Gen. prokurorė N.Grunskienė nurodė : „D.Grybauskaitė neliečiama”
Aurimas Drižius
Gen. prokurorė Nida Grunskienė man „rašteliu” išaiškino, kad buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės įtariami nusikaltimai teisingumui negali būti tiriami.
Tai yra kreipiausi į taip vadinamą prokuratūrą po to, kai buvęs apeliacinio teismo pirmininkas V.Zelianka viešai pareiškė, kad prezidentė grubiai kišosi į teisingumo vykdymą – teismams nurodinėjo, kaip reikia tirti bylas, kokius sprendimus priimti, nurodė, kad jų karjera priklauso nuo to, kaip jie tas bylas nagrinės. Negana to, Grybauskaitė visai „teisėjų tarybai” pareiškė žinanti, kad „jūs visi korumpuoti”.
„O tas gėdingas atvejis, kai 2012 rudenį sukvietė Teisėjų Tarybą naujos sudėties išrinkimo proga ir juokdamasi pasakojo kokius slaptus faktus žino apie tos ar kitos partijos nusikaltimus, o paskui pareiškė, kad ir teisėjams negalima duoti per daug įgaliojimų , nes jie visi (taip ir pasakė žiūrėdama į akis – jūs visi) yra korumpuoti ?”, – pasakojo Zelianka.
Tad paprašiau „prokuratūros” ištirti šiuos faktus, ir nustatyti, ar nebuvo nusikaltimo, jeigu prezidentė grubiai prievartavo visą „teisinę sistemą”.
Čia ir prasidėjo cirkai – STT apklausė Zelianką, kuris staiga „viską pamiršo”, ir nieko konkrečiai nebeprisiminė.
Prokurorė Karčiauskienė „nustatė”, kad nebuvo padaryta jokia nusikalstama veikla, nors pati savo nutarime parašė, kad prokuratūra nieko netyrė, o ikiteisminio tyrimo teisėja A.Balkaitienė, kurią pati Grybauskaitė paskyrė teisėja, nurodė, kad negalima nieko tirti.
Tada pradėjau žaisti „teisingumo” žaidimą – paprašiau kelti bylą prokurorei, kuri „nustatė”, kad nebuvo jokio nusikaltimo, nors pati parašė, kad „nieko netyrė”.
Tai yra prokurorė Karčinskienė 2026-06-30 nutarime konstatavo, kad nėra objektyvių duomenų, pati kartu pripažino, kad šie duomenys nebuvo net renkami – nebuvo apklausti mano nurodyti liudytojai, neišreikalauti nurodyti dokumentai.
Toks prieštaravimas (išvada apie įrodymų nebuvimą, jų nesurinkus) yra ne vien nesutikimas su prokurorės
vertinimu, o konkretus argumentas dėl BPK 2 straipsnyje įtvirtinto objektyvumo principo ir BPK 168
straipsnio 1 dalies netinkamo taikymo.
BPK 168 straipsnio 1 dalis nustato, kad prokuroras atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai
nurodyti duomenys yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos
aplinkybės, o duomenų patikslinimui gali (ir turi, jei tai proporcinga) būti atliekami veiksmai – liudytojų
apklausos, dokumentų išreikalavimas.
Mano skunde buvo keliamas kitas klausimas: ar prokurorė įvykdė BPK 2 straipsnio reikalavimą išsamiai ir objektyviai patikrinti pareiškime nurodytus duomenis.
Į šį klausimą Generalinė prokuratūra neatsakė.
Grunskienės rašte nėra jokios analizės: kokius veiksmus atliko prokurorė; kokių neatliko; kodėl neatliko; kodėl nebuvo renkami papildomi duomenys; kodėl neapklausti nurodyti asmenys.
Supainiotos dvi visiškai skirtingos procedūros: Generalinė prokuratūra teigia, kad: procesinio sprendimo teisėtumą tikrina ikiteisminio tyrimo teisėjas; todėl tarnybinio patikrinimo nereikia.
Tačiau tai nėra tas pats. Proceso kontrolė ir tarnybinė atsakomybė yra skirtingi institutai.
Pavyzdžiui, prokuroras gali: grubiai neatlikti pareigų, nepatikrinti aplinkybių, ignoruoti įrodymus, ir net jei teismas dėl įvairių priežasčių jo nutarimo nepanaikina, tai savaime nereiškia, kad tarnybinio pažeidimo nėra.
Generalinė prokuratūra šių dviejų institutų visiškai neatskiria.
Neįvertintas prokurorė pareigų neatlikimas. Nurodžiau, kad nebuvo tikrinami konkretūs faktai; nebuvo apklausti konkretūs asmenys; nebuvo renkami įrodymai.
Generalinė prokuratūra neatsakė, kodėl tai nebuvo padaryta; ar tai buvo būtina; ar BPK tai leidžia ignoruoti.
Tai reiškia, kad atsakymas yra deklaratyvus, kitaip sakant, melagingas.
Nors BPK 2 straipsnis apskritai neanalizuojamas, nors jis ir buvo mano skundo esmė.
Ši norma nustato pareigą: kuo greičiau ir išsamiai atskleisti nusikalstamą veiką.
Tačiau Generalinė prokuratūra: nepaaiškina, kaip ši pareiga buvo įvykdyta, kokiais veiksmais ji buvo įvykdyta, kokiais įrodymais remiasi.
Didžioji atsakymo dalis remiasi viena logika: kadangi nutarimas nepanaikintas,
vadinasi, tarnybinio pažeidimo nėra.
Tačiau tai nėra loginė išvada. Teismas nagrinėjo procesinio sprendimo teisėtumą, o aš skunde kėliau klausimą dėl prokurorės pareigų vykdymo. Tai nėra identiški klausimai.
Viešojo administravimo principai reikalauja atsakyti į visus esminius argumentus.
Šiame atsakyme nėra pasisakyta dėl kiekvieno Jūsų nurodyto argumento.
Todėl galima teigti, kad pažeistas gero administravimo principas.
Rašte nurodoma: „Šis atsakymas yra neskundžiamas.”
Tačiau toks įrašas pats savaime negali panaikinti Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos teisės kreiptis į teismą dėl galimai neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų. Ar konkretus aktas gali būti ginčijamas administraciniame teisme priklauso nuo jo teisinės prigimties ir taikytinų įstatymų, o ne vien nuo institucijos įrašo dokumento pabaigoje.
