Teismų mafija man išaiškino, kad 11 kartų tyčia nuteisti nekaltą žmogų yra normalu ir „teisėta”

Aurimas Drižius

Šita teismų mafija nestabdo.

Eilinė apygardos teismo teisėja Eglė Venckienė man išaiškino, kad ši mafija man nieko blogo nepadarė. Tai, kad 15 metų persekiojo už teisėtą veiklą, iškeldami ir nuteisdami 11 baudžiamųjų bylų ir sunaikindami mano ir mano šeimos gyvenimą, atimdami turtą ir visaip naikindami, teismas nusprendė, kad taip man ir reikia.

Tai yra prašau patraukti baudžiamojon atsakomybėn bent 30 Vilniaus apylinkės, apygardos ir aukščiausiojo teismo teisėjų už tai, kad jie mane 15 metų persekioja už teisėtą veiklą, taikydami tai, ką kategoriškai draudžia LR Konstitucijos 44 str. – tai yra cenzūrą.

„Teismas” man skyrė lygtinio įkalinimo bausmę už tai, kad aš dirbau savo darbą ir aprašiau neskaidrų „Mažeikių naftos” privatizavimą ir kaip tuometinis Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A.Sadeckas iš to pasipelnė.

Teismas taikė cenzūrą, kurią kategoriškai draudžia LR Konstitucija, nors nė vienas teisės aktas, tuo labiau teismo nutartis, negali prieštarauti Konstitucijai. Nu ir kas, teismas jau 20 metų šlapinasi ant pagrindinio šalies įstatymo, nes yra „nepriklausomas”.

Tačiau įstatymas -tas pats BK aiškiai nurodo, kad tai, ką daro „teisėjai” – persekioja už teisėtą veiklą – yra nusikaltimas – piktnaudžiavimas.

228 str. | Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas:

1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Persekiojimas ir įkalinimas už visiškai teisėtą veiklą yra akivaizdus piktnaudžiavimas, tuo labiau, kad jis man padarė didžiulę žalą – atėmė turtą ir namus.

Tada visa ši mafija imasi to, ką geriausiai išmano – apygardos teismo teisėja Kazlauskienė (mėgėja sodinti nekaltus žmones į kalėjimą) „nustato”, kad nieko panašaus nebuvo, nebuvo jokio mano persekiojimo, o visa mano biografija tėra „deklaratyvūs teiginiai”.

Tačiau turiu gerą draugą robotą, kuris iš karto perkanda šias teisėjų klastotes – įkalinimas ir turėto atėmimas bėra deklaracija, tai faktas. Todėl tai dokumento suklastojimas.

Paskui tokia legendinė nutarčių klastotoja Štuopienė man išaiškino, kad mano persekiojimas buvo visiškai teisėtas.

Tada apskundžiau šią gudrutę tam pačiam apygardos teismui, kurio dar viena išmintinguolė Venckienė man dar kartą išaiškino, kad „pareiškėjo argumentai yra „subjektyvūs“, „deklaratyvūs“ ir „nepagrįsti objektyviais duomenimis“.

Todėl visą šią gaują priduodu STT, nes prokuratūra yra banditų lizdas:

PAREIŠKIMAS DĖL GALIMO PIKTNAUDŽIAVIMO, TARNYBOS PAREIGŲ NEATLIKIMO IR GALIMO
DOKUMENTŲ KLASTOJIMO
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai
Pareiškėjas: Aurimas Drižius, , llredakcija@gmail.com
I. PAREIŠKIMO ESMĖ
Prašau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo organizuoto ir sistemingo piktnaudžiavimo tarnyba, tarnybos
pareigų neatlikimo bei galimo dokumentų klastojimo, galimai veikiant bendrininkų grupei, nagrinėjant
mano skundus dėl neteisėto persekiojimo už žurnalistinę veiklą.
Pareiškime nurodomų veiksmų esmė – sistemingas atsisakymas vertinti objektyvias faktines aplinkybes,
formalus ankstesnių sprendimų perėmimas bei galimai sąmoningas faktinių duomenų iškraipymas
siekiant sudaryti įspūdį, kad pareiškėjo skundai grindžiami vien subjektyviomis prielaidomis.
II. FAKTINĖS APLINKYBĖS
Pareiškėjas buvo nuteistas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-815-497/2014 už tariamą teismo sprendimo
nevykdymą, kuris iš esmės buvo susijęs su draudimu publikuoti informaciją apie buvusio Seimo NSGK
pirmininko Alvydo Sadecko ryšius su AB „Mažeikių nafta“ privatizavimu.
Šis draudimas buvo nustatytas civilinėje byloje Nr. 2-117-734-2009 ir savo turiniu atitiko išankstinį
draudimą skleisti informaciją, t. y. cenzūrą, draudžiamą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 44 straipsniu
bei Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsniu.
Vėliau įvairių instancijų teismai ne kartą atmetė pareiškėjo skundus, nepateikdami motyvuoto atsakymo į
esminį argumentą – ar žurnalistinės veiklos kriminalizavimas ir išankstinis draudimas publikuoti
informaciją neprieštarauja Konstitucijai.
Vilniaus apygardos teismo teisėja Daiva Kazlauskienė nutartyje pareiškėjo argumentus apie nuteisimą už
teisėtą veiklą kvalifikavo kaip „deklaratyvius teiginius“, nors egzistuoja objektyvūs duomenys apie realias
teisines pasekmes: pareiškėjas buvo nuteistas; atliko bausmę; neteko turto; buvo suvaržyta jo profesinė
veikla.
Nepaisant šių objektyvių aplinkybių, vėlesniuose procesiniuose sprendimuose sistemingai kartojama, kad
pareiškėjo argumentai yra „subjektyvūs“, „deklaratyvūs“ ir „nepagrįsti objektyviais duomenimis“.
Vilniaus apygardos teismo teisėja Eglė Venckienė 2026-05-07 nutartyje pakartojo tą pačią argumentaciją,
nors kartu pripažino objektyvių procesinių sprendimų ir jų teisinių pasekmių egzistavimą.
III. PIKTNAUDŽIAVIMO POŽYMIAI
Pagal BK 228 straipsnį piktnaudžiavimas pasireiškia tada, kai valstybės tarnautojas:
veikia priešingai tarnybos interesams;

neatlieka pareigos nešališkai vertinti duomenis;
sąmoningai ignoruoja reikšmingas aplinkybes;
sudaro sąlygas išvengti atsakomybės.

Nagrinėjamu atveju egzistuoja požymiai, kad: pareiškėjo pateikti objektyvūs duomenys nebuvo
vertinami; teismai ir prokuratūra formaliai perimdavo vieni kitų argumentus; buvo atsisakoma analizuoti
esminį klausimą dėl Konstitucijos 44 straipsnio pažeidimo; buvo sukurtas procesinis „uždaras ratas“, kai:
tyrimas nepradedamas, nes nėra nusikalstamos veikos; o nusikalstama veika negali būti nustatyta, nes
tyrimas nepradedamas.
IV. GALIMAS DOKUMENTŲ KLASTOJIMAS
Pareiškėjo vertinimu, egzistuoja požymiai, kad oficialiuose procesiniuose dokumentuose buvo pateikiami
tikrovės neatitinkantys teiginiai apie tai, kad: pareiškėjo argumentai nėra pagrįsti objektyviais
duomenimis; nėra jokių objektyvių faktinių aplinkybių; pareiškėjas remiasi vien subjektyviomis
prielaidomis.
Tokie teiginiai prieštarauja pačių procesinių dokumentų turiniui, nes juose pripažįstamas: nuosprendžių
egzistavimas; bausmės atlikimas; procesinių pasekmių egzistavimas.
Todėl kyla pagrįstų abejonių, ar nebuvo sąmoningai iškraipomas pateiktų duomenų pobūdis, siekiant
sudaryti pagrindą atsisakyti pradėti tyrimus ir atmesti pareiškėjo skundus.

V. VEIKIMAS BENDRININKŲ GRUPĖJE

Pareiškėjo vertinimu, egzistuoja požymiai, kad:

atskiri teismų ir prokuratūros pareigūnai veikė koordinuotai;
sistemingai kartojo tapačius argumentus;
ignoravo tas pačias objektyvias aplinkybes;
vieni kitų procesinius sprendimus perimdavo be savarankiško vertinimo.

Tai leidžia manyti, kad galėjo būti veikiama suderintai, siekiant užkirsti kelią efektyviam galimų
nusikalstamų veikų tyrimui.

VI. PRAŠYMAI

Prašau:

Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo:
piktnaudžiavimo tarnyba (BK 228 str.);
tarnybos pareigų neatlikimo (BK 229 str.);
galimo dokumentų klastojimo (BK 300 str.);
galimo veikimo bendrininkų grupėje.
Įvertinti:
teisėjų ir prokurorų tarpusavio procesinių sprendimų turinio sutapimus;
sistemingą objektyvių aplinkybių ignoravimą;
atsisakymą vertinti Konstitucijos 44 straipsnio pažeidimo argumentus.
Apklausyti pareiškėją ir išreikalauti visas susijusias bylas bei medžiagas.
Informuoti pareiškėją apie priimtus sprendimus įstatymo nustatyta tvarka.

Priedai – Vilniaus apygardos teismo 2026-05-07 nutartis, prokuroro Šileikos nutartis, teisėjos Štuopienės,
teisėjos Kazlauskienės nutartys.