Ūkininkai miršta badu (nes jų žemės grobime dalyvauja notarai ir teisėjai)
Aurimas Drižius
„Laisvas laikraštis” ne kartą rašė apie Telšių rajono ūkininkę Reginą Gedvilienę (nuotr. viršuje) – iš jos apgaule buvo pavogtas jos turimas ir ūkininkę ir jos šeimą maitinęs žemės sklypas.
Visa ši istorija – tokio banalaus aferizmo pavyzdys – ūkininkei dar dirbant laukuose, atvažiavo „matininkas“, kuris pasakė, kad reikia jos parašo dėl to, kad ji sutinkanti kad neva būtų įvesta „melioracija“, ir ūkininkė jį pasirašė. Tik vėliau paaiškėjo, kad tas pakištas popieriaus lapas buvo sutikimas, kad ji neva savo noru sutinka, kad jos 30 arų žemės sklypas būtų perkeltas į kitą vietą, į pelkę.
To suklastoto parašo užteko, kad iš moters būtų atimtas jos dirbamas žemės sklypas, o ji pati būtų nuteista už tai, kad „apšmeižė” jos sklypą pavogusius garbingus piliečius.
Moteris surinko įrodymus, kad viskas šioje byloje suklastota : žemės sklypai perkelti ir „perbraižyti“ keičiant jų ribas, dokumentai pasirašyti galimai neinformavus savininkų, žemės konsolidacijos sutartys sudarytos be teisinių pagrindų, registrų duomenys keisti pažeidžiant procedūras. Teismas nusprendė, kad šios aplinkybės paaiškėjo ne dabar, o anksčiau, todėl jau suėjo vienerių metų senaties terminas bylai atnaujinti. Prieš tai byla buvo vilkinama kitais pagrindais.
Negana to, teisme nagrinėjant bylą, dingo įrodymai ir garso įrašai. Lietuvoje egzistuoja paradoksas: kuo rimtesni galimi pažeidimai, tuo didesnė tikimybė, kad jie nebus nagrinėjami iš esmės.
2026 m. balandžio 22 d. Telšių apylinkės teismas atmetė Reginos Gedvilienės prašymą atnaujinti baudžiamąją bylą. Sprendimas priimtas paprastai – teismas pareiškė, kad tai „ne jo kompetencija“. Tačiau svarbiausia tai, kas liko už šios formuluotės: teismas atsisakė vertinti galimus nusikaltimus.
Nuteistoji Regina Gedvilienė teismo posėdžio metu palaikė savo prašymą. Nurodė, jog baudžiamoji byla jos atžvilgiu yra suklastota, garso įrašai sunaikinti. Apylinkės teismas, kuris nagrinėjo jos baudžiamąją bylą nuosprendyje neteisingai įvertino aplinkybes. Teismas neanalizavo ir nevertino Žemės konsolidacijos sutarties sudarymo aplinkybių, kuri buvo pasirašyta pažeidžiant teisės aktus. Tai, jog ji pasisakė apie skriaudą, kurią patyrė dėl neteisėtų veiksmų, buvo nepagrįstai įvertinta kaip šmeižtas. Jai nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su ikiteisminiu tyrimu, ji negalėjo tinkamai gintis, buvo pažeistos jos procesinės teisės. Jai paskirta bauda, kurios ji negali sumokėti, neturi pajamų, kartais neturi iš ko nusipirkti maisto. Ji žino, jog jos prašymas dėl proceso atnaujinimo, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, šiuo metu yra nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme, tačiau kreipėsi su analogišku prašymu ir į Telšių apylinkės teismą, nes ieško pagalbos. Ji nukentėjo nuo teisėsaugos. Nėra kur daugiau kreiptis, nes niekas nesprendžia jos klausimo. Ji atskleidė nusikalstamą schemą, tačiau niekas jos neklauso. Prokuratūra turi ginti piliečius, tačiau vietoj to, pradėjo jos atžvilgiu ikiteisminį tyrimą.
Prokurorė teismo posėdžio metu prašė teikimą atmesti.
Dokumentai, kurių niekas nenori matyti
Byloje kalbama ne apie smulkmenas. Pateikti duomenys rodo galimą sisteminį veikimą:
- žemės sklypai perkelti ir „perbraižyti“ keičiant jų ribas
- dokumentai pasirašyti galimai neinformavus savininkų
- konsolidacijos sutartys sudarytos be teisinių pagrindų
- registrų duomenys keisti pažeidžiant procedūras
Tai patvirtina ir pateiktas išsamus dokumentas apie pareigūnų veiksmus Telšių rajone, Kaunatavos kaime.
1 puslapyje aiškiai nurodoma:
žemės sklypas „neįtrauktas į notarinę konsolidacijos sutartį“, tačiau vis tiek „perbraižytas ir parduotas“.
4–5 puslapiuose pateiktos schemos rodo realų sklypų ribų perkėlimą – tai nėra teorija, tai fizinis žemės pakeitimas.
7–8 puslapiuose aprašoma, kaip buvo renkami parašai:
- žmonės pasirašinėjo „nežinodami dokumento turinio“
- dokumentai galėjo būti pildomi vėliau
Tai – klasikiniai galimo dokumentų klastojimo požymiai.
Teismas pasirinko nematyti
Tokio masto informacija turėtų automatiškai sukelti vieną reakciją – tyrimą.
Tačiau įvyko priešingai.
Teismas:
- nevertino dokumentų,
- neanalizavo faktų,
- neatsakė į nė vieną iš esmės pateiktą klausimą.
Vietoje to buvo pasirinktas saugiausias sprendimas – atsisakyti nagrinėti.
Schema: atsakomybės išvengimo mechanizmas
Situacija atskleidžia aiškų modelį:
- Pateikiami duomenys apie galimus pažeidimus
- Institucijos jų netiria
- Teismas atsisako nagrinėti dėl „kompetencijos“
- Klausimas lieka be atsakymo
Tai nėra pavienis atvejis. Tai – veikimo schema, leidžianti:
- neatskleisti galimų nusikaltimų
- apsaugoti sprendimus priėmusius asmenis
- išvengti atsakomybės
Dingę įrodymai ir nutraukti tyrimai
Dar pavojingesnė detalė – įrodymų likimas.
Pagal pateiktą medžiagą:
- dokumentai buvo „nuskenuoti ir neperduoti teismui“ (9 psl.)
- tyrimai nutraukiami „nenustačius nusikalstamos veikos“
- pareiškėjai neinformuojami apie tyrimų eigą
Tai rodo ne tik neveikimą, bet ir galimą informacijos kontrolę.
Kai valstybė pati tampa problema
Valstybė turi saugoti nuosavybę. Tačiau šiuo atveju keliami klausimai, ar ji pati nedalyvauja jos perėmime.
Dokumentuose minimi:
- Registrų centras
- Nacionalinė žemės tarnyba
- notarai
- policija
Kai tokio masto institucijos figūruoja vienoje istorijoje, problema nebegali būti laikoma „atskiru nesusipratimu“.
Teisė į gynybą – panaikinta praktikoje
Visa ši situacija veda prie vienos išvados:
žmogus gali turėti dokumentus, įrodymus, schemas – bet neturėti galimybės, kad kas nors juos įvertintų.
Teismas, kuris turėtų būti paskutinė instancija, tampa barjeru.
Nuteistoji Regina Gedvilienė teismo posėdžio metu palaikė savo prašymą. Nurodė, jog baudžiamoji byla jos atžvilgiu yra suklastota, garso įrašai sunaikinti. Apylinkės teismas, kuris nagrinėjo jos baudžiamąją bylą nuosprendyje neteisingai įvertino aplinkybes. Teismas neanalizavo ir nevertino Žemės konsolidacijos sutarties sudarymo aplinkybių, kuri buvo pasirašyta pažeidžiant teisės aktus. Tai, jog ji pasisakė apie skriaudą, kurią patyrė dėl neteisėtų veiksmų, buvo nepagrįstai įvertinta kaip šmeižtas. Jai nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su ikiteisminiu tyrimu, ji negalėjo tinkamai gintis, buvo pažeistos jos procesinės teisės. Jai paskirta bauda, kurios ji negali sumokėti, neturi pajamų, kartais neturi iš ko nusipirkti maisto. Ji žino, jog jos prašymas dėl proceso atnaujinimo, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, šiuo metu yra nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme, tačiau kreipėsi su analogišku prašymu ir į Telšių apylinkės teismą, nes ieško pagalbos. Ji nukentėjo nuo teisėsaugos. Nėra kur daugiau kreiptis, nes niekas nesprendžia jos klausimo. Ji atskleidė nusikalstamą schemą, tačiau niekas jos neklauso. Prokuratūra turi ginti piliečius, tačiau vietoj to, pradėjo jos atžvilgiu ikiteisminį tyrimą.
Prokurorė teismo posėdžio metu prašė teikimą atmesti.
Teisingumo imitacija: teismas net nesvarstė bylos – ją tiesiog atmetė
Lietuvos teismų sistemoje daug kalbama apie teisingumą. Tačiau realybėje vis dažniau susiduriama su visai kitu reiškiniu – teisingumo imitacija.
2026 m. balandžio 22 d. Telšių apylinkės teismas priėmė nutartį, kuri kelia rimtų klausimų ne tik apie vieną bylą, bet ir apie visos sistemos veikimą. Teisėja Audronė Alčauskienė atmetė nuteistosios Reginos Gedvilienės prašymą atnaujinti baudžiamąją bylą. Tačiau esmė paprasta: teismas bylos net nenagrinėjo.
Argumentai ignoruoti – sprendimas formalus
Pareiškėja teismui pateikė rimtus kaltinimus:
- galimai sunaikinti bylos garso įrašai,
- pažeista teisė į gynybą,
- neįvertintos esminės aplinkybės,
- atsirado naujų duomenų.
Tai nėra smulkūs procesiniai ginčai – tai potencialūs fundamentalių teisių pažeidimai.
Vis dėlto teismas pasirinko paprasčiausią kelią:
argumentų nevertinti iš viso.
Nutartyje konstatuota tik viena – neva šis teismas „neturi kompetencijos“.
Teisinis absurdas: „ne mūsų darbas“
Tokio pobūdžio sprendimas kelia esminį klausimą:
jeigu teismas neturi kompetencijos – kodėl byla neperduodama ten, kur ji turi būti nagrinėjama?
Vietoje to pasirenkamas biurokratinis atsakymas:
„kreipėtės ne ten – prašymas atmetamas“.
Tai sukuria pavojingą situaciją:
- žmogus kreipiasi į teismą,
- teismas atsisako nagrinėti,
- ir niekas neprisiima atsakomybės spręsti problemą.
Tai ne klaida. Tai – mechanizmas.
Uždaras ratas: sistema, kuri pati save saugo
Pačioje nutartyje užfiksuota ir pareiškėjos pozicija – ji teigia, kad „nėra kur daugiau kreiptis, nes niekas nesprendžia jos klausimo“.
Tai itin svarbi detalė.
Ji rodo ne pavienį atvejį, o struktūrinę problemą:
- institucijos atsisako veikti,
- bylos „vaikšto“ tarp jų,
- o realus sprendimas taip ir nepriimamas.
Tokiu būdu sistema tampa uždara – ji ne sprendžia problemas, o jas neutralizuoja.
Teisė į teismą – tik popieriuje?
Pagal tarptautinius žmogaus teisių standartus, kiekvienas asmuo turi teisę į veiksmingą teisinę gynybą.
Tačiau kas lieka iš šios teisės, kai:
- teismas net nenagrinėja pateiktų argumentų,
- ignoruojami galimi įrodymų sunaikinimo faktai,
- o prašymai atmetami vien formaliais pagrindais?
Tokioje situacijoje teismas tampa ne teisingumo vykdytoju, o filtru, kuris atsirenka, ko nenagrinėti.
Pavojingas precedentas
Šis atvejis pavojingas ne tik vienam žmogui.
Jis siunčia aiškią žinutę:
- net ir esant rimtiems pažeidimams, byla gali būti nenagrinėjama,
- atsakomybės galima išvengti pasislėpus už „kompetencijos“ argumento,
- o teisingumo paieškos gali baigtis institucijų koridoriuose.
Tai griauna pasitikėjimą valstybe.
Kelias į tarptautines institucijas
Tokios situacijos dažnai baigiasi vieninteliu keliu – kreipimusi už Lietuvos ribų.
Kai nacionalinė sistema:
- atsisako nagrinėti,
- nesuteikia veiksmingos gynybos,
- ir nepriima sprendimų iš esmės,
atsakomybė persikelia į tarptautinį lygmenį.
Klausimas, į kurį teks atsakyti
Ši byla palieka vieną esminį klausimą:
ar Lietuvoje vis dar egzistuoja reali teisė į teisingą teismą, ar tik jos imitacija?
Kol atsakymai slepiami už formalių nutarčių, tokių istorijų tik daugės.
AURIMAI, dėkoju, kad viešinate. Nemačiau, kad dar kas nors viešintų tokius svarbius dalykus, kokius viešinate jūs, įskaitant ir kitų TABU temų informaciją, pvz., apie ”skiepų” (nuodų) žalą, teisėjų korupciją ir t. t..
Dar kartą: dėkoju jums (ir jūsų komandai).