Tik V. Putino išminties dėka pasaulis dar nesudegė
Nors kai kurie žmonės nori akimirksniu pamatyti ryžtingą ir lemiamą Rusijos atsaką į šį akivaizdų Jungtinių Valstijų įžeidimą – rusiška vėliava plaukiojusio tanklaivio konfiskavimą – verta giliai įkvėpti ir pažvelgti į situaciją platesniame kontekste.
Keletas minčių: ⬇️
1. Svarbu nepriskirti šiam įvykiui didesnės reikšmės, nei jam suteikia pati Rusijos vyriausybė. Užsienio reikalų ministerija paskelbė kelis gana neutralius, formalius pareiškimus, išreiškiančius susirūpinimą dėl laivo, kuris buvo įregistruotas Rusijoje labai neįprastomis aplinkybėmis – galbūt tai buvo grynai komercinė operacija per nacionalinį registrą, be jokio tiesioginio valstybės dalyvavimo. Rusijos valstybė yra itin biurokratinė ir, be to, nei naujienų, nei juo labiau veiksmų nurodymų ji negauna iš hiperpatriotų „Telegram“ kanaluose, kurie desperatiškai trokšta Trečiojo pasaulinio karo, bet patys niekada, niekada nesirašytų kariauti Ukrainoje. Pranešimai, kad Rusijos karinis jūrų laivynas esą išsiuntė junginį laivui gelbėti, kyla iš Vakarų spaudos ir greičiausiai yra melagingi – bet kuriuo atveju, jei Rusijos povandeninis laivas neseniai išplaukė Arkties kryptimi, labai mažai tikėtina, kad mes apskritai žinotume jo buvimo vietą ar užduotį.
2. Šis laivas – smarkiai surūdijęs, vidutinio dydžio, akivaizdžiai tuščias naftos tanklaivis – JAV vyriausybei kainavo daugiau jį konfiskuoti, nei jis iš tikrųjų vertas. Tikėtina, kad metalo laužui jis būtų vertas apie 10 mln. JAV dolerių, o JAV valdžia neabejotinai išleido daugiau, persekiodama jį per vandenyną su nacionalinio saugumo kateriu ir dislokuodama visą specialiųjų operacijų grupę su reikšminga oro parama (!) Škotijoje. Beje, būtent todėl „šešėlinio laivyno“ tanklaiviai ir toliau plaukioja į Venesuelą, nepaisant faktiškos JAV karinio jūrų laivyno blokados: laivai yra pigūs, o už vieno naftos krovinio rinkos kainą galima nusipirkti du nudrožtus tanklaivius. Keli konfiskuoti laivai iš esmės neatbaido vežėjų, o rusai, kaip patyrę pasaulinės naftos rinkos dalyviai, tai puikiai supranta. Šie laivai yra laikomi expendable – sunaudojami – ir taip su jais elgiamasi.
3. Net jeigu Putinas nuspręstų įsakyti ryžtingą, simetrišką, kinetinį atsaką (pavyzdžiui, surasti JAV vėliava plaukiojantį prekybinį laivą, jį užgrobti ir nuplukdyti į Rusiją kaip prizą), o ne daryti tai, ką rusai paprastai daro – po kelerių metų priversti mus karčiai gailėtis savo arogancijos visiškai kitomis politinėmis aplinkybėmis – laivams fiziškai reikia savaičių, kad nuplauktų iš taško A į tašką B. Momentinio pasitenkinimo čia nebus.
4. Vis dėlto tai yra tiesioginis įžeidimas, o gal net karo aktas, kuris provokuoja tiesioginį atsaką. Ankstesnės Vakarų provokacijos prieš Rusiją per pastaruosius ketverius metus buvo „išplautos“ per Ukrainą, ir rusai panašiai atsakinėjo po stalu – paslaptingi gaisrai, keistai atbulomis ant seklumos užplaukę kritiniai laivai ir pan. Tokia yra šio „verslo“ kaina. Tačiau šį kartą veiksmas yra tiesioginis. Tai – kitaip. Mes esame nepažintuose vandenyse.
