Teisėja A. Balkaitienė : „Įtariamas vaikų prievartavimas paliktinas nenagrinėtu”

Aurimas Drižius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Auksė Balkaitienė (nuotr. su savo patrone, kurios nurodymus ji galimai vykdo iki šiol) nutartimi man išaiškino, kad skundas dėl įtariamo vaikų prievartavimo paliktinas nenagrinėtinu, kaip ir dar du sunkūs nusikaltimai.

Tai yra kreipiausi į taip vadinamą prokuratūrą dėl sunkių nusikaltimų – mažamečių vaikų seksualinio prievartavimo vadinamojoje Garliavos byloje, teismo piktnaudžiavimo ir kt.

Prokuroras G.Ivanauskas parašė „raštelį”, kad šių nusikaltimų tirti nereikia, nes jie atskleis šiurpią nusikalstamą sistemą visoje „teisinėje sistemoje” ir gali ją pražudyti. Todėl net nepriėmė nutarties, tik brūkštelėjo neskundžiamą „raštelį”. Šį veiksmą apskundžiau teismui. Teisėja Balkaitienė mano skundą paliko nenagrinėtu.

Teismas labai bijo vadinamosios Garliavos pedofilijos bylos atnaujinimo, nes jeigu ši byla būtų ištirta, visam „teisės elitui”, vykdžiusiam nurodymus slėpti sunkius nusikaltimus, ateitų liūdna pabaiga.

Tai yra dėl dviejų nepilnamečių mergaičių seksualinio prievartavimo nurodžiau tokias aplinkybes :

Nukentėjusiosios D. K. parodymus apie patirtą seksualinę prievartą patvirtino valstybinė teismo psichiatrinė ir psichologinė ekspertizė, nustatydama, kad jos pasakojimai yra nuoseklūs, atitinka jos amžių ir psichologines ypatybes, ir rodo tikrus išgyvenimus.
A.Cinino vadovaujama teisėjų kolegija atsisakė apklausti nukentėjusiąją teismo posėdyje, nepateikdama
objektyvių ir teisiškai pagrįstų argumentų. Tai lėmė, kad esminiai įrodymai nebuvo tiesiogiai ištirti
teisiamajame posėdyje.
Nebuvo nustatyta medicininių ar psichologinių kliūčių apklausai. Apklausą buvo galima atlikti
specialioje aplinkoje, dalyvaujant vaikų psichologui, laikantis visų apsaugos standartų. Teisėjo Cinino motyvas, kad „mergaitės atmintis ištrinta” yra melas, nes Cininas neturi atminties trynimo nustatymo eksperto kvalifikacijos, jis aukos nebuvo matęs ar apklausęs, bylą išnagrinėjo „už akių”. Nors vaikų prievaratvimo bylose aukos liudijimas yra esminė aplinkybė.

1. Tarptautinė praktika
   3.1. EŽTT byloje S.N. prieš Švediją (2002 m., Nr. 34209/96) konstatuota, kad vaiko apklausa yra esminė
   įrodinėjimo dalis, o valstybė privalo užtikrinti jos atlikimą laikantis apsaugos garantijų, bet nepaneigiant
   galimybės vaikui duoti parodymus.
   3.2. EŽTT byloje Bocos-Cuesta prieš Nyderlandus (2005 m., Nr. 54789/00) nustatyta, kad vien ankstesnių
   vaiko parodymų perskaitymas be galimybės jų patikrinti tiesiogiai riboja sąžiningą procesą.
   3.3. EŽTT byloje E.S. prieš Slovakiją (2009 m., Nr. 8227/04) pabrėžta, kad atsisakymas apklausti vaiką turi
   būti grindžiamas objektyviomis, dokumentuotomis priežastimis, o ne vien teismo nuožiūra.
   3.4. EŽTT byloje M.G.C. prieš Rumuniją (2016 m., Nr. 61495/11) nustatytas pažeidimas, nes teismai
   neapklausė nepilnametės nukentėjusiosios, nors tai buvo įmanoma ir būtina.
   3.5. JT Vaiko teisių komiteto bendras komentaras Nr. 12 pabrėžia, kad vaiko teisė būti išklausytam yra
   privaloma visose jį liečiančiose bylose, o atsisakymas apklausti turi būti išimtis.Papildomi faktiniai duomenys
   
2. . Neįvertinti liudijimai ir parodymai:
   Neringos Venckienės parodymai, kad D.K. jai asmeniškai pasakojo apie savo pusseserės
   patirtą prievartą.
   Liudytojų G. Čereškevičiaus ir R. Bagdzevičiaus parodymai ir jų išvada, kad antros aukos storoji žarna buvo išplatėjusi dėl „veikimo kietu buku daiktu” apskirtai nebuvo įvertinti priimant procesinius
   sprendimus. Nors šis įrodymas yra faktinis patirtos seksualinės prievartos įrodymas, tačiau jis buvo ignoruotas
   4.2. Procesiniai pažeidimai vaikų apklausose:
   Vienintelė nukentėjusiosios O. apklausa vyko dalyvaujant jos motinai Naruševičienei, įtariamai
   sąvadavimu, pažeidžiant BPK nuostatas.
   Apklausos metu mergaitė patyrė akivaizdžių prievartos pasekmių požymių (nekontroliuojamas
   tuštinimasis), kurie nebuvo ištirti.
   4.3. Galimai klastoti arba iškraipyti įrodymai:
   Telefoninių pokalbių analizės neatitikimai: teismo nutartyje teigiama, kad jie buvo analizuoti, nors
   prokuroras R. Šileika patvirtino, kad duomenų teismui neteikė.
   Medicininiai duomenys dėl storosios žarnos pažeidimų (specialisto išvada Nr. G4534/09(01)) buvo
   pakeisti prokuroro teiginiais apie tariamą ligą, kurios įrodymų byloje nėra.
   Įtariamojo atpažinimo procedūros metu A. Ūso nuotraukoje buvo pripiešti ūsai, kas galėjo daryti įtaką
   atpažinimui.
   4.4. Nepagrįstas įrodymų ignoravimas:
   Teisėjas B. Varsackis nutartyje dėl D. grąžinimo motinai nurodė, kad įrodymai netiriami, tačiau
   kartu teigė, kad jie tirti kelis kartus, nepateikdamas jokios analizės apie psichologų ir socialinių
   darbuotojų išvadas.
   4.5. Organizuotos veikos požymiai:
   Sistemiškas esminių įrodymų ignoravimas, procesinių normų pažeidimas ir galimas duomenų klastojimas
   leidžia daryti išvadą apie organizuotos grupės veiklą, nukreiptą į nusikaltimo faktų nuslėpimą.
3. Teisinis pagrindas
   BPK 3 str. 1 d. 3 p. – tyrimas atnaujinamas, jei atsirado naujų reikšmingų aplinkybių.
   BPK 444–447 str. – procesas atnaujinamas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
   Konstitucijos 31 str. – teisė į teisingą teismą.
   EŽTK 6 str. – teisė į sąžiningą bylos nagrinėjimą.
   JT Vaiko teisių konvencijos 12 str. – vaiko teisė būti išklausytam.
4. Prašau
   Generalinei prokuratūrai:
   6.1. Atlikti naują, išsamų ikiteisminį tyrimą dėl nepilnamčių patirtos galimos seksualinės
   prievartos.
   6.2. Pakartotinai apklausti nukentėjusiąją specialioje aplinkoje dalyvaujant kvalifikuotam vaikų
   psichologui.
   6.3. Įvertinti ankstesnių teisėjų ir prokurorų veiksmus dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
   JT Žmogaus teisių komitetui:
   
5. Galimai klastoti arba iškraipyti įrodymų duomenys
   3.1. Telefoninių pokalbių analizė – Panevėžio apygardos teismo kolegija (teisėjai E. Gladutis, B.
   Vidzėnienė, A. Šukaitis) 2010-11-10 nutartyje nurodė, kad nebuvo nustatyta nė vieno tiesioginio ar
   netiesioginio kontakto tarp A. Ūso, V. Naruševičienės, L. Stankūnaitės ir J. Furmanavičiaus pagal telefono
   duomenis. Tuo tarpu prokuroras R. Šileika pats patvirtino, kad jokių telefoninių pokalbių duomenų
   teismui neperdavė. Tai kelia pagrįstų abejonių dėl teismo nutarties teisingumo ir sąžiningumo.
   3.2. Medicininiai duomenys dėl storosios žarnos pažeidimų – specialisto išvada Nr. G4534/09(01)
   (2009-11-03) nurodo, kad storosios žarnos pažeidimai galėjo atsirasti dėl poveikio kietu buku daiktu.
   Prokuroras R. Šileika šią išvadą pakeitė teiginiu, kad išplatėjimas esą yra ligos pasekmė, nors byloje nėra
   jokių medicininių duomenų apie tokią ligą.
   3.3. Įtariamojo atpažinimo procedūra – nukentėjusiajai D. K. rodytoje atpažinimo
   nuotraukoje įtariamajam A. Ūsui buvo pripiešti ūsai, taip galimai darant įtaką atpažinimui ir pažeidžiant
   BPK reikalavimus dėl objektyvumo.
6. Nepagrįstas įrodymų ignoravimas
   4.1. Teisėjas B. Varsackis, priimdamas nutartį dėl D. grąžinimo motinai L. Stankūnaitei
   (kuriai tuo metu buvo pareikšti įtarimai dėl sąvadavimo), nutartyje nurodė, kad teismas netiria ir
   nenagrinėja įrodymų. Tuo pačiu jis teigė, kad įrodymus esą tyrė kelis kartus, tačiau nutartyje nepateikė
   jokios analizės apie psichologų ir socialinių darbuotojų išvadas.
7. Organizacijos požymiai
   Surinktų duomenų visuma – įskaitant sistemingą esminių įrodymų ignoravimą, netinkamą apklausų
   organizavimą, įrodymų turinio iškraipymą ir galimą duomenų klastojimą – leidžia teigti, kad veikė
   organizuota grupė, kurios veiksmai nukreipti į tikrojo nusikaltimo fakto nuslėpimą.
   Todėl prašau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl veikimo organizuotoje grupėje.
   Aurimas Drižius

I. Skundžiamos nutarties esmė

2025-10-29 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Auksė Balkaitienė paliko nenagrinėtą mano skundą dėl Generalinės prokuratūros pavaduotojo Ginto Ivanausko 2025-10-15 informacinio rašto Nr. 17.2-AP-24662, AP-24409, AP-25229, kuriuo prokuratūra atsisakė nagrinėti tris mano prašymus:
– 2025-08-11 – dėl D. K. bylos atnaujinimo;
– 2025-09-16 – dėl teisėjos Julitos Dabulskytės-Raizgienės galimo piktnaudžiavimo (BK 228 str.);
– 2025-09-18 – dėl bylos Nr. 1A-312-495/2012 (A. Sadeckas) atnaujinimo ir teisėjų veiksmų.

Nutartyje nurodyta, kad šie prašymai laikytini pakartotiniais, todėl prokuratūra neprivalėjusi priimti procesinio nutarimo pagal BPK 168 str., o pateiktas informacinis-aiškinamasis raštas esą neskundžiamas.

II. Teismo motyvai (citata)

Nutartyje pažodžiui nurodyta:

„Tais atvejais, kuomet kreipiamasi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo analogiškomis aplinkybėmis, tų pačių asmenų atžvilgiu, kaip ir ankstesni pareiškimai, kurių nutarimais buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, tokie skundai laikytini pakartotiniais… Nustačius, kad pareiškimas (skundas) yra kartotinis, dar vienas sprendimas – nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą – nepriimamas… Šiuo konkrečiu atveju … prokuroro informacinio pobūdžio raštu – atsakymu pareiškėjo prašymai palikti nenagrinėtais pagrįstai.“

III. Argumentai ir teisinis vertinimas

1. BPK 168 str. 1 d. yra imperatyvi.
   Įstatymas aiškiai nustato, kad gavęs pranešimą apie nusikalstamą veiką, prokuroras privalo priimti nutarimą – pradėti arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
   Jokios išimtys dėl „pakartotinių“ prašymų įstatyme nenumatytos.
   Teismas, remdamasis administracinio pobūdžio Aprašo 56.1 punktu, faktiškai pakeitė įstatymo turinį, nors tokia norminė subordinacija neleidžiama (Konstitucijos 7 str.).
2. „Kartotinio“ prašymo sąvoka neturi procesinės reikšmės.
   Skirtingai nuo ankstesnių mano pareiškimų, kiekviename iš šių trijų prašymų pateikta naujų duomenų ir teisinių pagrindų (Kedytės bylos nauji faktai, konkrečios teisėjos piktnaudžiavimo požymiai, melagingų parodymų įrodymai A. Sadecko byloje).
   Todėl jie negalėjo būti atmesti formaliai kaip „pakartotiniai“ – toks atmetimas pažeidžia BPK 2 str. (pareiga atskleisti nusikalstamas veikas) ir BPK 3 str. 1 d. 3 p. (naujai paaiškėjusių aplinkybių reikšmė).
3. Teismo teiginys, kad pareiškėjas skundžiasi „analoginėmis aplinkybėmis“, neatitinka tikrovės.
   Ši aplinkybė nutartyje yra faktiškai klaidinga. Visi trys prašymai yra skirtingi tiek pagal faktines bylos aplinkybes, tiek pagal teisinį pagrindą ir subjektus:
   • 2025-08-11 prašymas – dėl D. K. bylos ir procesinių pažeidimų tiriant galimą seksualinę prievartą prieš nepilnametę;
   • 2025-09-16 prašymas – dėl teisėjos Julitos Dabulskytės-Raizgienės veiksmų, kai priimta nemotyvuota nutartis byloje Nr. 1S-190-932/2025;
   • 2025-09-18 prašymas – dėl baudžiamosios bylos Nr. 1A-312-495/2012 (A. Sadecko) atnaujinimo ir galimai melagingų parodymų.
     Šie prašymai apima skirtingus asmenis, bylas, įvykius, teisinius pagrindus ir įrodymų visumą, todėl negalėjo būti traktuojami kaip „kartotiniai“.
     Teismo išvada, jog pareiškėjas sistemingai skundžiasi analogiškomis aplinkybėmis, yra ne tik teisiškai nepagrįsta, bet ir faktiškai melaginga, nes iškraipo tikrąjį prašymų turinį ir taip pateisina prokuratūros neveikimą.
     Be to, BPK nenumato teisės atsisakyti priimti procesinį sprendimą vien dėl to, kad asmuo kreipiasi kelis kartus – kiekvienas naujas prašymas, kuriame nurodomi kiti faktai ar aplinkybės, turi būti vertinamas iš esmės.
4. Konstitucijos 30 str. ir EŽTK 13 str. garantuoja veiksmingą teisinę gynybą.
   Informacinio pobūdžio raštas nėra teisinė gynybos priemonė, nes nesuteikia galimybės jo apskųsti.
   Tokiu būdu valstybė panaikina asmens galimybę ginčyti prokuroro neveikimą, o tai prieštarauja EŽTT praktikoms (Kudła v. Poland, Menteş v. Turkey), kuriose pabrėžta, kad veiksminga priemonė turi suteikti realią galimybę ištaisyti pažeidimą nacionaliniu lygmeniu.
5. Teismo cituota Vilniaus apygardos teismo praktika nėra privaloma ir negali paneigti įstatymo.
   Šios nutartys nėra precedentai „erga omnes“; jos neturi įstatymo galios.
   Kiekviena byla vertintina individualiai, o mano prašymuose nurodyti konkretūs nauji faktai, kurių prokuratūra išvis netyrė.
6. Prokuroro informacinis raštas negali pakeisti procesinio sprendimo.
   Pagal BPK 171 str. 1 d. prokuroras privalo surašyti nutarimą, kai sprendžia klausimą dėl tyrimo pradėjimo.
   Tokia pareiga yra teisės į teisingą procesą dalis (Hiro Balani v. Spain, Ruiz Torija v. Spain – pareiga motyvuoti sprendimus).

IV. Prašau

1. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-10-29 nutartį, kuria mano skundas paliktas nenagrinėtas.
2. Įpareigoti tą teismą iš naujo nagrinėti mano skundą iš esmės, įvertinant, ar Generalinė prokuratūra privalėjo priimti procesinį nutarimą pagal BPK 168 str.
3. Įpareigoti Generalinę prokuratūrą priimti nutarimą – pradėti arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl:
   • teisėjos Julitos Dabulskytės-Raizgienės veiksmų byloje Nr. 1S-190-932/2025;
   • teisėjų veiksmų byloje Nr. 1A-312-495/2012 (A. Sadecko byla);
   • procesinių pažeidimų ir galimos nusikalstamos veikos Deimantės Kedytės byloje.
4. Informuoti mane raštu ir el. paštu apie priimtus sprendimus, nurodant motyvus ir apskundimo tvarką.

Pareiškėjas
Aurimas Drižius
(parašas – per EPP)
Vilnius, 2025-10-30