Paprastas gen. prokurorės N. Grunskienės metodas nuslėpti sunkius nusikaltimus

Aurimas Drižius

Yra tokia Specialiųjų tyrimų tarnyba, kuri neseniai susėmė Saulių Skvernelį ir visą jo gaują.

Tačiau kai aš pateikiu įrodymus apie tai, kad Sauliaus Skvernelio gaują susėmė kita gauja, vadovaujama gen. prokurorės Nidos Grunskienės, STT drąsa išgaruoja ir visi mano pateikti faktai apie prokurorų nusikaltimus staiga tampa „Drižiaus nesutikimu su sprendimais”.

Istorija labai paprasta – prokuratūrai pateikti šeši skundai su konkrečiais teisėjų nusikaltimais – piktnaudžiavimu ir nutarčių klastojimu. Visus šios nusikaltimus Grunskienė atsisako tirti, brūkšelėdama vieną raštelį:

PROKURATŪRA NUSTOJA PRIIMTI SPRENDIMUS: KAS TADA LIEKA IŠ TEISĖS?

2026 m. balandžio 22 d. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš pirmo žvilgsnio – eilinis sprendimas. Tačiau už jo slypi daug pavojingesnis klausimas: ar Lietuvoje dar galioja baudžiamasis procesas?

PROBLEMA, KURIOS NIEKAS NEPANEIGĖ

Šioje istorijoje yra vienas esminis faktas: trys atskiri pareiškimai Generalinei prokuratūrai nebuvo išnagrinėti procesine tvarka. Nebuvo priimtas nė vienas procesinis sprendimas.

Vietoje to – vienas informacinis raštas, kuriame visi skundai pripažinti „kartotiniais“. Tai reiškia paprastai: procesas neįvyko.

KĄ SAKO ĮSTATYMAS – IR KĄ DARO INSTITUCIJOS

Baudžiamojo proceso kodeksas aiškus: gavus pranešimą apie galimą nusikalstamą veiką, turi būti priimtas procesinis sprendimas. Tačiau STT atsakymas buvo toks: nėra pakankamai duomenų pradėti tyrimą

Problema ta, kad įstatymas nereikalauja įrodymų. Pakanka duomenų, leidžiančių įtarti. STT faktiškai sako: pirma įrodykite nusikaltimą – tada pradėsime tyrimą. Tai apverčia visą baudžiamąjį procesą aukštyn kojomis.

„NESUTINKA SU SPRENDIMU“ – ARBA SPRENDIMO IŠ VISO NĖRA?

Institucijos šią situaciją pateikia kaip: „asmuo nesutinka su sprendimais“. Tačiau realybė kita: sprendimų apskritai nebuvo. Tai nėra ginčas. Tai – proceso nebuvimas. O jei nėra sprendimo, nėra ir galimybės jį apskųsti.

KAI NEVEIKIMAS TAMPA SISTEMA

Jeigu institucija gali: nepriimti sprendimo, nepateikti procesinio atsakymo ir už tai neatsakyti, tuomet atsiranda pavojinga schema: teisinė kontrolė tampa neįmanoma.

Tokiu atveju valstybės tarnautojo neveikimas tampa ne klaida, o sistema.

AR TAI JAU BAUDŽIAMOJI TEISĖ?

Tarnybos pareigų neatlikimas reiškia vieną dalyką: pareiga buvo, bet ji neįvykdyta. Kai dėl to žmogus netenka teisės gintis, tai nebėra formalumas. Tai – teisės pažeidimas.

Tačiau STT šią situaciją įvertino kaip „nepakankamą pradėti tyrimą“.

DAR VIENAS KLAUSIMAS: KAS YRA „KARTOTINIS SKUNDAS“?

Skirtingi pareiškimai buvo įvardinti kaip „kartotiniai“. Be aiškaus pagrindo. Tai kelia klausimą: ar tai tik interpretacija, ar faktų iškraipymas? Atsakymo į tai STT nepateikė.

TEISĖ Į GYNYBĄ – FORMALI AR REALI?

Europos žmogaus teisių konvencija aiškiai sako: gynyba turi būti reali, ne formali.

Bet kas lieka iš šios teisės, jei: pareiškimai nenagrinėjami, sprendimai nepriimami, tyrimai nepradedami.

Tokiu atveju žmogus faktiškai pašalinamas iš teisinės sistemos.

ESMINIS KLAUSIMAS

Ši istorija – ne apie vieną sprendimą.

Ji apie principą: ar valstybė gali tiesiog nebevykdyti proceso? Jeigu atsakymas – „taip“, tuomet : teisė lieka tik popieriuje.

IŠVADA

Teisinė valstybė prasideda nuo paprasto dalyko: kiekvienas skundas turi būti išnagrinėtas pagal įstatymą

Kai tai nebevyksta, problema tampa ne individuali, o sisteminė.

Ir tada klausimas jau nebe apie vieną nutarimą. Klausimas apie visą sistemą.