Trečias Alfonso Norvaišos laiškas iš kalėjimo
Sveiki, gerbiamieji,
2026.05.15
Po pirmojo mano kreipimosi sakė, kad yra gerų atsiliepimų, ir, kiek žinau iš pasakojimų,
sulaukta visai neblogų komentarų. Džiaugiuosi, kad suprantate ir pritariate, tik būtų gerai,
kad susidomėtumėte ir padėtumėte pradėti kurti bendruomenę. Verslui ir valstybei
reikalingi sąžiningi, darbštūs ir moralūs žmonės. Verslas ar valstybė tokių žmonių sukurti
negali – tai gali išugdyti tik šeimos bei krikščioniškos, religinės ir kitokios bendruomenės.
Ieškau žmonių, kurie galėtų mano vardu įkurti VšĮ ir pradėti veiklą pagal susitarimą.
Matydami šių dienų padėtį, visi tikriausiai jau suprantate, kad valstybė be žmonių
paprasčiausiai žlugs. Laisvė yra labai trapus dalykas, todėl ją nuolat reikia iškovoti visoms
kartoms. Stiprinkime savo šalies moralę, ugdykime dorybę ir sąžiningumą. Vienas žmogus
negali nieko pakeisti, o visi susibūrę galime palaipsniui, po truputį, viską keisti į gerąją
pusę tiesiogine šio žodžio prasme.
Šiuo metu mano bendraminčių kontaktai man neprieinami, todėl atsiliepkite tie, kurie
galite ir norite judėti visuomenės gerumo linkme. Skatinkime bendruomenes, namų
bendrijas ir kooperatyvus tapti nepriklausomais nuo elektros tinklų ir šildymo sistemų.
Švieskime, kaip bendruomenės gali tai įgyvendinti, ir teikime visokeriopą pagalbą bei
palaikymą. Remiantis teisės viršenybe ir ES direktyvomis galima daug ką nuveikti ir net
gauti paramą. Kurkime savo elektrines ir pajudėkime savo darbais dėl savęs, savo vaikų,
artimųjų, draugų bei kaimynų.
Taip pat šiandien truputį pakalbėsiu apie kalėjimus, nes dabar galiu palyginti. Dėl to
paties buvau sulaikytas Baltarusijoje ir kalintas penkis su puse mėnesio, tačiau dėl karinės
padėties man šio laiko nenori įskaityti kaip atliktos bausmės. Bet tiek to – kaip pats sakau,
viskas Viešpaties žinioje.
Noriu paklausti moralių žmonių, kurie sugeba mąstyti sveikai ir sąmoningai: kaip jums
atrodo – jei žmogui skiriama laisvės atėmimo bausmė, ar reikia jį papildomai kankinti?
Prašau įsivaizduoti, kad jūs arba jūsų vaikas atsiduria tokioje situacijoje, nes nuo terbos,
lazdos ir kalėjimo niekas nėra apsaugotas.
Situacija tokia: nuteistieji, kol neturi lengvosios grupės statuso, negali parduotuvėje
įsigyti, laikyti ar vartoti kiaušinių, makaronų, medaus ir kitų sveikatai bei normaliai mitybai
reikalingų produktų. Tuo tarpu kaimyninėje Baltarusijoje į kalėjimą galima siųsti maisto
siuntas be problemų, o Lietuvoje tai neįmanoma. Tai kur daugiau demokratijos – Lietuvoje
ar Baltarusijoje?
Iš Baltarusijos atvykau į Lenkiją, kur mane pasienyje sulaikė. Galiu pasakyti, kad ten
sąlygos žymiai geresnės nei Lietuvoje. Gal tik man taip atrodo, bet kai mane pervežė iš
laikino sulaikymo vietos į kalėjimą, iš karto gavau naujus indus, rankšluosčius bei higienos
reikmenis. O kai atvežė į Kauno kalėjimą (Mickevičiaus g.), gavau ryškiai nudėvėtus indus,
stiklinę, iš kurios buvo padaryta peleninė, ir du mažus rankšluosčius. Pasijutau „namuose“
– supratau, kad čia Lietuva: čia be pažinčių net kalėjime nieko negausi.
Kai atvežė į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą, situacija buvo panaši. Per keturis mėnesius
susirinkau lėkščių, šaukštą, peilį ir stiklinę. Čia viskas veikia taip absurdiškai, kad net
baisu. Žmonės, kurie eina į darbą, net aprangos negauna, apie atlyginimą net kalbos nėra.
Bent jau maistas, ačiū Dievui, valgomas, nors Kaune buvo geresnis.
Mus kalėjime buvo aplankiusi teisingumo ministrė, tačiau ji net nežino įstatymų, nors yra
Lietuvos teisingumo ministrė. Šia tema dar kada nors pakalbėsiu plačiau, kad
susimąstytume – ar Lietuva yra demokratinė respublika, ar diktatūrinė? Po ministrės
išvykimo praėjus porai dienų, pas mus atvyko kratos specialistai (šmonas), ir kai ministrė
lankėsi pas mus, pamatė mūsų pašiūrę kur buvo keletas nusidėvėjusių sporto įrengimų,
jinai pasakė, kad tipo gerai gyvenam. Tai kratos metu viską surinko ir užrakino pašiūrę,
taip šiai dienai mes einame už Europos ribų. Visur kalba, per žiniasklaidą, kad turime
geresnes sąlygas, tačiau realybėje viską ką sako mes matome tik per televizorių. Ant
kalėjimo sienos uždėta lentelė, kur parašyta apie Norvegijos paramą, bet ta parama
matomai nusėda ne kur reikia. O iki Norvegijos lygio kaip iki mėnulio, pagal šios dienos
sąlygas manau, kad Baltarusija greičiau prisilygins prie tokių patogumų. Taip pat aišku
galiu paminėti apie biurokratija kuri užvaldžiusi visas įstaigas. Mano nuomone jei
biurokratija būtų dar sveiko proto ribose tai manau ir pritarčiau, kad atleistina. Tačiau tokios
netvarkos net seime nėra, bet tai kam po galais įdomu? O gi niekam. Aš nenoriu skustis,
nes vis tiek niekam nerūpi, o kam rūpi, nieko pakeisti negali. Tai taip čia žmogeliai ir
vargsta, panašiai kaip ir jus laisvėje. Visiems tikslams įgyvendinti man reikalingi, patarėjai,
bendraminčiai, pagalbininkai ir be abejo partneriai bendrai veiklai, taip pat visi kiti
specialistai, visoms mūsų veikloms.
Mūsų tikslas – kurti Lietuvą, kurioje žmonės norėtų gyventi, auginti vaikus ir matyti savo
ateitį. Jeigu manote, kad pokyčiai įmanomi tik susivienijus žmonėms – kviečiu prisijungti.
Šiai dienai nebeturiu palaikymo, neturiu tinkamo gynėjo, kad galėčiau greičiau išeiti į
laisvę. Tai tenka prašyti jūsų pagalbos, siekiant vieningo tikslo, kovojant už laisvę, už
žmogaus teises. Buvo toks animacinis filmukas, norint nugalėti drakoną, reikia pačiam
tapti drakonu. Tai renkamės į komandą ir ruoškimės 2029 metams į prezidento rinkimus.
Mums nereikia sisteminių žmonių kurie dirba sistemai, mums reikia žmonių kurie dirba
žmonėms, kurie rūpinasi ne savo gerovę o mūsų visų, kurie ne siekia vien tik savo gerovės
žmonių sąskaita. Jei manai, kad esi tinkamas prisijungti prie mūsų, nedelsk. Mes galime
tapti stiprūs tik siekdami kilnaus tikslo. Tapk stiprus mūsų komandoje, ne praleisk progos.
Su visais pasiūlymais ir pageidavimais galite rašyti laiškus man į Pravieniškių 2-ąjį
kalėjimą. Nepamirškite nurodyti savo telefono numerio, kad galėčiau su jumis susisiekti.
Mano tikslas, su Viešpaties Dievo pagalba, gelbėti ir padėti visiems savo tautiečiams,
neskirstant jų į socialines grupes. Ne visi suprantame, kad be Kristaus šioje žemėje esame
niekas, nesvarbu, kiek turime ar neturime turtų. Visiems linkiu stiprybės ir palaiminimo
visuose darbuose. Iki malonių susitikimų.
Šį straipsnį galima kopijuoti ir nekeičiant teksto dalintis ir platinti. Viskas įmanoma, tik
reikia siekti užsibrėžto tikslo.
Te padeda mums Dievas.
Su pagarba
Alfonsas Norvaišas
