Aurimas Drižius

Vis dar esu veikiamas pirmadienį vykusio teismo posėdžio, kuriame prašiau priteisti žalą dėl portalo laisvaslaikrastis.lt neteisėto uždarymo.

Portalą jau daugelį metų persekioja tokia valdiška įstaigėlė, pasivadinusi žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (ŽEIT), kuriai anksčiau vadovavo tokia Ramanauskaitė, dabar – toks Dainius Radzevičius, kažkada save vadinęs žurnalistu.

Ši gaujelė uždarė portalą dar prieš ketverius metus, neva jis platina „dezinformaciją”. Net nesikreipė į teismą, kad tas patvirtintų jų fantazijas, nes žinojo, kad nepatvirtins. Tiesiog uždarė, ir paliko 160 tūkst. portalą skaičiusių žmonių be informacijos šaltinio.

Toliau – dar baisiau, pamatęs, kad portalas uždarytas be jokio įspėjimo arba „už akių”, kreipiausi į teismą, kad bent jau žinočiau, kuo esu kaltinamas.

Garbinga šio teismo teisėja Einikienė (nuotr. pirmame plane) nurodė, kad portalas laisvaslaikrastis.lt negali žinoti, kuo jis yra kaltinamas, arba ką blogo padarė, nes „nėra šios bylos dalis”.

Kitaip sakant, jeigu teismas nurodo žmogų sudeginti pvz., gyvą ant laužo, ir šis klausia : „už ką”, garbus teismas atsako : „ne tavo reikalas”.

Kitaip sakant, net viduramžiais raganos turėjo daugiau šansų apsiginti nuo inkvizijos, nei dabartinėje „teisinėje sistemoje”, kuri jau seniai pavirtusi labai gerai organizuota mafijos gauja.

Nes teismas vykdo ne teisingumą, tačiau vykdo sunkius nusikaltimus, o apie įstatymus, kuriuos turi vykdyti, tiesiog nutyli, net nepirsteli. Tokia bendra „teismų” praktika – jeigu įstatymas draudžia cenzūrą, tai mes tiesiog apsimetame, kad tokio įstatymo nėra.

Žodžiu, teisėja Einikienė man išaiškino, kad negaliu net žinoti, kuo esu kaltinamas, traukinys jau nuvažiavo.

Na, o garbusis vyriausias administracinis teismas man taip pat išaiškino, kad skųstis dėl portalo uždarymo neturiu jokios teisės, nes mano pavardė Aurimas Drižius.

Teismas pirma nurodė, kad „neturėjau teisės skundui paduoti”, o paskui – kad „praleidau terminą” skundui paduoti. Tai yra pirma teismas atsisakė man pateikti nutartį, nes „nesu bylos dalis”, o paskui atsisakė priimti skundą nagrinėti, nes neturėjau tam teisės, o dar vėliau – „praleidau terminą”. Kitaip sakant, tai organizuota nusikalstama veikla.

Kitaip sakant, nors minėtas teismas privalo per vieną mėnesį išnagrinėti mano skundą dėl portalo uždarymo (tai nurodo Visuomenės informavimo įstatymas), tačiau nesugebėjo to padaryti net per ketverius metus.

Dabar visam šiam banditizmui atėjo galas, tikiuosi…

Teismas išnagrinėjo mano skundą dėl portalo uždarymo ir vasario 4 d. turės skelbti nutartį.

Tačiau man įspūdį padarė ŽEIT atstovės A.Gaidarovič elgesys teismo posėdyje. Ji mane atvirai iškeikė, išvadino melagiu ir visokiu niekdariu, manipuliatoriumi, kai paprašiau pateikti įrodymus, kurie portalo straipsniai ir teiginiai yra dezinformacija, o kurie karo propaganda. A.Gaidarovič nesugebėjo to padaryti, nors pagal jos parengtą „ekspertizę” portalas ir buvo uždarytas.

Tačiau šioje ekspertizėje A.Gaidarovič kalbėjo ne apie dezinformciją, tačiau apie tai, kad jai nepatinka tie straipsniai – jose yra ironijos ir sarkazmo (apačioje pavyzdys iš Alionos ekspertizės – ranka padaryti įrašai apie „abejonės pasėjimą” ir „sarkazmą”:

Žodžiu, kai paprašiau konkrečiai įvardinti, kurie teiginiai yra dezinformacija, ekspertė nurodė, kad visi straipsniai yra „dezinformacinio pobūdžio”:

Visa laimė, turiu gerą draugą advokatą, kuris man iš karto išaiškino :

Pareiškėjas prašo teismo įpareigoti atsakovą aiškiai, konkrečiai ir individualizuotai nurodyti, kurie konkretūs pareiškėjo publikacijose esantys teiginiai laikomi dezinformacija, bei pateikti jų vertinimo pagrindimą.

II. Faktinės ir teisinės aplinkybės

Atsakovas ginčijamuose procesiniuose dokumentuose ir (ar) sprendime nurodo, kad pareiškėjo publikuotas turinys sudaro dezinformaciją, tačiau: neįvardija konkrečių teiginių (sakinių ar jų dalių); neskiria faktinių teiginių nuo nuomonės ar vertinimų; nepateikia jokių faktinių duomenų ar šaltinių, kuriais būtų paneigiami konkretūs teiginiai.
Atsakovas apsiribojo publikacijų visumos pateikimu, kas savaime nesudaro nei motyvavimo, nei įrodinėjimo.
Tokia atsakovo pozicija objektyviai neleidžia pareiškėjui realizuoti teisės į gynybą, nes pareiškėjas negali žinoti: kurie konkretūs pasisakymai laikomi neteisėtais; kokius teiginius jis turi paneigti ar pagrįsti; ar ginčas apskritai susijęs su faktais, ar su nuomone.
III. Teisinis pagrindas
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, individualus administracinis sprendimas privalo būti aiškiai motyvuotas, nurodant konkrečias faktines aplinkybes ir jų vertinimą.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 ir 57 straipsnius, įrodinėjimo pareiga tenka atsakovui, o įrodymai turi būti susiję su konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnį, saviraiškos laisvė gali būti ribojama tik aiškiai apibrėžtu ir pagrįstu mastu; neindividualizuotas ribojimas laikytinas savavališku.

Teismo posėdyje Aliona Gaidarovič teigė, kad aš neskundžiau šios ŽEIT nutarties, ir kad ją gavau tinkamai ir laiku.

Todėl paprašiau teismą įvertinti žinomai melagingus „ekspertės” parodymus ir pripažinti tai kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis:

SKUNDAS (PRAŠYMAS)

DĖL PIKTNAUDŽIAVIMO ADMINISTRACINIU PROCESU

(IR MELAGINGŲ FAKTINIŲ APLINKYBIŲ TEIKIMO TEISMUI)

Administracinei bylai Nr. [įrašyti]

Pareiškėjas: Aurimas Drižius
Atsakovė: Aliona Gaidarovič

---

I. Skundo dalykas

Pareiškėjas kreipiasi į teismą dėl atsakovės piktnaudžiavimo administraciniu procesu, pasireiškusio melagingų ir teismo dokumentais paneigtų faktinių aplinkybių pateikimu, siekiant sudaryti klaidingą įspūdį apie pareiškėjo procesinį elgesį ir jo teisių įgyvendinimą.

---

II. Piktnaudžiavimo faktinės aplinkybės

1. Melagingas teiginys, kad pareiškėjas neskundė sprendimo

Atsakovė teigė, kad pareiškėjas neskundė sprendimo uždaryti interneto portalą www.laisvaslaikrastis.lt.

Šis teiginys yra paneigtas oficialiomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis:

• 2022-12-21 (byla Nr. eP-105-556/2022);
• 2023-02-01 (byla Nr. eP-10-442/2023),

kuriomis konstatuota, kad pareiškėjas pateikė skundą (prašymą atnaujinti procesą), tačiau teismas atsisakė jį priimti nagrinėti dėl procesinių priežasčių.

Atsisakymas priimti skundą negali būti tapatinamas su skundo nepateikimu.

---

2. Melagingas teiginys, kad sprendimas buvo pareiškėjui išsiųstas ir gautas

Atsakovė taip pat teigė, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas ir gautas.

Šį teiginį tiesiogiai paneigia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. raštas, pasirašytas teisėjos Jovitos Einikienės, kuriame aiškiai nurodyta, kad pareiškėjas nėra administracinės bylos proceso dalis, todėl:

• teismo nutartis pareiškėjui nebuvo siunčiama;
• jis neturėjo teisės jos gauti kaip proceso dalyvis.

Taigi atsakovės teiginys yra akivaizdžiai neatitinkantis tikrovės ir paneigtas pačio teismo oficialiu dokumentu.

---

III. Teisinis piktnaudžiavimo vertinimas

Pagal administracinio proceso principus proceso dalyviai privalo:

• naudotis procesinėmis teisėmis sąžiningai;
• teikti teismui teisingus ir neklaidinančius duomenis.

Atsakovės veiksmai, kai:

• teismui pateikiami žinomi arba turėję būti žinomi neteisingi faktai;
• ignoruojami oficialūs teismo dokumentai;
• sąmoningai sudaromas klaidingas vaizdas, jog pareiškėjui buvo sudarytos procesinės galimybės,

atitinka piktnaudžiavimo procesu požymius, nes tokiais veiksmais:

• siekiama paveikti teismo vertinimą;
• menkinama pareiškėjo teisė į veiksmingą teisinę gynybą;
• iškreipiama bylos faktinė bazė.

---

IV. Piktnaudžiavimo reikšmė nagrinėjamai bylai

Melagingų faktinių aplinkybių pateikimas šioje byloje:

• turi tiesioginę reikšmę vertinant pareiškėjo procesinį aktyvumą;
• gali turėti įtakos teismo išvadoms dėl terminų, gynybos priemonių ir pareiškėjo teisių realizavimo;
• pažeidžia sąžiningo administracinio proceso principą.

---

V. Prašymai teismui

Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas prašo teismo:

1. Pripažinti, kad atsakovė, teikdama teismui melagingus ir teismo dokumentais paneigtus teiginius, piktnaudžiavo administraciniu procesu;
2. Įvertinti atsakovės veiksmus nagrinėjamoje byloje kaip neatitinkančius sąžiningo proceso principų;
3. Įspėti atsakovę dėl pareigos teismui teikti tik teisingą informaciją;
4. (teismo nuožiūra) spręsti dėl procesinių priemonių taikymo, numatytų administraciniame procese.

---

Priedai:

1. LVAT 2022-12-21 nutartis (byla Nr. eP-105-556/2022);
2. LVAT 2023-02-01 nutartis (byla Nr. eP-10-442/2023);
3. VAAT 2022 m. raštas (teisėja J. Einikienė).

---