Vienu raštu – šeši atmesti skundai: prokuratūros ir teismų sprendimai kelia rimtų klausimų

Lietuvoje susiformavo praktika, kuri verčia kelti esminį klausimą – ar teisė į skundą vis dar realiai egzistuoja.

Naujausi dokumentai rodo, kad Generalinės prokuratūros ir teismų veiksmai sudaro nuoseklią schemą, kurioje skundai nėra nagrinėjami, o galimybė juos apskųsti faktiškai panaikinama.

Generalinė prokurorė – vienu raštu atmeta kelis skundus

2026 m. balandžio 4 d. Generalinės prokuratūros raštu, pasirašytu generalinės prokurorės Nidos Grunskienės, vienu aktu buvo „atsakyta“ į šešis skirtingus skundus .

Visi jie:

• pripažinti „kartotiniais“
• palikti nenagrinėti
• įvardyti kaip neskundžiami

Analogiška situacija jau buvo 2026 m. kovo 6 d., kai tuo pačiu būdu buvo atmesti trys skundai.

Iš viso – mažiausiai devyni skundai, susiję su skirtingais asmenimis ir aplinkybėmis, buvo atmesti be jokio nagrinėjimo iš esmės.

Teisėja atsisako nagrinėti skundą

2026 m. balandžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja atsisakė priimti skundą dėl šių prokuratūros veiksmų .

Motyvas – nėra procesinio sprendimo, todėl nėra ką nagrinėti.

Tai sukuria paradoksalią situaciją:

• sprendimas nepriimamas
• todėl jo negalima apskųsti
• todėl teismas atsisako nagrinėti

Tas pats teismas – skirtingos pozicijos

Situacija tampa dar sudėtingesnė, kai paaiškėja, kad tas pats Vilniaus apygardos teismas skirtingu metu priėmė priešingas išvadas.

2026 m. vasario 9 d. nutartyje teisėjas Paulius Verčekys konstatavo, kad:

• prokuratūra privalo priimti procesinį sprendimą
• informacinis raštas nėra tinkama forma
• pareiškimai turi būti nagrinėjami pagal Baudžiamojo proceso kodeksą

Tačiau vėlesnė praktika faktiškai leidžia:

• sprendimų nepriimti
• skundų nenagrinėti

Tai kelia klausimą:

kaip gali egzistuoti dvi priešingos teisės aiškinimo kryptys toje pačioje institucijoje?

„Kartotiniai“ – bet be paaiškinimo

Visi skundai buvo pripažinti „kartotiniais“, tačiau:

• nenurodyta, kas konkrečiai jau nagrinėta
• nepateikta jokių ankstesnių sprendimų
• nepaaiškinta, kuo skundai sutampa

Tai leidžia manyti, kad „kartotinumo“ sąvoka naudojama kaip formalus pagrindas atsisakyti nagrinėti.

Sistema ar atsitiktinumas?

Turimi dokumentai rodo pasikartojantį modelį:

• skundai atmetami grupėmis
• naudojami informaciniai raštai
• teismai atsisako nagrinėti

Tokie veiksmai kelia pagrįstų abejonių, ar:

• nėra sistemingai vengiama priimti procesinius sprendimus
• nėra ribojama teisė į teisminę gynybą

Esminis klausimas

Ši situacija kelia fundamentinį klausimą:

ar valstybės institucijos gali išvengti teisinės kontrolės paprasčiausiai nepriimdamos sprendimų?

Jeigu taip – teisė į teismą tampa nebe reali, o tik deklaratyvi.

---

Išvada:
kai Generalinės prokuratūros vadovybė vienu raštu atmeta kelis skundus, o teismas atsisako tai nagrinėti, atsiranda pagrindas kelti klausimą, ar nėra pažeidžiami esminiai teisinės valstybės principai.