio 11 d. E. Vaitkus dar kartą kreipėsi į VRM, prašydamas atlikti Kauno apskrities VPK vadovo veiksmų teisinį vertinimą, nustatyti, ar nebuvo viršyti įgaliojimai, ir nurodyti konkretų teisinį pagrindą, kuriuo buvo grindžiamas sprendimas dėl Ukrainos vėliavų.

Tačiau ministerija nusprendė, kad klausimas jau išnagrinėtas.

VRM rėmėsi Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, leidžiančiu nenagrinėti pakartotinio prašymo ar skundo, jeigu dėl to paties klausimo jau pateiktas atsakymas ir pareiškėjas nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu.

Ministerija padarė išvadą, kad naujų aplinkybių nepateikta, todėl rugpjūčio 11 d. pareiškimas pakartotinai nagrinėjamas nebus.

Tačiau čia galima kelti kitą klausimą: ar galima atsisakyti pakartotinai atsakyti į klausimą todėl, kad į jį neva jau atsakyta, jeigu ankstesniame atsakyme nėra nurodyta konkreti norma, suteikianti policijos vadovui ginčijamą kompetenciją?

Dar vienas prieštaravimas – „informacinis“ raštas, kurį galima apskųsti

VRM taip pat pareiškė, kad rugpjūčio 19 d. raštas yra tik „informacinio pobūdžio dokumentas“, kuris esą nesukelia ir negali sukelti pareiškėjui teisinių pasekmių ir negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Tačiau jau kitame sakinyje ministerija pati nurodo, kad atsakymą galima per vieną mėnesį skųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Regionų administraciniam teismui.

Taigi susidaro keista situacija: ministerija priima sprendimą nenagrinėti pareiškimo, tačiau kartu tvirtina, kad jos dokumentas teisinių pasekmių nesukelia.

Ar pats atsisakymas nagrinėti pareiškimą nėra teisinė pasekmė, galėtų būti vienas iš klausimų administraciniame ginče.

Policijos departamentas tarnybinio patikrinimo nepradėjo

Dokumentai taip pat atskleidžia, kad Policijos departamente 2026 m. gegužės 20 d. buvo atliktas aplinkybių patikslinimas dėl Ukrainos vėliavos iškėlimo teisėtumo.

Tarnybinis patikrinimas nepradėtas, nes nenustatyta tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo požymių.

VRM savo ruožtu pareiškė neturinti teisės kištis į Policijos departamento atliekamą procedūrą ar keisti jo sprendimo nepradėti tarnybinio patikrinimo.

Tačiau tai vis tiek neatsako į pirminį klausimą – kokia konkreti teisės norma suteikė policijos viršininkui įgaliojimus priimti būtent tokį sprendimą?

Klausimas ne apie Ukrainą, o apie valstybės institucijų galios ribas

Šią istoriją būtų klaidinga redukuoti į diskusiją, ar žmogus palaiko Ukrainą, ar jos nepalaiko.

Teisinis klausimas yra platesnis.

Jeigu valstybės institucijos vadovas gali „solidarumo išraiškos“ pagrindu savo nuožiūra nuspręsti, kurios užsienio valstybės simbolį kelti ant valstybės institucijos pastato, reikia atsakyti, kur yra tokios diskrecijos ribos.

Ar tokiu pačiu principu policijos vadovas galėtų nuspręsti iškelti bet kurios kitos valstybės vėliavą?

Kas nustato, su kuria valstybe policija turi demonstruoti solidarumą?

Ar tai valstybės užsienio politikos klausimas, ar teritorinio policijos komisariato vadovo kompetencija?

Ir svarbiausia – ar valstybės pareigūnui pakanka argumento, kad jo veiksmas nėra aiškiai uždraustas, ar jis privalo parodyti teisės normą, kuri suteikia jam atitinkamus įgaliojimus?

Kol kas iš VRM pateiktų dokumentų matyti viena: Ukrainos vėliavos prie Kauno policijos pastatų buvo iškeltos policijos vadovo nurodymu kaip solidarumo išraiška, tačiau ginčas dėl konkretaus tokio sprendimo kompetencinio pagrindo iš esmės liko neišspręstas.

O 2026 m. rugpjūčio 19 d. VRM nusprendė šio klausimo daugiau nebenagrinėti.

Dokumentą Nr. 1D-3276 pasirašė vidaus reikalų viceministras Linas Drazdauskas. Elektroninio dokumento metaduomenyse nurodyta, kad jis pasirašytas 2026 m. rugpjūčio 19 d. 14.19 val.

Redakcijos pastaba. Šiame straipsnyje keliami teisiniai klausimai dėl valstybės institucijos kompetencijos ir VRM pateiktų argumentų tarpusavio santykio. Pats VRM dokumentas konstatuoja, kad Policijos departamento atlikto patikslinimo metu tarnybinio nusižengimo požymių nenustatyta; straipsnyje nėra teigiama, kad teismas būtų pripažinęs vėliavų iškėlimą neteisėtu.