Vilniaus miesto apylinkės teismas nuteisė Antaną Kandrotą 4 metams kalėjimo, nes jis neva kvietė protestuotojus blokuoti išėjimą iš Seimo ir per pėsčiųjų perėją ėjo ne pėsčiųjų saugumo tikslu, o siekdamas išprovokuoti riaušes.

Pats „Celofanas” pripažino, kad sužinojęs apie Seime priimtą įstatymą, per mikrofoną pasiūlė minią išskaidyti: „aprėpti“ 6 Seimo įėjimus, kad gyventojai galėtų taikiai kalbėtis su savo apygardų Seimo nariais.

Kodėl teismas terminą „aprėbti” pakeitė į terminą „blokuoti”, ko A.Kandrotas niekada nesakė? Ar tai nėra dokumento – šiuo atveju nuosprendžio suklastojimas?

Kuo skiriasi terminai „aprėbti” ir blokuoti? DI labai aiškiai nurodė, kad tai du skirtingi terminai – aprėpti – „apimti, apglėbti, aptraukti savo veikla / žvilgsniu / planu“. Tai ne užtvarimas, o apgoba / aprėptis (scope, coverage).

• Pvz.: Žvilgsniu aprėpė aikštę. / Planui pavyko aprėpti visus skyrius. / Protestuotojai pasiskirstė taip, kad aprėptų visus 6 įėjimus (t. y. juos „dengtų“, stebėtų).

• blokuoti – „užtverti, sutrukdyti judėjimui ar veikimui“ (obstruct, block). Tai jau kliūties sudarymas.
  • Pvz.: Blokuoti kelią / įėjimus / sąskaitą / vartotoją socialiniame tinkle. / Minia blokavo vartus, neleisdama išvažiuoti.

Naudingos pastabos:

• Dažnai vartojami atitikmenys: aprėptis (scope), blokavimas (blocking).
• užblokuoti – rezultatyvi forma („padaryti, kad būtų užblokuota“).
• Tavo žodyje „bluokuoti“ greičiausiai klaida – turėtų būti blokuoti.

Skirtumo esmė: aprėpti = išdėstyti/„dengti“ erdvę ar temų lauką; blokuoti = fiziškai ar funkcionaliai neleisti praeiti / veikti.

Kodėl ‘aprėbti” tapo „blokuoti” teismo nuosprendyje?

Santykiai su žiniasklaida (iki ~16:00)

• Teigia, kad dalis žurnalistų elgėsi provokatyviai, „lindo“ prie socialiai pažeidžiamiau atrodančių žmonių, siekdami suformuoti menkinantį įvaizdį.
• Konfliktų ar grasinimų nebuvo, žmonės „kultūringai prašė nelįsti“.
• Minimas epizodas su O. Šurajevu – pasak Kandroto, elgėsi pašaipiai, policija jį išvedė.

Dienos eiga po mitingo pabaigos

• 16–17 val. A. G. Astrauskaitė paskelbė mitingo pabaigą; Kandrotas trumpam buvo išvykęs pavalgyti, vėliau grįžo.
• Su bičiuliu nupirko vandens ir padėjo policininkams; bendravo su Seimo nariais (S. Skverneliu, S. Šedbaru ir kt.).
• Pastebėjo vis daugiau žmonių prie vartų ir policijos grandinę.

Bendravimas su policija, „6 įėjimų“ idėja

• A. Mazys esą paprašė paprašyti minios atsitraukti 3 m, Kandrotas per mikrofoną paragino atsitraukti 10 m – žmonės pakluso.
• Vėliau, sužinojęs apie priimtą įstatymą, per mikrofoną pasiūlė minią išskaidyti: „aprėpti“ 6 Seimo įėjimus, kad gyventojai galėtų taikiai kalbėtis su savo apygardų Seimo nariais.

„Provokatorių“ tema

• Teigia minioje matęs kaukėtais veidais, atletiškus jaunuolius, elgusiusis provokatyviai; gavo žmonių pranešimų apie provokatorius (minimas asmuo su raudonais sportbačiais, vėliau siejamas su J. Rainiu).
• Pasak jo, pirmiau fiksuoti policijos veiksmai (stūmimas, dujos, garsinė granata), o akmenys pasipylė po to.
• Tvirtina, kad socialiniuose tinkluose ragino atpažinti riaušes kurstžiusius asmenis ir informaciją perdavinėti policijai.

„15 asmenų“ susirinkimų teisinė logika

• Nurodo, kad informavo savivaldybę apie savo būrį (iki 15 osmenų) ir kvietė kitus daryti tą patį, kad „įteisintų“ buvimą pasibaigus leidimui.
• Pabrėžia, kad taip siekė, jog žmonės negautų baudų.

Autobuso epizodas (perėja)

• Matė, kaip į VST autobusą buvo mėtomi daiktai; teigia, jog autobusas jau buvo apgadintas jam privažiavus prie perėjos.
• Savo šūksnį „eikit per perėją“ aiškina kaip KET laikymosi patarimą, kad žmonės negautų baudų.
• Tikina, kad autobusą sustabdė kiti (pvz., L. Ragelskis priešais autobuso nosį), o jis į perėją žengė vėliau; iš autobuso esą purškė dujas į pėsčiuosius.

Smurtas, sužalojimai ir policijos veiksmai

• Tvirtina matęs pareigūnų panaudotas dujas „kaip gesintuvus“, sprogus garsinei granatai dar prieš akmenis.
• Pasakoja apie nuvirtusią ir, jo vertinimu, netinkamai evakuotą moterį bei kitus nukentėjusius protestuotojus.
• Teigia, kad kai kurios policijos grandys elgėsi taip, lyg žinotų, kur ir kada „skris akmenys“.

Dėl „Maltos ordino“ dokumentų (kitas kaltinimas)

• Sako esąs „Maltos ordino“ narys ir turėjęs tris dokumentus (nario pasą, „diplomatinį pasą“, automobilio numerius/techninį pasą); pripažįsta, kad nereikalavo diplomatinio imuniteto, bet ginčija ekspertų išvadą dėl dokumentų netikrumo.
• Tvirtina, kad dokumentai gaminti Slovakijoje, o prokurorai, jo manymu, turėtų kreiptis patikrinimui.

Kiti akcentai

• Neigia, kad būtų raginęs smurtauti ar priešintis; sako, kad frazė „jei kas trenks pareigūnui, suduosiu atgal“ buvo skirta raminti ir „užkardyti neramumus“.
• Teigia nepažinojęs daliess kitų kaltinamųjų; savo vaidmenį apibrėžia kaip įvykių transliuotojo („Knygnešys gyvai“) ir komentatoriaus.
• Tvirtina, kad iš įvykio vietos išvyko po vidurnakčio, o lokaciją galima patikrinti pagal telefoną.

Antanas Kandrotas teisme teigė, kad jis ragino žmones būti atsargiems ir, jeigu bus
pastebėti provokuojantys asmenys, informuoti policijos pareigūnus, kas ir kaip daroma. Jis
vyko prie Seimo protestuoti, jis buvo įspėjamas dėl daug ko, jis nevažinėja motociklu, nes
gali būti partrenktas, nevalgo kavinėse, nes gali būti nunuodytas. Tų perspėjimų iš tam tikrų
asmenų, kurie teigė, kad tai yra patikima informacija, jis gauna nuolatos. Tuo atveju irgi, ne
tik prieš šį, prieš daugybę vykusių protestų buvo įspėtas. Buvo paprašyta elgtis atsargiai,
galimai bus provokatoriai. 8.00 val. ryto jis atvyko prie Seimo, Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo (toliau – ir LAT) stovėjimo aikštelėje buvo susirinkę daug pareigūnų, jis nuėjo prie
jų. Paklausė, kuris vyriausias, prisistatė A. Mazys, jis jį puikiai pažinojo ir jis jam užsiminė
apie tokius dalykus ir paklausė, kaip elgtis tokioje situacijoje. Jis kaltinamajam pasakė, kad,
jeigu pamatys kažkokius asmenis, kurie elgiasi įtartinai, pranešti policijai, tikrai reaguos. Tai
tikrai ir buvo, buvo keletas asmenų, kur galbūt išgėrę ir policija tikrai reagavo į tuos asmenis
ir tų atvejų buvo ne vienas. Tai buvo iki 18.00 val. Tokia informacija jis pasidalino. Kai jam
suteikė tą informaciją, buvo pabrėžta, kad bus daryta taip, kad pašalinti aktyvistus ir buvo
užsiminta, kad net sudarytas sąrašas aktyvių žmonių, kurie galimai bus sulaikyti. To sąrašo
turinys jam nebuvo žinomas, jis jo nematė. Tokios informacijos perdavimo būdas yra per
šifruotas programėles, per tą pačią „Signal“ programėlę. Galimybių patikrinti tos informacijos
jis neturėjo. Jis pasisamdė filmuotojų komandą, atvažiavo 4 žmonių komanda, jie visi buvo
prie Seimo baseinėlio, įsirengė mini studiją ant suoliuko, filmavo laidas, kalbino žmones,
kartais į tiesioginį eterį išeidavo, įrašus darė, kalbino žurnalistus – tarkim G. Guorienę. Svečių
buvo iš kitų valstybių, jo bičiulis A. Svams – visuomenės veikėjas Latvijoje, jis ir kalbą nuo
scenos sakė. Visų asmenų, kuriuos jis pakalbino, jis neatsimena, bet jų pakankamai nemažai.
Praleido nemažai laiko tuose filmavimuose, nes to turinio buvo, vienu metu buvo pakviestas
nuo scenos pasakyti kalbą. Jis tą padarė, apie kelintą valandą tai buvo, pasakyti negali. Matė
pastatytas aktyvistų instaliacijas, buvo daug klausimų apie kartuves, tai butaforinės,
simbolinės kartuvės, kaip dabar labai populiaru sakyti, „performansas“. Jis sakė ant scenos
kalbą. Jo visi pasisakymai ir visos kalbos pakelti tautinį ir emocinį žmonių patriotiškumą, jam
svarbu Lietuvos vertybės, tradicijos ir nešamas „piderastynas“ jam nepriimtinas. Jis tą
pabrėžė, jo kalba nebuvo išskirtinė, nebuvo skirta tai dienai, užsiminė, apie ką tas įstatymas
ir visi susirinkusieji laukė jo priėmimo. Visą dieną žmonės buvo laukime, buvo pozityviai
nusiteikę, buvo gavę informaciją, kad pavyko žmonėms pakalbinti kai kuriuos Seimo narius
ryte. Mitingas buvo dėl neeilinės sesijos, kurioje tą įstatymą priiminėjo. Kai jis sužinojo, kad
organizuojamas šitas mitingas, panaudojo savo sklaidos kanalą ir informavo, kad jis ten ketina
būti. Visada, kai jis kažkur eina, tai, būna, žmonės ateina ir prisijungia. Jis neatsimena, ar
buvo tokių prašymų iš organizatorių prisijungti, padėti organizuoti, aišku mokytoją
A. G. Astrauskaitę pažinojo iš anksčiau. Jis dažnai palaiko visas iniciatyvas, jeigu mato,
kažkas kažką daro, prisijungia prie to, jo „arkliukas“ sklaida. Tuo metu jis turėjo kanalą
„knygnešys gyvai“, jis buvo to kanalo veidas, buvo ten platesnė komanda, per tą kanalą
ištransliavo, kad bus toks renginys ir kad jis protestuos prieš tą įstatymą, nes jis nemano, kad
jis reikalingas. Kanalo veidas – tai žmogus, kurį pagrinde galima matyti tam tikrame kanale.
Veidas, kaip priemonė atpažinti žiniasklaidos priemonę, pvz., jį pamato ir sako, ai, čia tas
„knygnešys“, nors jo slapyvardis „celofanas“, kai yra asmenybė sutapatinama su tam tikra
žiniasklaidos priemone.
92.1. Vyko protestas, buvo filmuojama, kalbinami žmonės, žmonės su juo fotografavosi. Viskas ėjo
sklandžiai, gražiai. Dienos metu Kazimieras iš Žemaitijos, kurio pavardės jis nepamena,
pasiūlė iniciatyvą, kad žmonės eitų aplink Seimą. A. G. Astrauskaitė paprašė Kazimiero
nulipti nuo scenos, jis liko nepatenkintas, kaltinamasis priėjo prie jo ir paaiškino, kad yra
organizatoriai, jie yra suplanavę programą, negalima taip daryti. Kaip kaltinamasis suprato iš
Kazimiero atsakymo, kad gal vėliau tai bus padaryta, kai baigsis programa. Kaltinamasis jam
pritarė, sakė, kad baigsis programa ir tada vėliau darytų savo programą. Niekas to nedraudžia.
Vis dieną jis buvo. Matė žmones kalbinančius žurnalistus, žmonės reagavo labai piktai.
Fotografai elgėsi įkyriai, lindo prie žmonių, kišo fotoaparatus. Žurnalistai puikiai žinojo, kad
117
jie ten nebuvo pageidaujami, nes pagrinde jie žinojo, kad susirinko tie, kurie buvo nepatenkinti
„koroniniais“ suvaržymais, o žiniasklaidoje jie buvo vadinami „antivakseriais“, įžeidinėjami.
Žmonės prašė pasitraukti, nelįsti į akis. Žurnalistų buvo toks elgesys, kad, jeigu mato, žmogus
prasčiau apsirengęs ar „biedniau“, ar be dantų, būtinai prie jo prilįs, bandant sudaryti tokią
nuomonę, kokie beraščiai, skurdžiai susirinkę. Prie jo gal buvo keletą kartų priėję, bet
nepamena, kad būtų davęs interviu. Jo žurnalistai labiau vengė, nes jis po to jų pačių
pradėdavo klausinėti, o jie nėra treniruoti atsakinėti, jie treniruoti klausinėti, jie bėga nuo jo.
Kiti žmonės, prie kurių lindo žurnalistai, išreiškė labai aiškią poziciją, kad nelįstų prie jų. Tai
buvo dienos metu, apie 12.00 val. Kultūringai, gražiai žmonės elgėsi. Žurnalistai pamatė
žmogų, gal truputį intelektas žemesnis, gal dar kažką, tai kiti prieina ir pasako „nekalbėk tu
su jais, prifilmuos, parodys kaip durnelį“. Matė jis tokias situacijas ne kartą. Matė, kaip
žurnalistai Seime, 3-iame aukšte langą atidarė, gestikuliavo, apie smilkinį kraipė ranką.
Dauguma žmonių ignoravo žurnalistų elgesį ir prašė nelįsti, pasitraukti į šoną, grasinimų
nebuvo. Žmonės jautriai reagavo į skraidantį lėktuvą, kuris ragino skiepytis. Kam ta
provokacija, žino, kad žmonės susirinkę prieš skiepus, o čia skraido lėktuvas ir tempia užrašą
„eik skiepytis“. Incidentų jokių tikrai nebuvo. Vienas „lrytas“ žurnalistas, kur davė
parodymus, vardu Tomas, įkyriai lindo, bet muštynių, apsistumdymų nebuvo, čia iki
16.00 val., kol vyko oficialus mitingas. Iš esmės prieš pabaigą dar O. Šurajevą jis susitiko,
buvo apsirengęs pašaipiai, nusidažęs kaip klounas, pamatė žmonių grupę, bet jau buvo
įsikišusi policija, kaltinamasis irgi prie jo priėjo, jis ten provokatyviai elgėsi. Policininkai jį
išvijo.
92.2. Jis buvo išvykęs gal kažkuriuo momentu pavalgyti, svečiai iš Latvijos buvo atvažiavę, tai jie
nuėjo papietauti, gal kokią valandą nebuvo jo įvykiuose, paskui grįžo atgal, latviai išvažiavo.
Po to mitingas baigėsi, A. G. Astrauskaitė pasakė, kad mitingas baigiamas, tuo metu buvo
renkami parašai, referendumo palapinė stovėjo ir buvo renkami kreipimosi parašai, turėjo
tikslą nuvežti į Prezidentūrą. Tada su A. G. Astrauskaite jis pakalbėjo porą žodžių, pasakė,
kad viskas baigta ir paklausė, kas galėtų ją nuvežti iki Prezidentūros. Su juo buvo filmuotojai,
reikėjo apsitarti su jais tam tikrus klausimus, jis sakė, kad negali. Nepamenu, kas
A. G. Astrauskaitę nuvežė, ji jau negrįžo, jos daugiau nematė, žino, kad jos daugiau nebuvo,
tai čia buvo 16.00–17.00 val., nežino, kada ta oficiali pabaiga. Tada jis pamatė, kad žmonės
pradėjo eiti aplink Seimą, tai vieni kalbino, tai kiti, jis gal pusę Seimo irgi apėjo. Tada
šnektelėjo su policijos pareigūnais, jų užklausė „o jūs pietauti buvot“. Jie sakė, kad ne. Tada
pasiūlė policijos pareigūnams vandens. Jis su bičiuliu E. Deliku (jis visą laiką buvo su
kaltinamuoju), nuvažiavo, nupirko vandens porą pakuočių, atidavė pareigūnams. Paimti kaip
ir atsisakė, bet jis paliko ir išėjo, slapta kaip ir išgėrė greičiausiai. Žmonės ėjo ratu, grįžtant
atgal prie Seimo, važiuojant mašina, pamatė einantį S. Skvernelį, savo bičiulio paprašė išleisti,
labai norėjo S. Skvernelį pakalbinti. Tai buvo, kur yra išėjimas upės pusėje, ten toks pastato
gabalas, tai jis išėjo per jį ir ėjo link Gedimino pr., ten, kur yra Sausio 13-osios memorialas.
S. Skvernelis ėjo sparčiu žingsniu, jis priėjo, pasisveikino, sakė, kad turi keletą klausimų,
S. Skvernelis toks sparčiu žingsniu, lyg nenorėdamas kalbėti, priėjo prie pėsčiųjų perėjos. Jis
sakė „Sauliau, Jūs gi buvęs generalinis komisaras, o pėstiesiems raudonas šviesoforas dega,
nejaugi eisit“. S. Skvernelis stabtelėjo, nebuvo kur dėtis, jis pamatė, kad kaltinamasis nieko
nedaro, tada jis vietoje 1 klausimo gal 6 atsakė. Kai stovėjo, kur degė tas raudonas šviesoforas,
tai daugiau žmonių kaltinamąjį pamatė, S. Skvernelį pažino. Kiti priėjo paklausyti, kiti
pradėjo šnekėtis, buvo tokių pora veidų, vienas buvo ganėtinai agresyvus. Bet gal vaizdo įraše
net turėtų būti matytis, kai buvo įsijungęs tiesioginę transliaciją, o tuos įrašus, kiek žino,
prokuratūra paėmė. Žalios šviesoforo fazės buvo gal 2, S. Skvernelis atsakė į klausimus, buvo
keli, kurie jam padėkojo, bet jau kaltinamajam teko įsikišti, apraminti kelis žmones, kad
S. Skvernelio nepultų. S. Skvernelis normaliai atsakė į klausimus, nuėjo per Žvėryno tiltą.
Vėliau, kai jau ėjo kaltinamasis link Seimo, susiskambino su bičiuliu. Kaltinamasis ėjo link
filmuotojų, su jais pakalbėjo, sakė, kad nieko nevyksta, pakuotis daiktus ir važiuoti namo ir
jis netrukus važiuos, čia buvo apie 17.00 val. Filmuotojai susipakavo ir išvažiavo. Dar toks
118
momentas, bandė su filmuotojais į Seimą įeiti, bet iš 3 filmuotojų nei vienas asmens
dokumento neturėjo, pats vienas į tą Seimą nenuėjo. Atėjo prie to įėjimo, kur buvo stovėjimo
aikštelė, kur V. Kernagis, A. Navickas mašinas pastatę, susitiko S. Šedbarą, normaliai žmogus
kalbėjo, niekas jo nepuolė. Sakė, kad atvažiuotų į jo studiją, pafilmuos, apsikeitė kontaktais,
S. Šedbaras numerį pasakė, paskambino, tikrai savo numerį davė, suskambėjo jo telefonas.
Dar ten jų keletas buvo, K. Mažeika buvo. Žmonių buvo nemažai toje aikštelėje, negali
pasakyti, kiek, bet dešimtimis gali skaičiuoti. Tuo metu pradėjo išeiti iš kito išėjimo, tą patį
K. Bartoševičių matė, matė, kad žmonės kalba, šneka ir jokių problemų. Vėliau pamatė tokią
situaciją, kad stovi žmogus su profesionalia filmavimo kamera, nes didžiulė kamera, žmonės
su juo gana „aštrokai“ kalba. Tas žmogus sakė jam „man pasakė nufilmuoti, nežinau, ką
daryti, žmonės sakė, „tu nelįsk į akis su kamera, tu prie mūsų nelįsk“. Tas žmogus jam
užsiminė, kad „aš irgi čia prieš savo valią, aš jus palaikau“. Kaltinamasis jam sakė „ateik pas
mane dirbti“, jis sako „aš tave susirasiu ir paskambinsiu“, bet nepaskambino. Kaltinamasis
vertina visada profesionalius žmones. Dar E. Špoką matė, kuris liudijo, jis vaikščiojo, lyg
interviu ėmė, matė, žmonės jį lyg veja lauk, kiti net rodo ranka, kad „eik iš čia“. Vieną kartą
pamatė, kai filmuotojas įkyriai lindo prie žmogaus, tai kitas įlindo į tarpą ir užkišo vėliavą
tarp kameros objektyvo ir žmogaus ir sako tam filmuotojui „ko tu lendi“ ir jie išėjo kažkur.
Žurnalistų kurį laiką daugiau nebuvo, pastebėjo, kad renkasi daugiau žmonių prie Seimo
vartų, nes keletas išvažiavo automobiliu ir kažkas iš minios sako, kad „žiūrėkit, Seimo nariai
sprunka“. Matė, kad kažkokia mašina stabtelėjo išvažiuojant iš Seimo kiemelio, prasidarė
langą, porą replikų persimetė, bet žmonių pradėjo daugiau koncentruotis, eiti. Per kitus
išėjimus Seimo narių nelabai jau išeidinėjo. Kai pradėjo rinktis daug žmonių, policininkai
išsirikiavo gyva grandine prie Seimo vartų, stovėjo nugara į tuos vartelius, prieš tai buvo
šlagbaumas, bet kažkuriuo momentu ir vartus uždarė. Niekas į patį Seimą nėjo, po to matė,
kad uždaryti tie vartai, mašinos neišvažiuoja ir policininkai irgi pradėjo ten rinktis. Priėjo prie
jų, pamatė A. Mazį, A. Mazys priėjo prie kaltinamojo ir sako „tu turi žodį, turi gal kai kuriems
žmonėms įtaką, ar tu galėtum paprašyti kai kurių žmonių, bent 3 m atsitraukti nuo tų vartų“.
Jis atsakė, kad „jokių problemų, bet aš nemanau, kad tuo dalykas apsiramins“. Tuo metu per
langus matė labai daug stovinčių Seimo narių, labai daug jų stovėjo ten, kur tarp pastatų
stiklinis tunelis, norint pereiti iš vienų rūmų į kitus, labai daug Seimo narių stovėjo, jie juokėsi
pašaipiai, „neskanu“ kaip liaudis sako. Dabar neatsimena, kokie tai nariai. Tada jis A. Maziui
sakė, kad yra tokia situacija, jeigu nori, kad tos aistros nurimtų, nes situacija kaista, jam reikia
susisiekti su vadovybe, tegu iškviečia kažką iš pozicijos, nes P. Gražulis keletą kartų atėjo. Jis
su juo net kalbėjo per vartus, sakė, kad „Petrai, nu pakviesk kažką iš tų“, sako „niekas neina
ir Lansbergiui sakiau, nusispjauti jiems ant tų žmonių“. Tada A. Maziui sakė „paprašyk kad
kažkas iš valdančiųjų paimtų pasakyti, ką politikai meluoti nemoka, pasiima savo rinkiminius
pažadus perskaito ir visi išsiskirsto, bet tai visiška nepagarba žmonėms, žmonės tiek kilometrų
atvažiavo“. Jis A. Maziui tai pasakė, kad reikia kažką daryti, nes žmonės yra pikti. A. Mazys
sako, jo, gerai susisieksiu per raciją su kažkuo. Policininkai stovėjo ramiai, vienas asmuo su
kepure su snapeliu labai provokuojančiai elgėsi.
92.3. Stovėjo ant tokios pakylos A. Sabaliauskaitė ir V. Račkova, kažką kalbėjo, jis užlipo ant
fundamento palei Seimą, ten gal 1,5 m aukštis. A. Maziui pasakė, kad „tu paprašei 3 m, o aš
paprašysiu 10 m“. Kaltinamasis paprašė „žmonės, gal galite 10 m atsitraukti“. Jie atsitraukė,
jis nulipo nuo fundamento, jam A. Mazys padėkojo, sakė, kad „gerai, viskas čia tvarkoje“.
Kai visi stovėjo, atnešė policininkams vandens, jie atsisakė gerti. Jis dar pajuokaudamas sako
„tie Seime laukia ir mes laukiam, pažiūrėsim, kurie pirmi išalks“. Po to su A. Maziu kalbėjo,
ką čia toliau daryti, nes jau pastebėjo minioje keletą asmenų, kurie atrodė jau kitaip, jie buvo
su kapišonais, užsidengę veidus, jų gal kokie 10 ir jie visur įlindę į minią. Tai ganėtinai jauni
vyrai, atletiško sudėjimo. Jis atkreipė dėmesį į juos. Pasakė A. Maziui, kodėl tie asmenys su
kaukėmis. Vienas stovėjo nuo jo per kokias 4 žmonių eiles, jis pradėjo vien į jį žiūrėti, nes
laukė, kol užsimegs akių kontaktas, jis pamatė, kad žiūri tik į jį. Kaltinamasis jam rodė
„nusiimk kaukę, kodėl slepi veidą“. Jisai berods nusiėmė kaukę, bet paskui vėliau vėl matė jį
119
vaikščiojantį su kauke. Jam šitas momentas jau pradėjo kelti įtarimus, kas čia vyksta. Dar
truputį vėliau su A. Maziu pakalbėjo, žmonės lyg prasiskirstė. Jis ten prabuvo gal kokią pusę
valandos. Tada kaltinamasis A. Maziui sakė, kad kilo mintis. Kaip tik tada ateina P. Gražulis
ir pasako, kad priėmė tą įstatymą, tada kaltinamasis paprašė V. Račkovos, ar gali ji jam duoti
mikrofoną, jis turi vieną idėją. Kaltinamasis paskelbė, kad priimtas įstatymas, jam iš karto
kilo mintis, kad Seimas turi 6 įėjimus, pasakė miniai, kad „nebūkite čia, išsiskirstykite, vieni
eikite prie vieno įėjimo, kiti prie kito, prie trečio“, kad išsklaidyti tą minią. Daug kas paklausė,
matė, kad dalis nuėjo, sakė, kad „čia nieko blogo, jūs visi atvažiavot iš Lietuvos kampų, jūs
tikrai turite teisę pasikalbėti su jūsų apygardoje išrinktu Seimo nariu, jis turi atstovauti jūsų
nuomonę ir jūs jo paklauskite, kodėl jis balsavo už ar kaip jis balsvo. Jeigu Seimo narys to
nedarys, per kitus rinkimus žinosite, kad už jį nereikia balsuoti“. Daug žmonių paklausė, jie
pasiskirstė prie kitų įėjimų, kaltinamojo apygardoje V. Pranskietis išrinktas, jį irgi norėjo
pakalbinti. Prie to išėjimo, kuris yra prie upės, kur žvyruota aikštelė, susitiko, kaip dabar
pažino, A. Kavaliauską, sako „va, Antanai, niekas neišeina, bet vėl visi prie tų vartų grįžta“.
Daugiau filmuoti nebuvo ką, tiesioginiame eteryje buvo nemažai, bet technika, telefonai buvo
pradėję išsikrauti, teko daryti tarpus tarp filmavimų. Po to grįžo į tą aikštelę pats pasižiūrėti,
ar tie žmonės renkasi prie vartų, žiūri, kad jų jau padaugėję. Nuėjo į aikštelę pasižiūrėti, kur
buvo V. Kernagio automobilis, ant S. Jovaišos automobilio buvo dešrelės ant kapoto, jogurtas
išpiltas, mašina numesta stovėjo ir stovėjo vyšninės spalvos „Toyota“, vėliau sužinojo, kad ji
V. Kernagio, tai mašinai pamatė perbrėžtą šoną. Sakė, kad perbraukė kažkas šoną ir vėl sakys,
kad kažkokie neadekvatūs susirinkę ir gadina turtą. Tada su A. Kavaliausku kai pakalbėjo,
grįžo prie vartų, matė, susirinkę daugiau žmonių nei buvo prieš, kai jis paprašė, kad
išsiskirstytų. Tada nuėjęs, žiūri, jau ta aikštelė prie Seimo tuščia, nėra nei S. Jovaišos, nei
V. Kernagio automobilių. Suprato, kad kažkas nori žmones koncentruoti prie vartų, kad Seimo
nariai būtų nepakalbinti, nenufilmuoti, jau prie to išėjimo nieko nebuvo, aikštelė praktiškai
tuščia. Suprato, kad kažkas daro specialiai, kaltinamasis agituoja žmones nuo vartų, o kažkas
daro, kad jie grįžtų prie tų vartų. Jis įsitikino, kad ta aikštelė tuščia, tada jam kilo mintis, kad
sukoncentravo žmones prie vartų, o Seimo nariai „tepa slides“, bėga nuo žmonių. Grįžęs matė
vaizdą, kad yra susirinkę žurnalistai prie pačių vartų, jų tenai pakankamai nemažai. Iš visų
žiniasklaidos priemonių susirinkę, „LNK“, „TV3“, galvojo, ko jie čia suvažiavo, buvo dingę
ir vėl kas čia bus. Žiūri, atvažiuoja policijos pajėgos, demonstratyviai išsirikiuoja „kablukus“,
traukia skydus, dedasi šalmus ir jis suprato, kad prasideda spektaklis. Spektaklis tai, kad dėl
ko buvo įspėtas. Žurnalistai atvažiavo pafilmuoti, nes prieš tai konfliktų su policija nebuvo ir
tų žmonių mažėjo, po jo raginimo žmonių buvo ganėtinai mažai ir pastebėjo dar daugiau tų
dengiančių veidus vyrų, jie jau buvo nepavieniai, iš toli pamatė grupes. Prie jo priėjo keletas
žmonių ir sako „Antanai, yra keletas žmonių ir jie provokatyviai elgiasi, prie policininkų
kabinėjasi, bet mes nežinome, kas jie tokie“. Tada jis suprato, kad kažkas bus, žurnalistai
atvažiavo tarsi į surežisuotą reikalą, policininkai atvažiavo. Jeigu būtų išlaukę gerą valandą,
žmonėms būtų atsibodę ir jie tikrai būtų išsiskirstę. Po to jis matė, kad nuo upės pusės ateina
daug policijos pareigūnų, žmonės tiesiog stovi. Atkreipė dėmesį, kad 1 ganėtinai jaunas
vyriškis, gal 20 metų, be kojos su ramentais buvo, mato, kad tie pareigūnai prieina. Jis matė,
kad tie žmonės stovi, nieko nedaro ir jie pradeda stumti tuos žmones, 1 lazdą paėmęs.
Policininkai pradeda tuos žmones stumdyti, smūgių kažkokių nematė. Viskas vyko labai
greitai, pamatė, kad pradėjo purkšti dujas. Pats matė, kad žmogus laikė nugertą buteliuką
vandens, metė į tą pareigūnų pusę, bet kas toks, negali pasakyti. Matė, kaip žmogus ginasi,
nes ant jo purškia dujas. Prasidėjo stumdymai ir kažkas sprogo, jis suprato, kad tai policijos
garsinė granata, kad išgąsdinti tuos žmones. Toliau, tų žmonių, kurie stovėjo prie vartų, tarpe,
iš aikštelės matė, kad skrenda akmenys, daug kur tie akmenys krito. Vieni pirmųjų 2 akmenys
skrido į Seimo langus, bet langai nedužo. Jis galvojo, kaip gerai, kad nedužo, nes apkaltins
paskui. Tik vėliau iš bylos sužinojo, kad langas sudaužytas, nors pats matė, kad nedužo, jis
mano, kad langas vėliau buvo sudaužytas. Akmuo atsitrenkė į stiklą, bet atšoko, nedužo.
Pirmieji akmenys į langus lėkė, o ne į policininkus. Jis prisiminė 2009 m. įvykius, dabar jam
120
jau nekilo jokių abejonių, kad viskas kontroliuojama, žurnalistai viską sąžiningai filmuoja,
sąžiningai rodo. Įdomiausia, kad tie policininkai, kurie stovėjo prie vartų be jokių apsaugų, jie
buvo ten palikti, jie ten ir stovėjo ir dėl to jie ir nukentėjo. Jis pats matė, kaip policininkei
moteriškei, kuri 20 000 Eur prašė, į galvą pataikė. Policininkai nukentėjo, nes dujomis
apipurškė, purškė dujas į kairę, į dešinę, žmonių, purškiančių dujas, nebuvo, tikrai niekas dujų
neturėjo, vienintelis būdas apsiginti nuo policininkų buvo tie buteliukai. Tie, kurie palei vartus
stovėjo, jie tikrai nukentėjo. Vieni kitus pripurškė stipriai, tos dujos kaip gesintuvai tokio
dydžio, jis nebuvo tokių matęs. Jis pamatė, kad jie purškia, jis stovėjo kokių 20 m atstumu,
perėjo į kitą pusę gatvės, tada viešai paragino Prezidentą atvykti, sakė, kad „jeigu tu tikras
Prezidentas, atvažiuok čia, žmonės tiesiog laukia, kad kažkas pasakytų, žmonės skirstykitės,
aš Prezidentas, vetuosiu įstatymą“, visi būtų išsiskirstę, nes žmonės jau norėjo namo. Realiai
daug kas ir buvo išvažiavę, šiauliečiai jau buvo išvažiavę. Sugėdino Prezidentą, kreipėsi į savo
transliacijos žiūrovus, telefonu darė „live“ transliacijas, nes jo komanda jau buvo seniai
išvažiavusi. Aistros aprimo, matė 1 anksčiau matytą moterį, kuri išsižiojusi kažką šaukė, jai
prie jo akių tiesiai į burną čiurkšlę dujų purškė, ji neteko sąmonės, nukrito ant žemės. Ji jam
anksčiau buvo sakiusi, kad turi dirbtinį širdies stimuliatorių, kažkas pasakė, kad pulso nėra.
Jis nuėjo prie greitosios, matė, keliems žmonėms pagalba buvo suteikiama. Šimtai komentarų
ėjo. Nespėjo skaityti, nufilmavo ir tą policininkę, ji paprašė nefilmuoti, jis nusuko fotoaparatą.
Labai priešiškai žmonės reagavo. Kai greitoji atvažiavo, vietoj to, kad tai moteriai suteiktų
pagalbą, ją pakėlė ir nenešė į greitosios mašiną, kojos braukėsi į asfaltą, ji nėjo savo kojomis.
Dar po to jis kėlė klausimą, kodėl jos nėra kaip nukentėjusiosios, ne tik policijos pareigūnai
nukentėjo, žmonių daugybė nukentėjo. Matė tą žmogų be kojos parkritusį, kažkas jam ramentą
padavė, matė, kaip pareigūnai nuspyrė tą ramentą. Girdėjo ant pakylos esančią
A. Sabaliauskaitę, ji šaukė per garsiakalbį „nemėtykit akmenų, nemėtykit akmenų“. Jis nuėjo
į tą žvyruotą aikštelę, prie jo priėjo nemažai žmonių ir sakė, kad minioje yra daug
provokatorių, ateina, paima akmenį ir meta, jam parodė 1 žmogų su raudonais sportbačiais,
sako „va šitas“. Jis stovėjo, priėjo daug jaunuolių, jis ten jiems kažką parodė į minią ir jie
nubėgo. Jam gal 3–4 žmonės užsiminė apie jį, vėliau jis pažino, tai buvo J. Rainys. Daug
žmonių jam pradėjo sakyti, kad yra daug provokatorių, policininkams tai pasakė ir jis tai matė,
kiti mėto akmenis ir nieko policininkai nesako, pasigedo jis neuniformuotų policijos
pareigūnų. Buvo 1 moteris su dviračiu, pagal elgesį matė, kad policijos pareigūnė, matė, kad
ji filmuoja. Po priedanga tikrai buvo nemažai policininkų, bet jie nieko nesiėmė, netramdė.
Pamatė, kad ten stovėti nėra prasmės, jau išsirikiavo pareigūnai ir jie ten stovėjo. Žmonės
šaukia kitoje gatvės pusėje ir jie nieko, tada policininkai, stovėdami prie Seimo, pradeda į juos
eiti, tada žmonės atsitraukinėja, iš už galo mato atskrendančius akmenis ir tie policininkai
atsitraukia, žurnalistai viską filmuoja, toks surežisuotas reikalas. Vienas žmogus priėjo ir sako
„nepatikėsi, policijos pareigūnai žino, kada bus mėtomi akmenys“. Jis klausė žmogaus „iš kur
tu taip nusprendei“, tas atsakė „aš girdėjau, kaip moteriai sakė pasitraukti į šoną, nes čia bus
mėtomi akmenys“. Kažkaip keistai nuskambėjo, bet jis pats to negirdėjo. Jis po to nusprendė
pasitraukti į šoną. Kai buvo kalbama apie tuos įvykius, kai dar tik rinkosi iki susistumdymų ir
neramumų, prie jo N. Černiauskienė priėjo ir paragino „eikit prie vartų, Sutkus išėmė leidimą
iki 15 žmonių ir ten renka referendumui parašus“. Tai buvo dar iki visų įvykių, nuo 18.00–
19.00 val. Yra leidimas, informuota Savivaldybė, tas laikas berods toks buvo pasakytas. Tikrai
jis pats girdėjo ir po to ir kitiems pasakė. Paskui dar pasakė, kad, jeigu prie Seimo nori būti,
gali kabinėtis dėl atstumo, bet niekas negali uždrausti protestuoti. Jis ištraukė telefoną, sakė,
kad jis pats praneš Savivaldybei, kad jis su 15 žmonių ketina susitikti, jis išsiuntė elektroninį
laišką, nes daug žmonių su juo norėjo susitikti pasikalbėti. Jis jiems pasakė, kad prie
sustojimo, prie upės bus, ten berods Tumėno ir Goštauto gatvių sankryža. Nemažai žmonių
ten susitiko. Kai jis išsiuntinėjo tą žinutę, jo planas buvo susitikti su žmonėmis, kad jam
nebūtų priekaištų. Iš esmės dar paragino, stengėsi užbėgti už akių visiems įmanomiems
dalykams, kuriais vėliau galėjo būti apkaltinami, kad nebūtų pagrindo apkaltinti. Po to visą
laiką buvo tame sustojime, keletą kartų gal išėjo prie žvyruotos aikštelės iš toliau pažiūrėti,
121
kas vyksta, nes užkaito telefonas, žinutės pradėjo eiti. Policininkai stovėjo prie Seimo vartų,
žmonės jau buvo susirinkę kitoje gatvės pusėje, maldas girdėjo. Tada jis gavo pranešimą „būk
labai atsargus, netrukus bus pradėti sulaikyti aktyvistai“, tokią žinutę gavo iš savo
informatoriaus. Apsitarė, kad ten truputį pabūna ir važiuoja namo, nes nėra ką veikti, pradėjo
temti. Buvo tame sustojime ir pamatė, kad nuo upės pusės važiavo autobusas, jis važiavo į
Seimo kiemą. Matė, kad jis pilnas sėdinčių žmonių, bet nematė, kas tenai. Prieš tai dar
atvažiavo VST autobusiukai ir jie nuvažiavo į vidinį kiemą. Pagalvojo, kad gerą vietą
pasirinko, nes pirmieji iš karto mato, kad kažkas vyksta, įjungė transliaciją. Atvažiavo
autobusas, jis lyg ten ilgiau užtruko, neatsimena, ar buvo mėtomi akmenys, kai jis atvažiavo.
Jis nuvažiavo į vidinį kiemą, po kokio pusvalandžio vėl išgirdo žmonių švilpimą, rėkimą.
Pamatė išvažiuojantį autobusą ir jau girdėjosi, kaip akmenys daužosi į autobusą, bum bum, va
tokie garsai, įsijungė tiesioginę transliaciją. Jis paprašė savo bičiulio Eimanto „jeigu aš
filmuosiu, tai mes daug neparodysim, tu gal filmuok autobusą, o kur filmuoti, aš stovėdamas
kadre tau parodysiu, kur, manau, reikia nukreipti telefoną“. Perėjo žvyruotą aikštelę, nes
manė, kad, jeigu stovės ten, kur sustojimas, tai akmenys į jo pusę kris. Tai geriau buvo stovėti
toje pusėje, iš kurios skriejo akmenys, kad nebūtų sužaloti. Autobusas iš lėto judėjo, jam vis
kažkas trukdė pravažiuoti. Vienas jaunuolis laikė autobusą įsirėmęs į šoną, jis šaukė „ką jūs,
padėkite man tą autobusą stabdyti“, visa tai yra filmuotoje medžiagoje. Gal ten keli žmonės
prisijungė, bet autobusas lėtai važiavo. Kaltinamasis, stovėdamas kitoje gatvės pusėje, matė,
kad autobusas važiuoja, o žmonės eina į gatvę, bet autobusas iš lėto vis tiek važiavo, nebandė
sustoti. Jis prisiminė, kai prieš kelias savaites buvo protestas, ėjo per gatvę, gavo baudą,
galvojo, dabar vėl įklius. Pamatė, kad žurnalistai filmuoja ir nufilmuos, kad jis eina per gatvę
ir vėl gaus baudą. Jis ėjo lygiagrečiai su tuo autobusu, filmavo, autobusui privažiavus perėją,
niekas akmenų nemėtė. Visi šoniniai langai autobuso jau buvo išdaužyti, bet jis jau atvažiavo
su išdaužytais langais. Tada matė, kad visi lenda ten, žurnalistai filmavo, jis galvojo, kad ir
žmonės gaus baudas, tada jis sakė garsiai „eikit per perėją“, su ta mintimi, kad, jeigu eis tenai,
tai tada gaus baudas. Jis pradėjo eiti per perėją, ėjo tiesiai, prieš autobusą su filmavimo kamera
užlindo L. Ragelskis ir dar keletas žmonių. Jis kažką klausinėjo to autobuso. Autobusas
stabtelėjo prie perėjos, žmonės stovėjo ir pradėjo per autobuso langą purkšti dujas ant
pėsčiųjų, tuo metu jokių akmenų nemėtė. L. Ragelskį išmaudė neblogai tomis skystomis
dujomis, dar apipurškė keletą žmonių. Jis kai pamatė čiurkšlę, tai pabėgo į sankryžos vidų,
ten pastovėjo ir autobusas nuvažiavo. Kaip suprato, balionėlis baigėsi, nebuvo ko purkšti ant
L. Ragelskio ir autobusas išvažiavo. Toliau jis su kitais žmonėmis buvo sustojime, vis
prieidavo kažkokių žmonių. Jis pamatė, kad pradėjo daugėti žmonių, vis daugiau prie jo
prieina, vienas toks nepatenkintas, kad va „per tokius, kaip tu, valstybės turtas niokojamas“.
Kaltinamasis atsakė „tu čia nestovėk, šūdo nemalk, o eik ir ramink akmenų mėtytojus“, tas
žmogus ten su dviračiu buvo ir liko stovėti. Buvo tokių, kurie buvo susirūpinę, klausė, ką čia
daryti. Dar prieš tai priėjo prie kaltinamojo T. Jakilaitis ir sakė, kad N. Černiauskienę sulaikė.
Dar buvo šviesus paros metas, grįždamas atgal, jis priėjo, N. Černiauskienė buvo policijos
automobilyje, paklausė „ar viskas gerai, už ką sulaikė“, pastaroji sakė, kad nežino. Po to vėliau
dar sužinojo, kad sulaikė A. Sabaliauskaitę ir V. Račkovą. Kai autobusas važiavo, buvo
tamsu. Buvo sustojime, filmavo. Pamatė, kad atvažiavo šarvuota technika su bokšteliais, sėdi
pareigūnai bokšteliuose. Jie irgi į vidinį kiemą įvažiavo, ar apmėtė, jis nežino, nes stengėsi
nelįsti. Tada jis gavo žinutę, kad „gal tu važiuok namo, nes sulaikinėjami aktyvistai“. Pasitarė
kaltinamasis su E. Deliku, ką daryti, atvažiavo dar toks kaltinamojo bičiulis R. Leipus, sakė,
kad reikia sumėtyti pėdas ir tada padarė, kad R. Leipaus telefonas buvo prijungtas prie
paskyros ir transliavo. Kaltinamasis sėdo į mašiną, kurią buvo palikęs kitam Vilniaus gale,
E. Delikas jį nuvežė iki mašinos ir kaltinamasis išvažiavo į Kauną. Tai buvo po 00.00 val.
Paskui jis prokurorui parašė prašymą, kai paskaitė, kad yra kaltinamas nebūtais dalykais. Jo
lokacija pagal telefoną buvo pateikta, kada paliko tą vietą. Minia susirinko sužinoti, ar buvo
priimtas karinės padėties įstatymas. Jis neturi pagrindo nepasitikėti P. Gražuliu, jis juo visiškai
pasitiki ir mano, kad ta informacija buvo teisinga. Nemano, kad tai pranešdamas jis galėjo
122
iššaukti neigiamą minios reakciją. Nepagalvojo apie tai, reakcija nebuvo neigiama,
nepasitenkinimas buvo išreikštas, bet čia normalu. Jis, pasakydamas per paskyrą tuos žodžius
„atvykit žmonės prie Seimo pasižiūrėti, kas čia dedasi“, mintyje turėjo, kad žmonės matytų,
kas darosi. Jis nemano, kad tai yra nusikaltimas. Ėjo jis per perėją, kai autobusas išvyko iš
Seimo, kad baudos negautų. Autobusas jau išvažinėjo ir jam reikėjo atgal grįžti į sustojimą,
kur ir buvo. Kai kreipėsi į žmones, garsiakalbį jam paskolino A. G. Astrauskaitė. Jis kelis
kartus kreipėsi, vieną kartą kreipėsi, kai paprašė A. Mazys, gal net porą kartų kreipėsi. Tada
vieną kartą kreipėsi, kai P. Gražulis pasakė, kad priimtas įstatymas ir kitą kartą, kai sugalvojo
būdą, kaip išsklaidyti minią nuo vartų. Paragino visus, kad geriau aplink apstoti sieną. Gal
kažkas kitas turėjo irgi garsiakalbį, bet A. Sabaliauskaitė tai tikrai turėjo ir bent vieną kartą tai
tikrai iš jos jis jį gavo. Minėdamas apie 6 Seimo išėjimus, pasakė žmonėms, kad per šituos
vartus niekas neišvažiuos, nes žmonių per daug ir žmonės turi galimybę pasikalbėti su savo
apygardoje išrinktais Seimo nariais, dėl kurių atvažiavo. Prieš tai irgi buvo transliuota ta
žinutė, kad žmonės atvažiuotų tą dieną į protesto akciją, ne tik pašūkauti, o ir pasikalbėti su
Seimo nariais, pabandyti įkalbėti juos balsuoti prieš šitą įstatymą. Kiek jis žino, Seimo nariai
sulaukė daugybė ir skambučių, ir žinučių balsuoti vienaip ar kitaip, asmenys turi teisę pasakyti
Seimo nariui, kokią valią jie išreiškė. Ne dėl jo ėjimo autobusas turėjo sustoti. Autobusas
sustojo dėl L. Ragelskio, kaltinamasis vėliau žengė, autobusas jau buvo sustojęs, kai jis žengė.
Autobusas nebuvo niokojamas. Žmonių ties ta sankryža praktiškai nebuvo, visi buvo ties
vartais susikoncentravę. Pirmą akmenį jis pamatė, kai skrido į Seimo langą, kai atėjo
policininkai ir pradėjo mušti žmones šviesiu paros metu. Viskas vyko praktiškai vienu metu,
10 s skirtumas. Kai policininkai pradėjo žmones daužyti, minutės bėgyje pradėjo skrieti
akmenys. Apgadinto policijos transporto gal net jis ir nematė. Autobusas nebuvo policijos
lipdukais apklijuotas, tai jis jį vertina kaip civilių autobusą. Nematė kitų apgadintų transporto
priemonių, žino, kad buvo, girdėjo garsus, bet pats nematė, nes jis stovėjo toliau, buvo visą
laiką sustojime. Vienu metu jis nuėjo prie tos aikštelės, jau buvo tamsus paros metas, kurioje
buvo V. Kernagio automobilis jis, grįždamas atgal, pamatė policijos juostą, einant nuo
Gynėjų g. Kai jis ėjo, matė, kad policininkai išsirikiavę ir jis pamatė, kad už tos linijos stovi
tas pats asmuo tais raudonais batais ir jam iš karto nuostaba, jis jį matė su tais provokatoriais,
o dabar mato tarp policininkų ir asmuo su raudonais batais sako policininkui, šito
(kaltinamojo) neįleiskite. Tada policininkai kaltinamajam pasakė, kad neįleis. Pastarasis
atsakė, kad „kas tu toks iš vis“. Vaizdo įraše matyti, kad jis neturėjo jokio raiščio, čia apie
J. Rainį kalba. Žmogus civiliais rūbais, prieš tai jo matytas su provokatoriais, dabar jis duoda
policininkui nurodymus. Kaltinamasis tada per Vilniaus vartų kompleksą praėjo ir nuėjo vėl į
sustojimą. Jis negirdėjo per mitingą policijos išsakytų raginimų žmonėms. To paties galima
paklausti žurnalistų, kodėl viską matė ir nesišalino iš įvykio vietos. Jo teisė ir pareiga,
vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymu, yra viešinti informaciją, tame įstatyme
parašyta, kad draudžiama trukdyti skleisti informaciją, jis matė poreikį skleisti šitą žinią, nes
žiniasklaidos atstovus jis tik vėliau pastebėjo, kai autobusas važiavo per perėją. Tuo metu jis
su kitais asmenimis buvo vienintelis visuomenės informavimo šaltinis. K. Valentinavičių
matė irgi, darė tiesioginę transliaciją, bet kad kažkas perteiktų įvykius, kitų žmonių nebuvo,
jeigu kitiems žurnalistams galima tai daryti, suprato, kad ir jam galima. Jis vertina save kaip
informacijos skleidėją.
92.4. Dėl antro kaltinimo, dėl paimtų dokumentų – ne vieneri metai yra organizacijos, kuri vadinasi
„Maltos ordinas“, narys. Informacijos apie vidinius procesus organizacijoje negali sakyti ir to
nedarys. Negali nurodyti „Maltos ordino“ pilno pavadinimo. Organizacija yra jam išdavusi
3 tipų dokumentus: pasą, kuris patvirtina, kad jis yra ne pilietis, o riteris, taip pat jam yra
išduotas diplomatinis pasas ir automobilio numeriai, techninis automobilio pasas, tai yra
3 dokumentai, kurie patvirtina jo narystę ir veiklą organizacijoje. Nesakys, kas jam tuos
dokumentus perdavė į rankas, tai yra uždara organizacija. Dokumentus gavo prieš 4 metus.
Neteigė, kad šie dokumentai jam suteikia diplomatinį statusą. Kai jį sustabdė, pareigūnas sakė
išlipti, pakalbėti, pastarasis išlipo, parodė lietuvišką tapatybės kortelę ar vairuotojo
123
pažymėjimą, dabar tiksliai nepamena, tuo metu privažiavo keli ekipažai, jie surengė visą
operaciją jo sulaikymui ir tuomet pareigūnams, kurie betarpiškai filmavo, jis sakė „žiūrėk, aš
turiu tokį dokumentą ir neabejoju, kad jums apie tą dokumentą yra žinoma ir kaip jūs vertinate
šį dokumentą ir kokie jūsų veiksmai“. Jie sakė „netikim, kad jie tikri“. Tada jis atsakė „čia
jums ne bažnyčia, kad tikėti ar ne“. Tuomet dar kartą jis prašė įvertinti situaciją, pasižiūrėti
dokumentus ir kaip jie juos vertina. Jie nusprendė juos ignoruoti, nepateikė jokios
informacijos, yra vaizdo medžiaga. Jis tuos dokumentus turėjo su savimi. Yra 1961 m. Vienos
konvencija, kurią Lietuva yra ratifikavus ir ten yra labai aiškiai apibrėžtos diplomatų teisės ir
pareigos, ten viskas labai aiškiai yra surašyta, kaip turi veikti, ką pareigūnai gali prieš asmenis.
Neteigė, kad jam tie dokumentai suteikia diplomatinį statusą. Jam buvo prieš tai kitoks
kaltinimas ir prokuratūra net apkaltino duomenų rinkimu apie privatų asmenį, bet paskui, kai
suprato, kad išaiškins jis riaušėse dalyvavusį ir kursčiusį pareigūną J. Rainį, tai jie tuos
kaltinimus jam panaikino. Buvo įkelta nuotrauka, norėjo atpažinti provokatorių, premiją
paskelbė, vėliau paleido tokią akciją, kad nustatyti asmenis, kurie darė nusikaltimus. Labai
greitai paaiškėjo, kad vienas iš tų asmenų yra Vilniaus apskr. VPK policininkas J. Rainys,
prokurorai atsiėmė kaltinimą, tuomet dėl paso prisikabino. Iš esmės agitavo, kad padėtų
atpažinti tuos asmenis ir vėliau buvo daug pranešimų, į jį kreipėsi asmuo, kaip vėliau
sužinojo – G. Repšys, jis sakė, kad yra vaizdo medžiagoje. Tuomet jis su G. Repšiu susitiko,
pasakė, kad G. Repšys pats paskambintų policijai, nes policija buvo paskelbusi numerį,
G. Repšys prie jo paskambino policijai ir pranešė, kad save atpažino vaizdo įraše ir klausė, ką
toliau daryti. Policija jam pasakė, kad su juo susisieks. Iš esmės buvo toks atvejis, kai žmogus
pats save atpažino vaizdo medžiagoje. Jis kaltinamajam vėliau paaiškino, kad jis ten „bulkutę“
metė, o ne akmenį. Daugiau tokių atvejų nežino. Buvo dar toks atvejis, kai jis paviešino
asmenį, kuris, apsivyniojęs veidą skara, žmonėms palei kojas išmetė metalines šakes. Buvo
bandoma tą asmenį atpažinti, niekaip nepavyko, buvo kaltinamasis prašymą parašęs
prokuratūrai, prokurorai atsakė, kad nieko tokio, jog šakes išpylė, nėra vaizdo įrašų, kad jis
mėtė akmenis, tai ir kaltinamuoju jį patraukti nereikia. Kai jis informavo žmones apie Seime
esančius 6 išėjimus, tai daug iš karto žmonių išsiskirstė ir nuėjo link išėjimų. Pareigūnams po
kojomis sprogo, net smūgio bangą pajuto, dar šviesiu paros metu. Tuo metu dar jokių mėtymų
nebuvo, nežino, iš kur atsirado tas sprogmuo, čia dar iki akmenų mėtymo. Jis suprato, kad čia
yra pagąsdinimas garsine granata. Sprogo prieš G. Repšiui metant „bulkutę“. Sprogo prieš
metant bet kokias „bulkutes“ ar akmenis, vaizdo medžiagoje matysis. A. Sabaliauskaitė nuolat
kartojo „nemėtykite akmenų“. Kai jis pasakė, kad yra 6 išėjimai, gal A. Sabaliauskaitė irgi
kažką sakė, jis jai atidavė mikrofoną ir nuėjo. Jam žinomas pareigūnas D. Daukantas iš
„piderastų“ parado. Mitinge jo nematė. Joks policijos pareigūnas nesakė, kad yra
pažeidžiamas 75 m atstumas. Vienintelis tik A. Mazys, kai jo paprašė, kad jis paprašytų
žmonių atsitraukti 3 m, tai jis sakė atsitraukti 10 m. N. Černiauskienė paminėjo, kad priešais
Seimą, šalia žvyruotos aikštelės, yra renkami parašai ir A. Sutkus yra išėmęs leidimą valandai
laiko. Sakė būti ramiai, šis dalykas oficialus. Vėliau, kai norėjo, kad žmonės išsiskirstytų prie
išėjimų, kad įteisinti jų buvimą ten, tai paragino išsiųsti žinutes, informuoti, nes Susirinkimų
įstatymas numato, kad, jei iki 15 žmonių, tai užtenka informuoti Savivaldybę ir net nebūtina
iš jų gauti atsakymo. Jis tą patį padarė – išsiuntė ir tokiu būdu buvimą stotelėje jis įteisino.
Lygiai taip pat norėjo, kad ir žmonės negautų baudų. Nėra sunku žmonėms duoti patarimą,
kad jie išvengtų teisės aktų pažeidimų. Pasibaigus sankcionuotam mitingui kažką tokio sakė,
jei kažkas trenks pareigūnui, tuomet kaltinamasis duos atgal. Viskas buvo vardan to, kad
maksimaliai užkardyti tuos neramumus, kuriuos matė, kad artėja, bet nepavyko to padaryti.
Kažkas tokio buvo, kad paprašė pareigūnas mikrofono, kaltinamasis suorganizavo ir perdavė
jį. Pareigūnas norėjo kažką pasakyti, smulkiai kaltinamasis nepamena, bet buvo kažkas susiję
su atstumais. Paskyroje „Knygnešys gyvai“ gal ir galėjo būti skelbta, kad žmonės rašytų, kurie
buvo mitinge ir nukentėjo, dabar tiksliai nepamena, nes daug žmonių nukentėjo nuo policijos,
tai buvo norima surinkti tuos duomenis. Įžvelgė, kad šis tyrimas bus politizuotas, patys buvo
surinkę daug duomenų, kuriuos pateikė tyrėjams, praktiškai viešino visą medžiagą. Po kelių
124
dienų su juo susisiekė žmogus, kuris vaikšto pas tą pačią kirpėją, pateikė medžiagą,
nufilmavo, kad po automobiliais, dar iki visų įvykių, buvo suslėptos lazdos, suslėpti maišuose
akmenys ir dar kažkokie dalykai. Kaltinamasis tą vaizdo medžiagą paviešino. Kiek žino,
policijai buvo parodyti tie maišai. Jis savo akimis tų maišų nematė, bet vaizdo medžiagą gavo
ir ją paviešino. Tas žmogus be atlygio suteikė visą informaciją. Kaltinamasis nenukentėjo. Tik
baisi moralinė trauma. Dėl specialisto išvados Nr. 11-2196 dėl „Maltos ordino paso“, parodė,
kad pasaulyje yra žinoma apie 20 „Maltos ordinų“, Lietuva diplomatinius santykius turi su
Italijos „Maltos ordinu“, kurio nariais gali būti tik kilmingi italai katalikai. Šis ordinas gali
vienyti ir kitų tikėjimų žmones. Nepripažįsta specialisto išvados. Prokuroras gali kreiptis į
Slovakiją, į valstybinę pasų gamyklą ir ten yra nulinis paso pvz., pagal kurį galima lyginti, ar
tokie dokumentai yra. Slovakijos gamykloje šie dokumentai yra pagaminti jau ganėtinai
seniai. Prokuroras kaltina, tai tegul jis ir kreipiasi į Slovakiją. Jis nesitarė su kitais asmenimis,
kad mėtys akmenis. Dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams – niekas nesitarė, čia tiesiog
bandymas sukurti politinę bylą, niekas nieko nesitarė, niekas nieko nedarė. Institucija,
išdavusi pasą, nėra fantazijos vaisius. Specialistai nežinojo, kad tie pasai yra ir yra pagaminti
Slovakijos gamykloje, tai, jei kažko nežinai, tai dar nereiškia, kad nėra. Bandoma remtis, kad
minėtas dokumentas neatitinka Europos komisijos patvirtinto standarto, Icaodoc 9303, ten yra
tam tikri reikalavimai, minėtą standartą jis pasižiūrėjo ir ten yra kalbama apie biometrinius
duomenis pasuose, kalbama apie naujos kartos dokumentus ir, pvz., jeigu paimti ukrainietišką
pasą, tai jis irgi neatitinka standarto. Nesutinka, kad nėra standarto atitikimo. Su L. Dolotovu
jis susipažino važiuodamas policijos automobilyje, kai teismas vežiodavo, iki tol nepažinojo,
nežinojo apie tokio asmens egzistavimą. Su niekuo iš kaltinamųjų jokių veiksmų prie Seimo
neaptarinėjo, tik su savo filmavimo komanda aptarinėjo, ką filmuos. Nepamena apskritai, kad
būtų įvykio dieną matęs L. Dolotovą. Filmuota medžiaga buvo paviešinta viešoje erdvėje
„Knygnešys“, visa ta medžiaga turi būti pas prokurorus, nežino, ar yra byloje, nes iki šiol
neturėjo galimybės susipažinti su bylos medžiaga. Kas išėjo į eterį, tas ir buvo. Jis neturi tos
medžiagos. Iki įvykio K. Razulio nepažinojo. Negirdėjo, kad kažkas ragintų pažeisti viešąją
tvarką, naudotų smurtą, gadinti turtą. Matė, kaip pareigūnas grasino ginklu – „vinčesteriu“,
taip pat matė lazdas, skydus. Nepamena, ar iki įvykio pažinojo O. Pročkailo. Minėtą įvykio
dieną prie Seimo jos nematė, net A. Lobovo nematė. Nepažinojo E. Skulmio iki įvykio, o
dabar visus pažįsta. Iki įvykių A. Stungurį pažinojo iš matymo, žinojo, kad toks yra, jis po
kiekvieno protesto kaltinamajam dovanodavo rūkytą dešrą. Nėra įsitikinęs, ar tą įvykių dieną
matė A. Stungurį. Už pasirodymus viešoje erdvėje niekas jam nemoka. Su A. Sabaliauskaite
bendravo gal 18.00–19.00 val., nepamena, ar ją susitiko renginio metu prie Mažvydo
bibliotekos, nes žmonių buvo labai daug. Pamena tas aplinkybes, kai žmonėms susirinkus prie
vartų, ji jam perdavė mikrofoną kalbėti, jos jis paprašė, nes ją pažinojo. Jis jos sulaikymo
nematė, tik vėliau sužinojo, kad ji buvo sulaikyta. A. Sabaliauskaitė sakė nemėtyti akmenų, ji
aktyvi moteris, visur dalyvaujanti ir suprantanti savo atsakomybę. Šalia A. Sabaliauskaitės
buvo V. Račkova, kurios veiksmai buvo identiški kaip ir A. Sabaliauskaitės, jie visą laiką
buvo kartu. Jam keista ir nesuprantama, kaip kaltinama A. Sabaliauskaitė, o V. Račkovai
kaltinimai panaikinti. Minėtus dokumentus – pasą – gavo oficialiai pagal organizacijos
nustatytą tvarką, organizacija turi net savo konstituciją, nes realiai „Maltos ordinas“ turi
valstybės statusą. Gavo pagal visas procedūras, bet negali to viešinti.

116
informacija, kad būtent taip bus. Tai buvo įspėjimas saugotis, būti atsargiems ir, jeigu bus
pastebėti provokuojantys asmenys, informuoti policijos pareigūnus, kas ir kaip daroma. Jis
vyko prie Seimo protestuoti, jis buvo įspėjamas dėl daug ko, jis nevažinėja motociklu, nes
gali būti partrenktas, nevalgo kavinėse, nes gali būti nunuodytas. Tų perspėjimų iš tam tikrų
asmenų, kurie teigė, kad tai yra patikima informacija, jis gauna nuolatos. Tuo atveju irgi, ne
tik prieš šį, prieš daugybę vykusių protestų buvo įspėtas. Buvo paprašyta elgtis atsargiai,
galimai bus provokatoriai. 8.00 val. ryto jis atvyko prie Seimo, Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo (toliau – ir LAT) stovėjimo aikštelėje buvo susirinkę daug pareigūnų, jis nuėjo prie
jų. Paklausė, kuris vyriausias, prisistatė A. Mazys, jis jį puikiai pažinojo ir jis jam užsiminė
apie tokius dalykus ir paklausė, kaip elgtis tokioje situacijoje. Jis kaltinamajam pasakė, kad,
jeigu pamatys kažkokius asmenis, kurie elgiasi įtartinai, pranešti policijai, tikrai reaguos. Tai
tikrai ir buvo, buvo keletas asmenų, kur galbūt išgėrę ir policija tikrai reagavo į tuos asmenis
ir tų atvejų buvo ne vienas. Tai buvo iki 18.00 val. Tokia informacija jis pasidalino. Kai jam
suteikė tą informaciją, buvo pabrėžta, kad bus daryta taip, kad pašalinti aktyvistus ir buvo
užsiminta, kad net sudarytas sąrašas aktyvių žmonių, kurie galimai bus sulaikyti. To sąrašo
turinys jam nebuvo žinomas, jis jo nematė. Tokios informacijos perdavimo būdas yra per
šifruotas programėles, per tą pačią „Signal“ programėlę. Galimybių patikrinti tos informacijos
jis neturėjo. Jis pasisamdė filmuotojų komandą, atvažiavo 4 žmonių komanda, jie visi buvo
prie Seimo baseinėlio, įsirengė mini studiją ant suoliuko, filmavo laidas, kalbino žmones,
kartais į tiesioginį eterį išeidavo, įrašus darė, kalbino žurnalistus – tarkim G. Guorienę. Svečių
buvo iš kitų valstybių, jo bičiulis A. Svams – visuomenės veikėjas Latvijoje, jis ir kalbą nuo
scenos sakė. Visų asmenų, kuriuos jis pakalbino, jis neatsimena, bet jų pakankamai nemažai.
Praleido nemažai laiko tuose filmavimuose, nes to turinio buvo, vienu metu buvo pakviestas
nuo scenos pasakyti kalbą. Jis tą padarė, apie kelintą valandą tai buvo, pasakyti negali. Matė
pastatytas aktyvistų instaliacijas, buvo daug klausimų apie kartuves, tai butaforinės,
simbolinės kartuvės, kaip dabar labai populiaru sakyti, „performansas“. Jis sakė ant scenos
kalbą. Jo visi pasisakymai ir visos kalbos pakelti tautinį ir emocinį žmonių patriotiškumą, jam
svarbu Lietuvos vertybės, tradicijos ir nešamas „piderastynas“ jam nepriimtinas. Jis tą
pabrėžė, jo kalba nebuvo išskirtinė, nebuvo skirta tai dienai, užsiminė, apie ką tas įstatymas
ir visi susirinkusieji laukė jo priėmimo. Visą dieną žmonės buvo laukime, buvo pozityviai
nusiteikę, buvo gavę informaciją, kad pavyko žmonėms pakalbinti kai kuriuos Seimo narius
ryte. Mitingas buvo dėl neeilinės sesijos, kurioje tą įstatymą priiminėjo. Kai jis sužinojo, kad
organizuojamas šitas mitingas, panaudojo savo sklaidos kanalą ir informavo, kad jis ten ketina
būti. Visada, kai jis kažkur eina, tai, būna, žmonės ateina ir prisijungia. Jis neatsimena, ar
buvo tokių prašymų iš organizatorių prisijungti, padėti organizuoti, aišku mokytoją
A. G. Astrauskaitę pažinojo iš anksčiau. Jis dažnai palaiko visas iniciatyvas, jeigu mato,
kažkas kažką daro, prisijungia prie to, jo „arkliukas“ sklaida. Tuo metu jis turėjo kanalą
„knygnešys gyvai“, jis buvo to kanalo veidas, buvo ten platesnė komanda, per tą kanalą
ištransliavo, kad bus toks renginys ir kad jis protestuos prieš tą įstatymą, nes jis nemano, kad
jis reikalingas. Kanalo veidas – tai žmogus, kurį pagrinde galima matyti tam tikrame kanale.
Veidas, kaip priemonė atpažinti žiniasklaidos priemonę, pvz., jį pamato ir sako, ai, čia tas
„knygnešys“, nors jo slapyvardis „celofanas“, kai yra asmenybė sutapatinama su tam tikra
žiniasklaidos priemone.
92.1. Vyko protestas, buvo filmuojama, kalbinami žmonės, žmonės su juo fotografavosi. Viskas ėjo
sklandžiai, gražiai. Dienos metu Kazimieras iš Žemaitijos, kurio pavardės jis nepamena,
pasiūlė iniciatyvą, kad žmonės eitų aplink Seimą. A. G. Astrauskaitė paprašė Kazimiero
nulipti nuo scenos, jis liko nepatenkintas, kaltinamasis priėjo prie jo ir paaiškino, kad yra
organizatoriai, jie yra suplanavę programą, negalima taip daryti. Kaip kaltinamasis suprato iš
Kazimiero atsakymo, kad gal vėliau tai bus padaryta, kai baigsis programa. Kaltinamasis jam
pritarė, sakė, kad baigsis programa ir tada vėliau darytų savo programą. Niekas to nedraudžia.
Vis dieną jis buvo. Matė žmones kalbinančius žurnalistus, žmonės reagavo labai piktai.
Fotografai elgėsi įkyriai, lindo prie žmonių, kišo fotoaparatus. Žurnalistai puikiai žinojo, kad

117
jie ten nebuvo pageidaujami, nes pagrinde jie žinojo, kad susirinko tie, kurie buvo nepatenkinti
„koroniniais“ suvaržymais, o žiniasklaidoje jie buvo vadinami „antivakseriais“, įžeidinėjami.
Žmonės prašė pasitraukti, nelįsti į akis. Žurnalistų buvo toks elgesys, kad, jeigu mato, žmogus
prasčiau apsirengęs ar „biedniau“, ar be dantų, būtinai prie jo prilįs, bandant sudaryti tokią
nuomonę, kokie beraščiai, skurdžiai susirinkę. Prie jo gal buvo keletą kartų priėję, bet
nepamena, kad būtų davęs interviu. Jo žurnalistai labiau vengė, nes jis po to jų pačių
pradėdavo klausinėti, o jie nėra treniruoti atsakinėti, jie treniruoti klausinėti, jie bėga nuo jo.
Kiti žmonės, prie kurių lindo žurnalistai, išreiškė labai aiškią poziciją, kad nelįstų prie jų. Tai
buvo dienos metu, apie 12.00 val. Kultūringai, gražiai žmonės elgėsi. Žurnalistai pamatė
žmogų, gal truputį intelektas žemesnis, gal dar kažką, tai kiti prieina ir pasako „nekalbėk tu
su jais, prifilmuos, parodys kaip durnelį“. Matė jis tokias situacijas ne kartą. Matė, kaip
žurnalistai Seime, 3-iame aukšte langą atidarė, gestikuliavo, apie smilkinį kraipė ranką.
Dauguma žmonių ignoravo žurnalistų elgesį ir prašė nelįsti, pasitraukti į šoną, grasinimų
nebuvo. Žmonės jautriai reagavo į skraidantį lėktuvą, kuris ragino skiepytis. Kam ta
provokacija, žino, kad žmonės susirinkę prieš skiepus, o čia skraido lėktuvas ir tempia užrašą
„eik skiepytis“. Incidentų jokių tikrai nebuvo. Vienas „lrytas“ žurnalistas, kur davė
parodymus, vardu Tomas, įkyriai lindo, bet muštynių, apsistumdymų nebuvo, čia iki
16.00 val., kol vyko oficialus mitingas. Iš esmės prieš pabaigą dar O. Šurajevą jis susitiko,
buvo apsirengęs pašaipiai, nusidažęs kaip klounas, pamatė žmonių grupę, bet jau buvo
įsikišusi policija, kaltinamasis irgi prie jo priėjo, jis ten provokatyviai elgėsi. Policininkai jį
išvijo.
92.2. Jis buvo išvykęs gal kažkuriuo momentu pavalgyti, svečiai iš Latvijos buvo atvažiavę, tai jie
nuėjo papietauti, gal kokią valandą nebuvo jo įvykiuose, paskui grįžo atgal, latviai išvažiavo.
Po to mitingas baigėsi, A. G. Astrauskaitė pasakė, kad mitingas baigiamas, tuo metu buvo
renkami parašai, referendumo palapinė stovėjo ir buvo renkami kreipimosi parašai, turėjo
tikslą nuvežti į Prezidentūrą. Tada su A. G. Astrauskaite jis pakalbėjo porą žodžių, pasakė,
kad viskas baigta ir paklausė, kas galėtų ją nuvežti iki Prezidentūros. Su juo buvo filmuotojai,
reikėjo apsitarti su jais tam tikrus klausimus, jis sakė, kad negali. Nepamenu, kas
A. G. Astrauskaitę nuvežė, ji jau negrįžo, jos daugiau nematė, žino, kad jos daugiau nebuvo,
tai čia buvo 16.00–17.00 val., nežino, kada ta oficiali pabaiga. Tada jis pamatė, kad žmonės
pradėjo eiti aplink Seimą, tai vieni kalbino, tai kiti, jis gal pusę Seimo irgi apėjo. Tada
šnektelėjo su policijos pareigūnais, jų užklausė „o jūs pietauti buvot“. Jie sakė, kad ne. Tada
pasiūlė policijos pareigūnams vandens. Jis su bičiuliu E. Deliku (jis visą laiką buvo su
kaltinamuoju), nuvažiavo, nupirko vandens porą pakuočių, atidavė pareigūnams. Paimti kaip
ir atsisakė, bet jis paliko ir išėjo, slapta kaip ir išgėrė greičiausiai. Žmonės ėjo ratu, grįžtant
atgal prie Seimo, važiuojant mašina, pamatė einantį S. Skvernelį, savo bičiulio paprašė išleisti,
labai norėjo S. Skvernelį pakalbinti. Tai buvo, kur yra išėjimas upės pusėje, ten toks pastato
gabalas, tai jis išėjo per jį ir ėjo link Gedimino pr., ten, kur yra Sausio 13-osios memorialas.
S. Skvernelis ėjo sparčiu žingsniu, jis priėjo, pasisveikino, sakė, kad turi keletą klausimų,
S. Skvernelis toks sparčiu žingsniu, lyg nenorėdamas kalbėti, priėjo prie pėsčiųjų perėjos. Jis
sakė „Sauliau, Jūs gi buvęs generalinis komisaras, o pėstiesiems raudonas šviesoforas dega,
nejaugi eisit“. S. Skvernelis stabtelėjo, nebuvo kur dėtis, jis pamatė, kad kaltinamasis nieko
nedaro, tada jis vietoje 1 klausimo gal 6 atsakė. Kai stovėjo, kur degė tas raudonas šviesoforas,
tai daugiau žmonių kaltinamąjį pamatė, S. Skvernelį pažino. Kiti priėjo paklausyti, kiti
pradėjo šnekėtis, buvo tokių pora veidų, vienas buvo ganėtinai agresyvus. Bet gal vaizdo įraše
net turėtų būti matytis, kai buvo įsijungęs tiesioginę transliaciją, o tuos įrašus, kiek žino,
prokuratūra paėmė. Žalios šviesoforo fazės buvo gal 2, S. Skvernelis atsakė į klausimus, buvo
keli, kurie jam padėkojo, bet jau kaltinamajam teko įsikišti, apraminti kelis žmones, kad
S. Skvernelio nepultų. S. Skvernelis normaliai atsakė į klausimus, nuėjo per Žvėryno tiltą.
Vėliau, kai jau ėjo kaltinamasis link Seimo, susiskambino su bičiuliu. Kaltinamasis ėjo link
filmuotojų, su jais pakalbėjo, sakė, kad nieko nevyksta, pakuotis daiktus ir važiuoti namo ir
jis netrukus važiuos, čia buvo apie 17.00 val. Filmuotojai susipakavo ir išvažiavo. Dar toks

118
momentas, bandė su filmuotojais į Seimą įeiti, bet iš 3 filmuotojų nei vienas asmens
dokumento neturėjo, pats vienas į tą Seimą nenuėjo. Atėjo prie to įėjimo, kur buvo stovėjimo
aikštelė, kur V. Kernagis, A. Navickas mašinas pastatę, susitiko S. Šedbarą, normaliai žmogus
kalbėjo, niekas jo nepuolė. Sakė, kad atvažiuotų į jo studiją, pafilmuos, apsikeitė kontaktais,
S. Šedbaras numerį pasakė, paskambino, tikrai savo numerį davė, suskambėjo jo telefonas.
Dar ten jų keletas buvo, K. Mažeika buvo. Žmonių buvo nemažai toje aikštelėje, negali
pasakyti, kiek, bet dešimtimis gali skaičiuoti. Tuo metu pradėjo išeiti iš kito išėjimo, tą patį
K. Bartoševičių matė, matė, kad žmonės kalba, šneka ir jokių problemų. Vėliau pamatė tokią
situaciją, kad stovi žmogus su profesionalia filmavimo kamera, nes didžiulė kamera, žmonės
su juo gana „aštrokai“ kalba. Tas žmogus sakė jam „man pasakė nufilmuoti, nežinau, ką
daryti, žmonės sakė, „tu nelįsk į akis su kamera, tu prie mūsų nelįsk“. Tas žmogus jam
užsiminė, kad „aš irgi čia prieš savo valią, aš jus palaikau“. Kaltinamasis jam sakė „ateik pas
mane dirbti“, jis sako „aš tave susirasiu ir paskambinsiu“, bet nepaskambino. Kaltinamasis
vertina visada profesionalius žmones. Dar E. Špoką matė, kuris liudijo, jis vaikščiojo, lyg
interviu ėmė, matė, žmonės jį lyg veja lauk, kiti net rodo ranka, kad „eik iš čia“. Vieną kartą
pamatė, kai filmuotojas įkyriai lindo prie žmogaus, tai kitas įlindo į tarpą ir užkišo vėliavą
tarp kameros objektyvo ir žmogaus ir sako tam filmuotojui „ko tu lendi“ ir jie išėjo kažkur.
Žurnalistų kurį laiką daugiau nebuvo, pastebėjo, kad renkasi daugiau žmonių prie Seimo
vartų, nes keletas išvažiavo automobiliu ir kažkas iš minios sako, kad „žiūrėkit, Seimo nariai
sprunka“. Matė, kad kažkokia mašina stabtelėjo išvažiuojant iš Seimo kiemelio, prasidarė
langą, porą replikų persimetė, bet žmonių pradėjo daugiau koncentruotis, eiti. Per kitus
išėjimus Seimo narių nelabai jau išeidinėjo. Kai pradėjo rinktis daug žmonių, policininkai
išsirikiavo gyva grandine prie Seimo vartų, stovėjo nugara į tuos vartelius, prieš tai buvo
šlagbaumas, bet kažkuriuo momentu ir vartus uždarė. Niekas į patį Seimą nėjo, po to matė,
kad uždaryti tie vartai, mašinos neišvažiuoja ir policininkai irgi pradėjo ten rinktis. Priėjo prie
jų, pamatė A. Mazį, A. Mazys priėjo prie kaltinamojo ir sako „tu turi žodį, turi gal kai kuriems
žmonėms įtaką, ar tu galėtum paprašyti kai kurių žmonių, bent 3 m atsitraukti nuo tų vartų“.
Jis atsakė, kad „jokių problemų, bet aš nemanau, kad tuo dalykas apsiramins“. Tuo metu per
langus matė labai daug stovinčių Seimo narių, labai daug jų stovėjo ten, kur tarp pastatų
stiklinis tunelis, norint pereiti iš vienų rūmų į kitus, labai daug Seimo narių stovėjo, jie juokėsi
pašaipiai, „neskanu“ kaip liaudis sako. Dabar neatsimena, kokie tai nariai. Tada jis A. Maziui
sakė, kad yra tokia situacija, jeigu nori, kad tos aistros nurimtų, nes situacija kaista, jam reikia
susisiekti su vadovybe, tegu iškviečia kažką iš pozicijos, nes P. Gražulis keletą kartų atėjo. Jis
su juo net kalbėjo per vartus, sakė, kad „Petrai, nu pakviesk kažką iš tų“, sako „niekas neina
ir Lansbergiui sakiau, nusispjauti jiems ant tų žmonių“. Tada A. Maziui sakė „paprašyk kad
kažkas iš valdančiųjų paimtų pasakyti, ką politikai meluoti nemoka, pasiima savo rinkiminius
pažadus perskaito ir visi išsiskirsto, bet tai visiška nepagarba žmonėms, žmonės tiek kilometrų
atvažiavo“. Jis A. Maziui tai pasakė, kad reikia kažką daryti, nes žmonės yra pikti. A. Mazys
sako, jo, gerai susisieksiu per raciją su kažkuo. Policininkai stovėjo ramiai, vienas asmuo su
kepure su snapeliu labai provokuojančiai elgėsi.
92.3. Stovėjo ant tokios pakylos A. Sabaliauskaitė ir V. Račkova, kažką kalbėjo, jis užlipo ant
fundamento palei Seimą, ten gal 1,5 m aukštis. A. Maziui pasakė, kad „tu paprašei 3 m, o aš
paprašysiu 10 m“. Kaltinamasis paprašė „žmonės, gal galite 10 m atsitraukti“. Jie atsitraukė,
jis nulipo nuo fundamento, jam A. Mazys padėkojo, sakė, kad „gerai, viskas čia tvarkoje“.
Kai visi stovėjo, atnešė policininkams vandens, jie atsisakė gerti. Jis dar pajuokaudamas sako
„tie Seime laukia ir mes laukiam, pažiūrėsim, kurie pirmi išalks“. Po to su A. Maziu kalbėjo,
ką čia toliau daryti, nes jau pastebėjo minioje keletą asmenų, kurie atrodė jau kitaip, jie buvo
su kapišonais, užsidengę veidus, jų gal kokie 10 ir jie visur įlindę į minią. Tai ganėtinai jauni
vyrai, atletiško sudėjimo. Jis atkreipė dėmesį į juos. Pasakė A. Maziui, kodėl tie asmenys su
kaukėmis. Vienas stovėjo nuo jo per kokias 4 žmonių eiles, jis pradėjo vien į jį žiūrėti, nes
laukė, kol užsimegs akių kontaktas, jis pamatė, kad žiūri tik į jį. Kaltinamasis jam rodė
„nusiimk kaukę, kodėl slepi veidą“. Jisai berods nusiėmė kaukę, bet paskui vėliau vėl matė jį

119
vaikščiojantį su kauke. Jam šitas momentas jau pradėjo kelti įtarimus, kas čia vyksta. Dar
truputį vėliau su A. Maziu pakalbėjo, žmonės lyg prasiskirstė. Jis ten prabuvo gal kokią pusę
valandos. Tada kaltinamasis A. Maziui sakė, kad kilo mintis. Kaip tik tada ateina P. Gražulis
ir pasako, kad priėmė tą įstatymą, tada kaltinamasis paprašė V. Račkovos, ar gali ji jam duoti
mikrofoną, jis turi vieną idėją. Kaltinamasis paskelbė, kad priimtas įstatymas, jam iš karto
kilo mintis, kad Seimas turi 6 įėjimus, pasakė miniai, kad „nebūkite čia, išsiskirstykite, vieni
eikite prie vieno įėjimo, kiti prie kito, prie trečio“, kad išsklaidyti tą minią. Daug kas paklausė,
matė, kad dalis nuėjo, sakė, kad „čia nieko blogo, jūs visi atvažiavot iš Lietuvos kampų, jūs
tikrai turite teisę pasikalbėti su jūsų apygardoje išrinktu Seimo nariu, jis turi atstovauti jūsų
nuomonę ir jūs jo paklauskite, kodėl jis balsavo už ar kaip jis balsvo. Jeigu Seimo narys to
nedarys, per kitus rinkimus žinosite, kad už jį nereikia balsuoti“. Daug žmonių paklausė, jie
pasiskirstė prie kitų įėjimų, kaltinamojo apygardoje V. Pranskietis išrinktas, jį irgi norėjo
pakalbinti. Prie to išėjimo, kuris yra prie upės, kur žvyruota aikštelė, susitiko, kaip dabar
pažino, A. Kavaliauską, sako „va, Antanai, niekas neišeina, bet vėl visi prie tų vartų grįžta“.
Daugiau filmuoti nebuvo ką, tiesioginiame eteryje buvo nemažai, bet technika, telefonai buvo
pradėję išsikrauti, teko daryti tarpus tarp filmavimų. Po to grįžo į tą aikštelę pats pasižiūrėti,
ar tie žmonės renkasi prie vartų, žiūri, kad jų jau padaugėję. Nuėjo į aikštelę pasižiūrėti, kur
buvo V. Kernagio automobilis, ant S. Jovaišos automobilio buvo dešrelės ant kapoto, jogurtas
išpiltas, mašina numesta stovėjo ir stovėjo vyšninės spalvos „Toyota“, vėliau sužinojo, kad ji
V. Kernagio, tai mašinai pamatė perbrėžtą šoną. Sakė, kad perbraukė kažkas šoną ir vėl sakys,
kad kažkokie neadekvatūs susirinkę ir gadina turtą. Tada su A. Kavaliausku kai pakalbėjo,
grįžo prie vartų, matė, susirinkę daugiau žmonių nei buvo prieš, kai jis paprašė, kad
išsiskirstytų. Tada nuėjęs, žiūri, jau ta aikštelė prie Seimo tuščia, nėra nei S. Jovaišos, nei
V. Kernagio automobilių. Suprato, kad kažkas nori žmones koncentruoti prie vartų, kad Seimo
nariai būtų nepakalbinti, nenufilmuoti, jau prie to išėjimo nieko nebuvo, aikštelė praktiškai
tuščia. Suprato, kad kažkas daro specialiai, kaltinamasis agituoja žmones nuo vartų, o kažkas
daro, kad jie grįžtų prie tų vartų. Jis įsitikino, kad ta aikštelė tuščia, tada jam kilo mintis, kad
sukoncentravo žmones prie vartų, o Seimo nariai „tepa slides“, bėga nuo žmonių. Grįžęs matė
vaizdą, kad yra susirinkę žurnalistai prie pačių vartų, jų tenai pakankamai nemažai. Iš visų
žiniasklaidos priemonių susirinkę, „LNK“, „TV3“, galvojo, ko jie čia suvažiavo, buvo dingę
ir vėl kas čia bus. Žiūri, atvažiuoja policijos pajėgos, demonstratyviai išsirikiuoja „kablukus“,
traukia skydus, dedasi šalmus ir jis suprato, kad prasideda spektaklis. Spektaklis tai, kad dėl
ko buvo įspėtas. Žurnalistai atvažiavo pafilmuoti, nes prieš tai konfliktų su policija nebuvo ir
tų žmonių mažėjo, po jo raginimo žmonių buvo ganėtinai mažai ir pastebėjo dar daugiau tų
dengiančių veidus vyrų, jie jau buvo nepavieniai, iš toli pamatė grupes. Prie jo priėjo keletas
žmonių ir sako „Antanai, yra keletas žmonių ir jie provokatyviai elgiasi, prie policininkų
kabinėjasi, bet mes nežinome, kas jie tokie“. Tada jis suprato, kad kažkas bus, žurnalistai
atvažiavo tarsi į surežisuotą reikalą, policininkai atvažiavo. Jeigu būtų išlaukę gerą valandą,
žmonėms būtų atsibodę ir jie tikrai būtų išsiskirstę. Po to jis matė, kad nuo upės pusės ateina
daug policijos pareigūnų, žmonės tiesiog stovi. Atkreipė dėmesį, kad 1 ganėtinai jaunas
vyriškis, gal 20 metų, be kojos su ramentais buvo, mato, kad tie pareigūnai prieina. Jis matė,
kad tie žmonės stovi, nieko nedaro ir jie pradeda stumti tuos žmones, 1 lazdą paėmęs.
Policininkai pradeda tuos žmones stumdyti, smūgių kažkokių nematė. Viskas vyko labai
greitai, pamatė, kad pradėjo purkšti dujas. Pats matė, kad žmogus laikė nugertą buteliuką
vandens, metė į tą pareigūnų pusę, bet kas toks, negali pasakyti. Matė, kaip žmogus ginasi,
nes ant jo purškia dujas. Prasidėjo stumdymai ir kažkas sprogo, jis suprato, kad tai policijos
garsinė granata, kad išgąsdinti tuos žmones. Toliau, tų žmonių, kurie stovėjo prie vartų, tarpe,
iš aikštelės matė, kad skrenda akmenys, daug kur tie akmenys krito. Vieni pirmųjų 2 akmenys
skrido į Seimo langus, bet langai nedužo. Jis galvojo, kaip gerai, kad nedužo, nes apkaltins
paskui. Tik vėliau iš bylos sužinojo, kad langas sudaužytas, nors pats matė, kad nedužo, jis
mano, kad langas vėliau buvo sudaužytas. Akmuo atsitrenkė į stiklą, bet atšoko, nedužo.
Pirmieji akmenys į langus lėkė, o ne į policininkus. Jis prisiminė 2009 m. įvykius, dabar jam

120
jau nekilo jokių abejonių, kad viskas kontroliuojama, žurnalistai viską sąžiningai filmuoja,
sąžiningai rodo. Įdomiausia, kad tie policininkai, kurie stovėjo prie vartų be jokių apsaugų, jie
buvo ten palikti, jie ten ir stovėjo ir dėl to jie ir nukentėjo. Jis pats matė, kaip policininkei
moteriškei, kuri 20 000 Eur prašė, į galvą pataikė. Policininkai nukentėjo, nes dujomis
apipurškė, purškė dujas į kairę, į dešinę, žmonių, purškiančių dujas, nebuvo, tikrai niekas dujų
neturėjo, vienintelis būdas apsiginti nuo policininkų buvo tie buteliukai. Tie, kurie palei vartus
stovėjo, jie tikrai nukentėjo. Vieni kitus pripurškė stipriai, tos dujos kaip gesintuvai tokio
dydžio, jis nebuvo tokių matęs. Jis pamatė, kad jie purškia, jis stovėjo kokių 20 m atstumu,
perėjo į kitą pusę gatvės, tada viešai paragino Prezidentą atvykti, sakė, kad „jeigu tu tikras
Prezidentas, atvažiuok čia, žmonės tiesiog laukia, kad kažkas pasakytų, žmonės skirstykitės,
aš Prezidentas, vetuosiu įstatymą“, visi būtų išsiskirstę, nes žmonės jau norėjo namo. Realiai
daug kas ir buvo išvažiavę, šiauliečiai jau buvo išvažiavę. Sugėdino Prezidentą, kreipėsi į savo
transliacijos žiūrovus, telefonu darė „live“ transliacijas, nes jo komanda jau buvo seniai
išvažiavusi. Aistros aprimo, matė 1 anksčiau matytą moterį, kuri išsižiojusi kažką šaukė, jai
prie jo akių tiesiai į burną čiurkšlę dujų purškė, ji neteko sąmonės, nukrito ant žemės. Ji jam
anksčiau buvo sakiusi, kad turi dirbtinį širdies stimuliatorių, kažkas pasakė, kad pulso nėra.
Jis nuėjo prie greitosios, matė, keliems žmonėms pagalba buvo suteikiama. Šimtai komentarų
ėjo. Nespėjo skaityti, nufilmavo ir tą policininkę, ji paprašė nefilmuoti, jis nusuko fotoaparatą.
Labai priešiškai žmonės reagavo. Kai greitoji atvažiavo, vietoj to, kad tai moteriai suteiktų
pagalbą, ją pakėlė ir nenešė į greitosios mašiną, kojos braukėsi į asfaltą, ji nėjo savo kojomis.
Dar po to jis kėlė klausimą, kodėl jos nėra kaip nukentėjusiosios, ne tik policijos pareigūnai
nukentėjo, žmonių daugybė nukentėjo. Matė tą žmogų be kojos parkritusį, kažkas jam ramentą
padavė, matė, kaip pareigūnai nuspyrė tą ramentą. Girdėjo ant pakylos esančią
A. Sabaliauskaitę, ji šaukė per garsiakalbį „nemėtykit akmenų, nemėtykit akmenų“. Jis nuėjo
į tą žvyruotą aikštelę, prie jo priėjo nemažai žmonių ir sakė, kad minioje yra daug
provokatorių, ateina, paima akmenį ir meta, jam parodė 1 žmogų su raudonais sportbačiais,
sako „va šitas“. Jis stovėjo, priėjo daug jaunuolių, jis ten jiems kažką parodė į minią ir jie
nubėgo. Jam gal 3–4 žmonės užsiminė apie jį, vėliau jis pažino, tai buvo J. Rainys. Daug
žmonių jam pradėjo sakyti, kad yra daug provokatorių, policininkams tai pasakė ir jis tai matė,
kiti mėto akmenis ir nieko policininkai nesako, pasigedo jis neuniformuotų policijos
pareigūnų. Buvo 1 moteris su dviračiu, pagal elgesį matė, kad policijos pareigūnė, matė, kad
ji filmuoja. Po priedanga tikrai buvo nemažai policininkų, bet jie nieko nesiėmė, netramdė.
Pamatė, kad ten stovėti nėra prasmės, jau išsirikiavo pareigūnai ir jie ten stovėjo. Žmonės
šaukia kitoje gatvės pusėje ir jie nieko, tada policininkai, stovėdami prie Seimo, pradeda į juos
eiti, tada žmonės atsitraukinėja, iš už galo mato atskrendančius akmenis ir tie policininkai
atsitraukia, žurnalistai viską filmuoja, toks surežisuotas reikalas. Vienas žmogus priėjo ir sako
„nepatikėsi, policijos pareigūnai žino, kada bus mėtomi akmenys“. Jis klausė žmogaus „iš kur
tu taip nusprendei“, tas atsakė „aš girdėjau, kaip moteriai sakė pasitraukti į šoną, nes čia bus
mėtomi akmenys“. Kažkaip keistai nuskambėjo, bet jis pats to negirdėjo. Jis po to nusprendė
pasitraukti į šoną. Kai buvo kalbama apie tuos įvykius, kai dar tik rinkosi iki susistumdymų ir
neramumų, prie jo N. Černiauskienė priėjo ir paragino „eikit prie vartų, Sutkus išėmė leidimą
iki 15 žmonių ir ten renka referendumui parašus“. Tai buvo dar iki visų įvykių, nuo 18.00–
19.00 val. Yra leidimas, informuota Savivaldybė, tas laikas berods toks buvo pasakytas. Tikrai
jis pats girdėjo ir po to ir kitiems pasakė. Paskui dar pasakė, kad, jeigu prie Seimo nori būti,
gali kabinėtis dėl atstumo, bet niekas negali uždrausti protestuoti. Jis ištraukė telefoną, sakė,
kad jis pats praneš Savivaldybei, kad jis su 15 žmonių ketina susitikti, jis išsiuntė elektroninį
laišką, nes daug žmonių su juo norėjo susitikti pasikalbėti. Jis jiems pasakė, kad prie
sustojimo, prie upės bus, ten berods Tumėno ir Goštauto gatvių sankryža. Nemažai žmonių
ten susitiko. Kai jis išsiuntinėjo tą žinutę, jo planas buvo susitikti su žmonėmis, kad jam
nebūtų priekaištų. Iš esmės dar paragino, stengėsi užbėgti už akių visiems įmanomiems
dalykams, kuriais vėliau galėjo būti apkaltinami, kad nebūtų pagrindo apkaltinti. Po to visą
laiką buvo tame sustojime, keletą kartų gal išėjo prie žvyruotos aikštelės iš toliau pažiūrėti,

121
kas vyksta, nes užkaito telefonas, žinutės pradėjo eiti. Policininkai stovėjo prie Seimo vartų,
žmonės jau buvo susirinkę kitoje gatvės pusėje, maldas girdėjo. Tada jis gavo pranešimą „būk
labai atsargus, netrukus bus pradėti sulaikyti aktyvistai“, tokią žinutę gavo iš savo
informatoriaus. Apsitarė, kad ten truputį pabūna ir važiuoja namo, nes nėra ką veikti, pradėjo
temti. Buvo tame sustojime ir pamatė, kad nuo upės pusės važiavo autobusas, jis važiavo į
Seimo kiemą. Matė, kad jis pilnas sėdinčių žmonių, bet nematė, kas tenai. Prieš tai dar
atvažiavo VST autobusiukai ir jie nuvažiavo į vidinį kiemą. Pagalvojo, kad gerą vietą
pasirinko, nes pirmieji iš karto mato, kad kažkas vyksta, įjungė transliaciją. Atvažiavo
autobusas, jis lyg ten ilgiau užtruko, neatsimena, ar buvo mėtomi akmenys, kai jis atvažiavo.
Jis nuvažiavo į vidinį kiemą, po kokio pusvalandžio vėl išgirdo žmonių švilpimą, rėkimą.
Pamatė išvažiuojantį autobusą ir jau girdėjosi, kaip akmenys daužosi į autobusą, bum bum, va
tokie garsai, įsijungė tiesioginę transliaciją. Jis paprašė savo bičiulio Eimanto „jeigu aš
filmuosiu, tai mes daug neparodysim, tu gal filmuok autobusą, o kur filmuoti, aš stovėdamas
kadre tau parodysiu, kur, manau, reikia nukreipti telefoną“. Perėjo žvyruotą aikštelę, nes
manė, kad, jeigu stovės ten, kur sustojimas, tai akmenys į jo pusę kris. Tai geriau buvo stovėti
toje pusėje, iš kurios skriejo akmenys, kad nebūtų sužaloti. Autobusas iš lėto judėjo, jam vis
kažkas trukdė pravažiuoti. Vienas jaunuolis laikė autobusą įsirėmęs į šoną, jis šaukė „ką jūs,
padėkite man tą autobusą stabdyti“, visa tai yra filmuotoje medžiagoje. Gal ten keli žmonės
prisijungė, bet autobusas lėtai važiavo. Kaltinamasis, stovėdamas kitoje gatvės pusėje, matė,
kad autobusas važiuoja, o žmonės eina į gatvę, bet autobusas iš lėto vis tiek važiavo, nebandė
sustoti. Jis prisiminė, kai prieš kelias savaites buvo protestas, ėjo per gatvę, gavo baudą,
galvojo, dabar vėl įklius. Pamatė, kad žurnalistai filmuoja ir nufilmuos, kad jis eina per gatvę
ir vėl gaus baudą. Jis ėjo lygiagrečiai su tuo autobusu, filmavo, autobusui privažiavus perėją,
niekas akmenų nemėtė. Visi šoniniai langai autobuso jau buvo išdaužyti, bet jis jau atvažiavo
su išdaužytais langais. Tada matė, kad visi lenda ten, žurnalistai filmavo, jis galvojo, kad ir
žmonės gaus baudas, tada jis sakė garsiai „eikit per perėją“, su ta mintimi, kad, jeigu eis tenai,
tai tada gaus baudas. Jis pradėjo eiti per perėją, ėjo tiesiai, prieš autobusą su filmavimo kamera
užlindo L. Ragelskis ir dar keletas žmonių. Jis kažką klausinėjo to autobuso. Autobusas
stabtelėjo prie perėjos, žmonės stovėjo ir pradėjo per autobuso langą purkšti dujas ant
pėsčiųjų, tuo metu jokių akmenų nemėtė. L. Ragelskį išmaudė neblogai tomis skystomis
dujomis, dar apipurškė keletą žmonių. Jis kai pamatė čiurkšlę, tai pabėgo į sankryžos vidų,
ten pastovėjo ir autobusas nuvažiavo. Kaip suprato, balionėlis baigėsi, nebuvo ko purkšti ant
L. Ragelskio ir autobusas išvažiavo. Toliau jis su kitais žmonėmis buvo sustojime, vis
prieidavo kažkokių žmonių. Jis pamatė, kad pradėjo daugėti žmonių, vis daugiau prie jo
prieina, vienas toks nepatenkintas, kad va „per tokius, kaip tu, valstybės turtas niokojamas“.
Kaltinamasis atsakė „tu čia nestovėk, šūdo nemalk, o eik ir ramink akmenų mėtytojus“, tas
žmogus ten su dviračiu buvo ir liko stovėti. Buvo tokių, kurie buvo susirūpinę, klausė, ką čia
daryti. Dar prieš tai priėjo prie kaltinamojo T. Jakilaitis ir sakė, kad N. Černiauskienę sulaikė.
Dar buvo šviesus paros metas, grįždamas atgal, jis priėjo, N. Černiauskienė buvo policijos
automobilyje, paklausė „ar viskas gerai, už ką sulaikė“, pastaroji sakė, kad nežino. Po to vėliau
dar sužinojo, kad sulaikė A. Sabaliauskaitę ir V. Račkovą. Kai autobusas važiavo, buvo
tamsu. Buvo sustojime, filmavo. Pamatė, kad atvažiavo šarvuota technika su bokšteliais, sėdi
pareigūnai bokšteliuose. Jie irgi į vidinį kiemą įvažiavo, ar apmėtė, jis nežino, nes stengėsi
nelįsti. Tada jis gavo žinutę, kad „gal tu važiuok namo, nes sulaikinėjami aktyvistai“. Pasitarė
kaltinamasis su E. Deliku, ką daryti, atvažiavo dar toks kaltinamojo bičiulis R. Leipus, sakė,
kad reikia sumėtyti pėdas ir tada padarė, kad R. Leipaus telefonas buvo prijungtas prie
paskyros ir transliavo. Kaltinamasis sėdo į mašiną, kurią buvo palikęs kitam Vilniaus gale,
E. Delikas jį nuvežė iki mašinos ir kaltinamasis išvažiavo į Kauną. Tai buvo po 00.00 val.
Paskui jis prokurorui parašė prašymą, kai paskaitė, kad yra kaltinamas nebūtais dalykais. Jo
lokacija pagal telefoną buvo pateikta, kada paliko tą vietą. Minia susirinko sužinoti, ar buvo
priimtas karinės padėties įstatymas. Jis neturi pagrindo nepasitikėti P. Gražuliu, jis juo visiškai
pasitiki ir mano, kad ta informacija buvo teisinga. Nemano, kad tai pranešdamas jis galėjo

122
iššaukti neigiamą minios reakciją. Nepagalvojo apie tai, reakcija nebuvo neigiama,
nepasitenkinimas buvo išreikštas, bet čia normalu. Jis, pasakydamas per paskyrą tuos žodžius
„atvykit žmonės prie Seimo pasižiūrėti, kas čia dedasi“, mintyje turėjo, kad žmonės matytų,
kas darosi. Jis nemano, kad tai yra nusikaltimas. Ėjo jis per perėją, kai autobusas išvyko iš
Seimo, kad baudos negautų. Autobusas jau išvažinėjo ir jam reikėjo atgal grįžti į sustojimą,
kur ir buvo. Kai kreipėsi į žmones, garsiakalbį jam paskolino A. G. Astrauskaitė. Jis kelis
kartus kreipėsi, vieną kartą kreipėsi, kai paprašė A. Mazys, gal net porą kartų kreipėsi. Tada
vieną kartą kreipėsi, kai P. Gražulis pasakė, kad priimtas įstatymas ir kitą kartą, kai sugalvojo
būdą, kaip išsklaidyti minią nuo vartų. Paragino visus, kad geriau aplink apstoti sieną. Gal
kažkas kitas turėjo irgi garsiakalbį, bet A. Sabaliauskaitė tai tikrai turėjo ir bent vieną kartą tai
tikrai iš jos jis jį gavo. Minėdamas apie 6 Seimo išėjimus, pasakė žmonėms, kad per šituos
vartus niekas neišvažiuos, nes žmonių per daug ir žmonės turi galimybę pasikalbėti su savo
apygardoje išrinktais Seimo nariais, dėl kurių atvažiavo. Prieš tai irgi buvo transliuota ta
žinutė, kad žmonės atvažiuotų tą dieną į protesto akciją, ne tik pašūkauti, o ir pasikalbėti su
Seimo nariais, pabandyti įkalbėti juos balsuoti prieš šitą įstatymą. Kiek jis žino, Seimo nariai
sulaukė daugybė ir skambučių, ir žinučių balsuoti vienaip ar kitaip, asmenys turi teisę pasakyti
Seimo nariui, kokią valią jie išreiškė. Ne dėl jo ėjimo autobusas turėjo sustoti. Autobusas
sustojo dėl L. Ragelskio, kaltinamasis vėliau žengė, autobusas jau buvo sustojęs, kai jis žengė.
Autobusas nebuvo niokojamas. Žmonių ties ta sankryža praktiškai nebuvo, visi buvo ties
vartais susikoncentravę. Pirmą akmenį jis pamatė, kai skrido į Seimo langą, kai atėjo
policininkai ir pradėjo mušti žmones šviesiu paros metu. Viskas vyko praktiškai vienu metu,
10 s skirtumas. Kai policininkai pradėjo žmones daužyti, minutės bėgyje pradėjo skrieti
akmenys. Apgadinto policijos transporto gal net jis ir nematė. Autobusas nebuvo policijos
lipdukais apklijuotas, tai jis jį vertina kaip civilių autobusą. Nematė kitų apgadintų transporto
priemonių, žino, kad buvo, girdėjo garsus, bet pats nematė, nes jis stovėjo toliau, buvo visą
laiką sustojime. Vienu metu jis nuėjo prie tos aikštelės, jau buvo tamsus paros metas, kurioje
buvo V. Kernagio automobilis jis, grįždamas atgal, pamatė policijos juostą, einant nuo
Gynėjų g. Kai jis ėjo, matė, kad policininkai išsirikiavę ir jis pamatė, kad už tos linijos stovi
tas pats asmuo tais raudonais batais ir jam iš karto nuostaba, jis jį matė su tais provokatoriais,
o dabar mato tarp policininkų ir asmuo su raudonais batais sako policininkui, šito
(kaltinamojo) neįleiskite. Tada policininkai kaltinamajam pasakė, kad neįleis. Pastarasis
atsakė, kad „kas tu toks iš vis“. Vaizdo įraše matyti, kad jis neturėjo jokio raiščio, čia apie
J. Rainį kalba. Žmogus civiliais rūbais, prieš tai jo matytas su provokatoriais, dabar jis duoda
policininkui nurodymus. Kaltinamasis tada per Vilniaus vartų kompleksą praėjo ir nuėjo vėl į
sustojimą. Jis negirdėjo per mitingą policijos išsakytų raginimų žmonėms. To paties galima
paklausti žurnalistų, kodėl viską matė ir nesišalino iš įvykio vietos. Jo teisė ir pareiga,
vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymu, yra viešinti informaciją, tame įstatyme
parašyta, kad draudžiama trukdyti skleisti informaciją, jis matė poreikį skleisti šitą žinią, nes
žiniasklaidos atstovus jis tik vėliau pastebėjo, kai autobusas važiavo per perėją. Tuo metu jis
su kitais asmenimis buvo vienintelis visuomenės informavimo šaltinis. K. Valentinavičių
matė irgi, darė tiesioginę transliaciją, bet kad kažkas perteiktų įvykius, kitų žmonių nebuvo,
jeigu kitiems žurnalistams galima tai daryti, suprato, kad ir jam galima. Jis vertina save kaip
informacijos skleidėją.
92.4. Dėl antro kaltinimo, dėl paimtų dokumentų – ne vieneri metai yra organizacijos, kuri vadinasi
„Maltos ordinas“, narys. Informacijos apie vidinius procesus organizacijoje negali sakyti ir to
nedarys. Negali nurodyti „Maltos ordino“ pilno pavadinimo. Organizacija yra jam išdavusi
3 tipų dokumentus: pasą, kuris patvirtina, kad jis yra ne pilietis, o riteris, taip pat jam yra
išduotas diplomatinis pasas ir automobilio numeriai, techninis automobilio pasas, tai yra
3 dokumentai, kurie patvirtina jo narystę ir veiklą organizacijoje. Nesakys, kas jam tuos
dokumentus perdavė į rankas, tai yra uždara organizacija. Dokumentus gavo prieš 4 metus.
Neteigė, kad šie dokumentai jam suteikia diplomatinį statusą. Kai jį sustabdė, pareigūnas sakė
išlipti, pakalbėti, pastarasis išlipo, parodė lietuvišką tapatybės kortelę ar vairuotojo

123
pažymėjimą, dabar tiksliai nepamena, tuo metu privažiavo keli ekipažai, jie surengė visą
operaciją jo sulaikymui ir tuomet pareigūnams, kurie betarpiškai filmavo, jis sakė „žiūrėk, aš
turiu tokį dokumentą ir neabejoju, kad jums apie tą dokumentą yra žinoma ir kaip jūs vertinate
šį dokumentą ir kokie jūsų veiksmai“. Jie sakė „netikim, kad jie tikri“. Tada jis atsakė „čia
jums ne bažnyčia, kad tikėti ar ne“. Tuomet dar kartą jis prašė įvertinti situaciją, pasižiūrėti
dokumentus ir kaip jie juos vertina. Jie nusprendė juos ignoruoti, nepateikė jokios
informacijos, yra vaizdo medžiaga. Jis tuos dokumentus turėjo su savimi. Yra 1961 m. Vienos
konvencija, kurią Lietuva yra ratifikavus ir ten yra labai aiškiai apibrėžtos diplomatų teisės ir
pareigos, ten viskas labai aiškiai yra surašyta, kaip turi veikti, ką pareigūnai gali prieš asmenis.
Neteigė, kad jam tie dokumentai suteikia diplomatinį statusą. Jam buvo prieš tai kitoks
kaltinimas ir prokuratūra net apkaltino duomenų rinkimu apie privatų asmenį, bet paskui, kai
suprato, kad išaiškins jis riaušėse dalyvavusį ir kursčiusį pareigūną J. Rainį, tai jie tuos
kaltinimus jam panaikino. Buvo įkelta nuotrauka, norėjo atpažinti provokatorių, premiją
paskelbė, vėliau paleido tokią akciją, kad nustatyti asmenis, kurie darė nusikaltimus. Labai
greitai paaiškėjo, kad vienas iš tų asmenų yra Vilniaus apskr. VPK policininkas J. Rainys,
prokurorai atsiėmė kaltinimą, tuomet dėl paso prisikabino. Iš esmės agitavo, kad padėtų
atpažinti tuos asmenis ir vėliau buvo daug pranešimų, į jį kreipėsi asmuo, kaip vėliau
sužinojo – G. Repšys, jis sakė, kad yra vaizdo medžiagoje. Tuomet jis su G. Repšiu susitiko,
pasakė, kad G. Repšys pats paskambintų policijai, nes policija buvo paskelbusi numerį,
G. Repšys prie jo paskambino policijai ir pranešė, kad save atpažino vaizdo įraše ir klausė, ką
toliau daryti. Policija jam pasakė, kad su juo susisieks. Iš esmės buvo toks atvejis, kai žmogus
pats save atpažino vaizdo medžiagoje. Jis kaltinamajam vėliau paaiškino, kad jis ten „bulkutę“
metė, o ne akmenį. Daugiau tokių atvejų nežino. Buvo dar toks atvejis, kai jis paviešino
asmenį, kuris, apsivyniojęs veidą skara, žmonėms palei kojas išmetė metalines šakes. Buvo
bandoma tą asmenį atpažinti, niekaip nepavyko, buvo kaltinamasis prašymą parašęs
prokuratūrai, prokurorai atsakė, kad nieko tokio, jog šakes išpylė, nėra vaizdo įrašų, kad jis
mėtė akmenis, tai ir kaltinamuoju jį patraukti nereikia. Kai jis informavo žmones apie Seime
esančius 6 išėjimus, tai daug iš karto žmonių išsiskirstė ir nuėjo link išėjimų. Pareigūnams po
kojomis sprogo, net smūgio bangą pajuto, dar šviesiu paros metu. Tuo metu dar jokių mėtymų
nebuvo, nežino, iš kur atsirado tas sprogmuo, čia dar iki akmenų mėtymo. Jis suprato, kad čia
yra pagąsdinimas garsine granata. Sprogo prieš G. Repšiui metant „bulkutę“. Sprogo prieš
metant bet kokias „bulkutes“ ar akmenis, vaizdo medžiagoje matysis. A. Sabaliauskaitė nuolat
kartojo „nemėtykite akmenų“. Kai jis pasakė, kad yra 6 išėjimai, gal A. Sabaliauskaitė irgi
kažką sakė, jis jai atidavė mikrofoną ir nuėjo. Jam žinomas pareigūnas D. Daukantas iš
„piderastų“ parado. Mitinge jo nematė. Joks policijos pareigūnas nesakė, kad yra
pažeidžiamas 75 m atstumas. Vienintelis tik A. Mazys, kai jo paprašė, kad jis paprašytų
žmonių atsitraukti 3 m, tai jis sakė atsitraukti 10 m. N. Černiauskienė paminėjo, kad priešais
Seimą, šalia žvyruotos aikštelės, yra renkami parašai ir A. Sutkus yra išėmęs leidimą valandai
laiko. Sakė būti ramiai, šis dalykas oficialus. Vėliau, kai norėjo, kad žmonės išsiskirstytų prie
išėjimų, kad įteisinti jų buvimą ten, tai paragino išsiųsti žinutes, informuoti, nes Susirinkimų
įstatymas numato, kad, jei iki 15 žmonių, tai užtenka informuoti Savivaldybę ir net nebūtina
iš jų gauti atsakymo. Jis tą patį padarė – išsiuntė ir tokiu būdu buvimą stotelėje jis įteisino.
Lygiai taip pat norėjo, kad ir žmonės negautų baudų. Nėra sunku žmonėms duoti patarimą,
kad jie išvengtų teisės aktų pažeidimų. Pasibaigus sankcionuotam mitingui kažką tokio sakė,
jei kažkas trenks pareigūnui, tuomet kaltinamasis duos atgal. Viskas buvo vardan to, kad
maksimaliai užkardyti tuos neramumus, kuriuos matė, kad artėja, bet nepavyko to padaryti.
Kažkas tokio buvo, kad paprašė pareigūnas mikrofono, kaltinamasis suorganizavo ir perdavė
jį. Pareigūnas norėjo kažką pasakyti, smulkiai kaltinamasis nepamena, bet buvo kažkas susiję
su atstumais. Paskyroje „Knygnešys gyvai“ gal ir galėjo būti skelbta, kad žmonės rašytų, kurie
buvo mitinge ir nukentėjo, dabar tiksliai nepamena, nes daug žmonių nukentėjo nuo policijos,
tai buvo norima surinkti tuos duomenis. Įžvelgė, kad šis tyrimas bus politizuotas, patys buvo
surinkę daug duomenų, kuriuos pateikė tyrėjams, praktiškai viešino visą medžiagą. Po kelių

Nuopsrnedžio dalis dėl Antano Kandroto veikos

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pripažįsta, kad A. Kandrotas 2021 m. rugpjūčio 10 d. būdamas šalia Seimo pastato išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ir kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, po 18 val. A. Tumėno g., Vilniuje, panaudodamas garsiakalbį skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, nuteikinėjo susirinkusius žmones, susirinkusiems asmenims pranešė apie Seimo 6 išėjimus ir skatino šiuos blokuoti, apie 23.10 val. iš Seimo rūmų kiemo išvažiavus Viešojo saugumo tarnybos autobusui kvietė protestuojančius asmenis eiti per perėją, tuo siekdamas sustabdyti minėtą autobusą, ir taip sudarė sąlygas niokoti tarnybinį transportą, kuriame tuo metu buvo viešojo administravimo funkcijas siekiantys vykdyti viešojo saugumo tarnybos pareigūnai.

Kaltinamasis A. Kandrotas apklausiamas teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad kaltinime išvardintų veiksmų jis nepadarė. Tai iš esmės buvo organizuotas protestas, kurį organizavo ne tik mokytoja A. G. Astrauskaitė, bet ir daugiau visuomenininkų. Visuomenė buvo vieninga prieš suvaržymus, nes susigaudė, kad suvaržymai pertekliniai. Protestas vyko ir dėl to, kad Vyriausybė pateikė Seimui priimti karo policijos praplėtimo įstatymą, kad karo policija taikos metu turėtų teisę išsiveržti į žmonių namus. Jis buvo informuotas, kad suplanuota operacija – išprovokuoti neramumus prie Seimo ir tuo remiantis priimti minėtą įstatymą. Įvykių dieną 8.00 val. ryto jis atvyko prie Seimo. Stovėjimo aikštelėje buvo susirinkę daug pareigūnų. Jis nuėjęs paklausė, kuris vyriausias. Prisistatė A. Mazys, kurį jis pažinojo. A. Mazys jam pasakė, kad jeigu jis pamatys kažkokius asmenis, kurie elgiasi įtartinai, pranešti policijai. Tikrai buvo keletas asmenų neblaivių, ir policija tikrai reagavo į tuos asmenis, atvejų buvo ne vienas. Tai buvo iki 18.00 val.

Jis filmavo, vienu metu buvo pakviestas nuo scenos pasakyti kalbą. Jo pasisakymai ant scenos ir visos kalbos buvo, kad pakelti tautinį ir emocinį žmonių patriotiškumą. Tuo metu jis turėjo kanalą ,,knygnešys gyvai“. Jis buvo to kanalo veidas. Per tą kanalą ištransliavo, kad bus renginys ir kad jis protestuos prieš tą įstatymą. Viskas ėjo sklandžiai, gražiai. Kazimieras iš Žemaitijos pasiūlė iniciatyvą, kad žmonės eitų aplink Seimą. Matė kalbinančius žmones žurnalistus. Žmonės reagavo labai piktai. Fotografai elgėsi įkyriai, lindo prie žmonių, kišo fotoaparatus. Žurnalistai puikiai žinojo, kad jie ten nebuvo pageidaujami. Tai buvo iki 16.00 val., kol vyko oficialus mitingas. Po to A. G. Astrauskaitė pasakė, kad mitingas baigiamas. Tai buvo 16.00–17.00 val. Po to pradėjo rinktis daug žmonių. 622 Policininkai išsirikiavo gyva grandine prie Seimo vartų. Kažkuriuo momentu vartus uždarė. Jam kilo mintis, kad Seimas turi 6 įėjimus, todėl pasakė miniai, kad ,,nebūkite čia, išsiskirstykite, vieni eikite prie vieno įėjimo, kiti prie kito, prie trečio“. Policijos pajėgos demonstratyviai išsirikiavo automobilius, traukė skydus, dėjosi šalmus. Policininkai pradėjo žmones stumdyti, purkšti dujas.

Prasidėjo stumdymai ir kažkas sprogo. Jis matė, kad iš aikštelės skrenda akmenys, matė, kaip policininkei moteriškei pataikė į galvą. Policininkai nukentėjo. Po to atvažiavo autobusas, kuris nuvažiavo į vidinį kiemą. Po pusvalandžio išgirdo žmonių švilpimą, rėkimą ir pamatė išvažiuojantį autobusą. Girdėjosi, kaip akmenys daužosi į autobusą. Autobusas iš lėto judėjo, šiam vis kažkas trukdė pravažiuoti. Jis ėjo lygiagrečiai su tuo autobusu, filmavo. Visi šoniniai langai autobuso jau buvo išdaužyti. Jis sakė garsiai ,,eikit per perėją“, kad žmonės negautų baudų. Jis ėjo tiesiai per perėją. Autobusas stabtelėjo prie perėjos. Iš autobuso per langą pradėjo purkšti dujas ant pėsčiųjų. Jis tai pamatęs pabėgo į sankryžos vidų, ten pastovėjo. Autobusas nuvažiavo. Kai jis informavo žmones apie Seime esančius 6 išėjimus, daug iš karto žmonių išsiskirstė ir nuėjo link išėjimų. 1293. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. Kandrotas kaltės nepripažino ir parodė, kad viešai smurtauti, niokoti turtą, kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, pasipriešinti policijos pareigūnams, ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims neprovokavo, jokių žodžių, skatinančių smurtauti, nebuvo pasakęs. Visą laiką buvo tiesioginio eterio metu „Facebook“ kanale „Knygnešys gyvai“. Leidimas mitingui buvo išduotas iki 18.00 val., kurį pateikė VšĮ „Susitelkimas“, o A. G. Astrauskaitei leidimas buvo išduotas iki 17.00 val. aikštėje prie M. Mažvydo bibliotekos. Policijos operacijų vadovas paprašytas patvirtino, kad yra leidimas iki 18.00 val. Tik prasidėjus pirmiems riaušių veiksmams prie Seimo rūmų vartų, viešai kanale „Knygnešys gyvai“, kreipėsi į prezidentą G. Nausėdą, kad šis imtųsi priemonių, nuramintų tautą. Akmenis pradėjo mėtyti mitingo metu iki tol nematyti asmenys. Jis ragino žmones tiesiog atvykti prie Seimo, bet nedalyvauti riaušėse. Siekdamas išsklaidyti susirinkusią minią prie Seimo vartų, jis vedė dialogą su policijos operacijos vadovu. Šis paragino jį paprašyti žmonių, kad žmonės atsitrauktų nuo Seimo vartų bent 2 m. Jis tai padarė, ir žmonės atsitraukė apie 5 m. Siekdamas išsklaidyti minią jis informavo, kad Seime yra 6 išėjimai, kad žmonės gali prie bet kurio išėjimo pakalbinti norimą Seimo narį. Pastebėjęs subraižytą kažkurio Seimo nario automobilį „Toyota“ jis viešai pasakė, kad nepalaiko tokių veiksmų. Jo buvimo prie Seimo rūmų tikslas buvo vykdyti tiesioginę transliaciją ir komentuoti įvykius. Vienu metu tiesioginę transliaciją stebėjo apie 20 000 žmonių. Pastebėjęs asmenis, kurie blokavo pravažiavimą autobusui, visus paragino eiti per perėją, kadangi vaikščiojimas važiuojamąja dalimi yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas. ,,Facebook“ paskyroje „Knygnešys gyvai“ ir „Knygnešys“ viešino gautą vaizdo medžiagą ir fotografijas, ragino atpažinti asmenis, kad padėtų policijai nustatyti provokatorius (t. 95, b. l. 123–130). 1294. Įvertinęs teismo posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu duotų A. Kandroto parodymų visumą teismas nustatė, kad jis iš esmės pripažino objektyviai savo atliktus veiksmus 2021 m. rugpjūčio 10 d. prie Seimo, kuriais jis tiesioginės transliacijos metu socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Knygnešys Gyvai“ kvietė transliaciją stebėjusius asmenis atvykti prie Lietuvos Respublikos Seimo, panaudodamas garsiakalbį skleidė informaciją protestuotojų miniai, nuteikinėjo susirinkusius žmones, susirinkusiems asmenims pranešė apie Seimo rūmuose esančius šešis išėjimus, po to kai iš Seimo rūmų kiemo išvažiavo viešojo saugumo tarnybos autobusas – kvietė protestuojančius asmenis kartu su juo eiti per perėją priešais autobusą taip šį sustabdant.

Visgi, A. Kandrotas nors ir neigė tokių veiksmų neteisėtą tikslą, įvertinęs visų įvykių kontekstą, paties A. Kandroto elgesį ir įtaką žmonių sambūriui, jo suprantamas ir siektas žalingas pasekmes pareigūnams ir jų turtui, minios kurstymą ir raginimus priešintis – teismas pripažįsta, kad A. Kandrotas elgėsi nusikalstamai pavojingai ir pažeisdamas baudžiamojo įstatymo numatytus draudimus.

Nukentėjusioji V. Uselienė apklausta teisme nurodė, kad būdama VST pareigūne rugpjūčio 10 d. atvyko prieš Seimo ir vykdė pareigą užtikrinti viešąją tvarką. Matė protestuotojų minią, kuri vis labiau agresyvėjo. Pareigūnai buvo apmėtyti akmenimis, kiaušiniais, buteliais su vandeniu. Minia nebuvo nusiteikusi draugiškai, buvo nusiteikusi prieš Seimą ir pareigūnus. Mitinge buvo naudojami garsiakalbiai, šį naudojo A. Kandrotas, kurio ji iki įvykių nepažinojo. A. Kandroto kalboje buvo liaudies erzinimas tam, kad šie pultų pareigūnus. Ji neprisimena konkrečių A. Kandroto išsakytų frazių, tačiau jos buvo kurstančios, minia pritardavo A. Kandrotui ir puolimas didėjo. 1296. Nukentėjusysis A. Mazys teismui nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. apie 17.00 val. prie Seimo vartų pasirodė A. Kandrotas, kuris ragino žmones nesitraukti ir vis reikalavo, kad išeitų pasikalbėti kažkas iš valdančiųjų koalicijos. A. Kandrotas kreipėsi į jį kaip į vyresnį pareigūną, paprašė susisiekti su vadovybe, kad ši susisiektų su Seimu ir būtų paderintas klausimas dėl pokalbio, tada žmonės atsitrauks ir atlaisvins pravažiavimą iš Seimo. Jis tą informaciją perdavė VPK viršininkui. Vėliau paskambinęs VPK viršininkas pasakė prie vartų padaryti didesnį atstumą tarp žmonių ir pareigūnų, nes iš Seimo nori išeiti Seimo nariai ir pasikalbėti su žmonėmis. Tą informaciją jis perdavė A. Kandrotui, kuris pareikalavo žmonių atsitraukti ir A. Sabaliauskaitei patikslinus, kad žmonės atsitrauktų 3 m, protestuotojai tam pakluso.

. Apie neteisėtus ir net antikonstitucinius A. Kandroto veiksmus teisme liudijo ir nukentėjusysis M. Bagonas, kuris patvirtino, kad A. Kandrotas kurstė minią priešintis valdžiai ir pareigūnams. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. Bagonas iš fotonuotraukų kartotekoje Nr. 2 atpažino A. Kandrotą, pažymėtą Nr. 1, ir nurodė, kad šis įvykio metu prie Seimo reikšdavo antikonstitucinius šūkius, kad versti valdžią ir panašiai (2021 m. lapkričio 19 d. Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų kartotekos protokolas, t. 17, b. l. 22–27). 1298. Teisme apklaustas liudytojas A. Nausas parodė, kad matė A. Kandrotą kažką filmuojant. A. Kandrotas kartais kalbėjo, bendravo su P. Gražuliu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Nausas nurodė, kad prie Seimo vartų A. Kandrotas nuolat prieidavo prie A. Sabaliauskaitės, paprašydavo iš jos mikrofono ir skatino žmones neišsiskirstyti, be to perdavinėjo mikrofoną atsakingam už renginį pareigūnui A. Maziui. A. Sabaliauskaitė su A. Kandrotu kartu skatino žmones susiskirstyti grupelėmis ir aprėpti 6 išėjimus iš Seimo tam, kad į namus laisvai negalėtų išeiti Seimo nariai (t. 20, b. l. 15–17). Tyrimo metu liudytojas A. Nausas iš kartotekų nuotraukoje Nr. 1 atpažino A. Kandrotą, apie kurį davė minėtus parodymus (t. 20, b. l. 20–26). 1299. Liudytojas J. Rainys teisme parodė, kad tvirtina nurodytas aplinkybes, jog A. Kandrotas liepė užstoti matiukišėjimus ir liepė tautai sukilti, provokavo žmones. Raginimus iš A. Kandroto jis girdėjo vieną kartą. A. Kandrotas žodžiu liepė sukilti tautai ir netylėti. Įvykio metu jis kalbėjo su A. Kandrotu ir neleido šiam praeiti pro „Stop“ juostą. Vėliau jis A. Kandrotą matė minioje. 1300. Liudytojas V. Vaitkevičius apklaustas teisme parodė, kad įvykių metu buvo Tumėno g., kur pastebėjo aktyvų veikėją „celofaną“ (A. Kandrotą), kuris buvo žinomas iš viešos erdvės. Šis kažką tardavosi su mitingo dalyviais. A. Kandrotas tyčia užtvėrė kelią, kad autobusas nepravažiuotų, nes jis ėjo ne tik per perėją, o ragino, kad ir kiti eitų, o kai kiti ėjo, tai autobusas sustojo ir kiti turėjo progą mėtyti akmenis. A. Kandrotui grupė žmonių pakluso, vieni buvo prie pėsčiųjų perėjos, kiti mėtė akmenis. Dužo autobuso stiklai. 1301. Liudytojas K. Mažeika teisme parodė, kad matė A. Kandrotą, kuris kalbėjo apie nepasitenkinimą valdžia, ragino žmonių minia ir ši nuolat buvo užimta. A. Kandroto kalbėseną minia palaikė šūksniais. A. Kandroto pasisakymai sukėlė žmonių šūksnius, palaikymą, nušvilpimą. 1302. Teisme apklaustas liudytojas A. V. Sutkus parodė, kad rugpjūčio 10 d. jis atvyko į renginį priekaištauti valdžiai dėl sprendimų, kurie pažeidė žmogaus ir pilietines teises. Pagrindinis ketinimas buvo parašų rinkimas dėl referendumo. Jis kaip „Lietuvos liaudies partijos“ valdybos pirmininkas išimti leidimą piketams kitoje Seimo pusėje ir pasirūpinti techniniu aprūpinimu. Paskelbus renginio pabaigą, jie pasiliko Nepriklausomybės aikštėje. Vėliau A. Kandrotą jis matė kelis kartus. Pirmą kartą prieš susistumdymą su žiniasklaidininkais, ir antrą, kai atvyko autobusiukas su pareigūnais, stovintį prieš pareigūnų 624 autobusiuką. A. Kandrotas prieš susistumdymą buvo minioje. Po susistumdymo su žiniasklaidininkais A. Kandrotas ginčijosi su policijos pareigūnais. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. Sutkus atpažino A. Kandrotą, kaip asmenį, kuris ginčijosi su policijos pareigūnais. Atpažinimo metu liudytojas nurodė, kad girdėjo, kaip A. Kandrotas policijos pareigūnams aiškino, jog ,,Lietuvos liaudies partijos“ valdybos pirmininkas (t. y. liudytojas A. V. Sutkus) yra išėmęs leidimą piketui, ir kad pareigūnai aiškintųsi su juo. Vėliau jis A. Kandrotui paaiškino, kad leidimas buvo gautas piketui kitoje vietoje, ir parodė A. Kandrotui, kad piketo vieta už automobilių stovėjimo aikštelės prie medžių (t. 31, b. l. 189–192). 1303. Tyrimo metu 2022 m. sausio 20 d. Apžiūros protokolu (t. 25, b. l. 40–45) apžiūrėtose ir teismo įvertintose liudytojo M. Juodelės fotonuotraukose 2021 m. rugpjūčio 10 d. įvykių metu A. Kandrotas užfiksuotas minioje žmonių netoli Seimo rūmų vartų A. Tumėno gatvėje diskutuojantis su policijos pareigūnu ir dalyvaujantis protestuotojams šiurkščiai pažeidžiant viešąją tvarką reiškiant nepasitenkinimą ir trukdant dirbti žurnalistams (nuotraukose „DSCF0063“, „DSCF0064“, „DSCF0071“, „DSCF0072“). 1304. A. Kandrotas kaip protestuotojų minios dalyvis, o ne įvykių stebėtojas ar jų transliuotojas, užfiksuotas ir liudytojo J. Auškelio fotonuotraukose nuo „DSC_3704“ iki „DSC_3712“, nuo „DSC_3717“ iki „DSC_3719“, po to kartu su kitais reiškiantis nepasitenkinimą įvykio vietoje esantiems žurnalistams nuotraukose nuo „DSC_3795“ iki „DSC_3798“ ir įvykius filmuojantis telefonu su kitais protestuotojais nuo „DSC_3804“ iki „DSC_3808“. Minėtos nuotraukos ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėtos teismo pagarsintu 2022 m. sausio 18 d. Apžiūros protokolu (t. 25, b. l. 70–74). 1305. Analogiškai kaip minios dalyvis, bendraujantis su kitais protestuotojais ir policijos pareigūnais prie Seimo vartų, A. Kandrotas užfiksuotas fotografo D. Umbraso fotonuotraukose nuo „U_6845“ iki „U_6871“, kurios tyrimo metu apžiūrėtos 2022 m. sausio 13 d. Apžiūros protokolu (t. 25, b. l. 144–149). 1306. Teismo pagarsintu 2022 m. sausio 12 d. Apžiūros protokolu (t. 31, b. l. 37–41) apžiūrėtame liudytojo T. Jakelaičio pateiktame vaizdo įraše pavadinimu „Filmuota 3.53“ matyti, kaip 2021 m. rugpjūčio 10 d. pasibaigus teisėtam mitingui A. Kandrotas bendraudamas su Vilniaus apskrities VPK pareigūnu D. Daukantu neva perduodamas informaciją mini A. V. Sutkų ir N. Černiauskienę bei melagingai aiškina, kad renginiui „yra leidimas pratęstas, tikrai“ (įrašo laikas nuo 00.12 min. iki 00.15 min.). Vėliau įraše užfiksuota, kaip A. Kandrotas tęsdamas minios puolimą ant žurnalistų „aaa, čia gi šitie“ klausia jų „o kaip jaučiatės, kai jūs žinote, kad esat nepageidaujami? Vat kaip?“ (įrašo laikas nuo 1.53 min. iki 2.04 min.). 1307. 2021 m. rugpjūčio 20 d. Apžiūros protokolu (t. 94, b. l. 151–153) aprašytame ir teismo įvertintame vaizdo įraše pavadinimu „Video(1)“ matyti, kaip protestuotojams bandant sulaikyti išvažiuojantį VST autobusą A. Kandrotas ragina protestuotojus eiti per perėją ir pats tai daro siekdamas blokuoti išvažiuojančiam autobusui kelią, pareigūnams panaudojus dujas A. Kandrotas nuo perėjos nubėga ir tuoj pat apsisukęs vėl artinasi link autobuso siekdamas įgyvendinti neteisėtą tikslą (įrašo laikas nuo 1.50 min.). 1308. 2021 m. rugpjūčio 31 d. Kitų objektų apžiūros protokolu (t. 94, b. l. 154–155) tyrimo metu apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „Kandrotas(1)“, kuris 2021 m. rugpjūčio 10 d. 20.35 val. buvo viešai transliuojamas tiesiogiai internetinės platformos „Facebook“ paskyroje „Knygnešys Gyvai“. Įraše nuo 1.04 min. iki 1.12 min. girdisi A. Kandroto išsakytas kvietimas transliaciją stebėjusiems asmenis „ir aš norėčiau visų paprašyti, kas galite gal vis dėl to atvažiuokite prie Seimo, nes čia panašu, kad kartosis Rūdininkų istorija <…>“. 1309. Jau ne kartą šiame nuosprendyje minėtame vaizdo įraše pavadinimu „Kipras Valenti – Prie Seimo, po mitingo – žmonių raiška“, kuris analizuojant A. Kandroto veiksmus ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėtas 2021 m. rugsėjo 9 d. Kitų objektų apžiūros protokolu (t. 94, b. l. 157–159), užfiksuoti ne vienkartiniai provokuojantys A. Kandroto veiksmai 2021 m. rugpjūčio 10 d. įvykių prie Seimo metu. A. Kandrotas matomas minioje protestuotojų (įrašo laikas nuo 25.10 min.), kaip minios atstovas diskutuoja su policijos pareigūnais, pareigūnui 625 A. Maziui prašant miniai atsitraukti A. Kandrotas atsako, kad „kai tauta reikalauja, leidimų nereikia“(įrašo laikas nuo 25.40 min.), po to garantuoja A. Maziui išsakydamas, kad „tegul išeina Landsbergis ir tikrai aš galiu pasakyti, kad jeigu aš pasakysiu, paprašysiu žmonių – jie išeis, jie kaip čia susirinko – jie taip ir išeis“ (įrašo laikas nuo 26.55 min.). Vėliau A. Kandrotas ir toliau matomas Seimo vartus blokuojančių protestuotojų minios priekyje (įrašo laikas nuo 30.20 min.), nuteikinėja protestuotojus prieš pareigūnus išsakydamas „jeigu kas trenks iš pareigūnų, aš trenksiu tam – čia iškart galiu pasakyt“ (įrašo laikas 33.22 min.), pareigūnui A. Maziui pakvietus A. Kandrotą ir išaiškinus, kad jis neteisėtai agituoja žmonės, kad šie čia būtų, kad vyksta nesankcionuotas mitingas A. Kandrotas ginasi pareigūnui išsakydamas „tai nereiškia, kad aš čia negaliu stovėt“, „jūs nebandykit manęs padaryt organizatorium neramumų“, „nu tai duokit baudą“ (įrašo laikas nuo 34.10 min.). Grįžęs į protestuotojų pirmines gretas A. Kandrotas tiksliai iliustruoja pokalbio su pareigūnu A. Maziu turinį, kad „mane įspėjo, kad man čia aš agituoju ir aš po penkių čia negaliu vaikščiot tai, nu aš sau leisiu vaikščiot po penkių, o kiekvienam pasirinkimas, bet manau kiekvienas supranta, ką reikia kaip daryt ir nieks negali nuimti“. Netrukus A. Mazys per garsiakalbį praneša, kad renginys nesankcionuotas, prašoma žmonių išsiskirstyti, po ko A. Kandrotas iškart ragina protestuotojus siųsti prašymus savivaldybei dėl mitingo grupėms iki 15 žmonių (įrašo laikas nuo 35.28 min.). A. Kandrotas ir toliau lieka Seimo vartus blokuojančių protestuotojų minioje, kol pakalbėjęs su tuo metu Seimo nariu P. Gražuliu priėjęs prie A. Sabaliauskaitės paima mikrofoną ir protestuotojų miniai nurodo „žodžiu esmė tame, visi įstatymai, kuriems šiandien mes priešinomės, yra priimti“ tuo sukeldamas audringą minios nepasitenkinimą, po ko skatina ir kursto minią ir toliau protestuoti išsakydamas frazes „aš manau mes kiekvienas turime teisę jų dar paklausti“, „jie parodė, kad jiems visiškai nusispjaut“, vėl skatina protestuotojus siųsti pranešimus savivaldybei dėl mitingo organizavimo iki 15 žmonių klaidindamas žmonių sambūrio dalyvius, kad „jūsų buvimas čia taps absoliučiai teisėtu“ (įrašo laikas nuo 1.08.55 val. iki 1.10.50 val.). Tuoj po to A. Kandrotas per garsiakalbį kursto protestuotojus blokuoti kitus Seimo įėjimus pasakydamas „dabar yra svarbus momentas, kad visi Seimo nariai dar yra tenais, mūsų yra daug labai čia, bet yra šeši įėjimai, aš manau jūs mane supratot, aš nieko neagituoju“ (įrašo laikas nuo 1.13.10 val. iki 1.13.20 val.), kviečia minią protestuoti informuodamas apie Seimo pastate esančius valdžios atstovus ir šaukdamas „Ar turit kantrybės laukt?“, į ką minia atsako „TAIP!“ (įrašo laikas 1.13.52 val.). 1310. Kandrotas skatino ir kurstė minią priešintis valdžios sprendimams ir pasilikti prie Seimo pasibaigus oficialiam renginiui pasisakymais savo kalboje ir rytinio mitingo metu. Vaizdo įraše „CAM02986“, kuris apžiūrėtas teismo pagarsintu 2022 m. sausio 14 d. Vaizdo įrašų apžiūros protokolu (t. 28, b. l. 115–130) užfiksuoti provokuojantys A. Kandroto pasisakymai „čia yra ne paskutinis mitingas, čia yra dar tiktai pradžia, nes tie (rodoma pirštu į Seimo pastatą) ten taip lengvai nepasiduos“, „ar mes pasiruošę juos įveikt?“, į ką minia vieningai šūkiu atsako „TAIP“, „turiu pasiūlymą iš Žemaitijos, Žemaičiai atvažiavo ilgą ilgą kelią, ir jie pasakė vieną dalyką – mes turime planą ir labai rimtai galvosim nuo to, ką jie šiandien priims – pasiliksim ir būsim čia kol jie pakeis sprendimą, ar pritariate žemaičiams?“, į ką vėl minia atsako TAIP, „ar mes vieningi?“, minia vėl atsako „TAIP“ (įrašo laikas nuo 6.05 min. iki min.). 1311. Tokie tarpusavyje atitinkantys duomenis akivaizdžiai patvirtina, kad A. Kandrotas 2021 m. rugpjūčio 10 d. būdamas protestuotojų minioje šalia Seimo pastato panaudodamas garsiakalbį skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, nuteikinėjo susirinkusius žmones nepritarti ir nevykdyti valdžios sprendimų, susirinkusiems asmenims pranešė apie Seimo rūmuose esančius 6 išėjimus, taip kurstė ir provokavo žmonių sambūrio dalyvius pažeidinėti viešąją tvarką, nesiskirstyti iš įvykio vietos, nesitraukti nuo Seimo pastato, nors pats žinojo ir suprato, kad oficialiai leidimas renginiui buvo pasibaigęs, dėl ko masinis protestas teisėtai tęstis nebegalėjo. Ilgą laiką būdamas prie Seimo pastato A. Kandrotas girdėjo ne kartą išsakytus policijos pareigūnų reikalavimus išsiskirstyti, atsitraukti nuo Seimo pastato 75 m, minėtuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kad tokius reikalavimus A. Kandrotui asmeniškai išsakė tuo metu pareigūnų pajėgoms vadovavę policijos pareigūnai A. Mazys ir D. Daukantas. A. Kandrotas 626 kartu su kitais protestuotojų minios dalyviais tokių reikalavimų nevykdė, pažeidinėjo viešąją tvarką, neteisėtai blokavo Seimo vartus, žmonių sambūriui šiurkščiai pažeidus viešąją tvarką dėl smurto ir pasipriešinimo pareigūnams bei jų veiksmams galiausiai pats aktyviais veiksmais darė tą patį, nes iš Seimo rūmų kiemo išvažiavus Viešojo saugumo tarnybos autobusui kvietė protestuojančius asmenis masiškai eiti per perėją, tuo siekdamas sustabdyti minėtą autobusą, neleisti šiam išvažiuoti ir taip sudarė sąlygas kitiems protestuotojams niokoti tarnybos transportą (autobusą ,,ISUZU TURQUOISE“, valst. Nr. HJJ051), kas ir buvo daroma tuo metu, o būtent į autobusą mėtomi įvairūs daiktai, dėl ko autobusui buvo išdaužyti langai, sulankstytas kėbulas ir stogas.

Pažymėtina, kad A. Kandrotas teigė, jog tokiu būdu jis siekė vykdyti Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tačiau vaizdo medžiagoje ir liudytojų parodymuose užfiksuoti duomenys tokią kaltininko versiją akivaizdžiai paneigia. Minėtuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip iki autobusui išvykstant A. Kandrotas užmiršęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus blokuodamas Seimo vartus neteisėtai bendrai su kitais ilgą laiką stovėjo ant važiuojamosios kelio dalies, ne kartą vaikščiojo A. Tumėno gatvės važiuojamąja dalimi joje kartu su kitais protestuotojais, persekiojo protestuotojų minios puolamus žurnalistus trukdant šių darbui, galiausiai kitiems protestuotojams bandant rankomis ir kūnais sulaikyti išvykstantį VST autobusą ėjo per perėją tyčia siekdamas blokuoti išvažiuojantį autobusą, o pareigūnams panaudojus dujas nubėgęs nuo pėsčiųjų perėjos tuoj pat grįžo ant važiuojamosios kelio dalies ne pėsčiųjų perėjos zonoje. Apie tai, kad A. Kandrotas tyčia užtvėrė kelią autobusui, kad šis neišvažiuotų, parodė įvykį matę ir teisme apklausti liudytojai. Visi šie duomenys neabejotinai patvirtina, kad A. Kandrotas veikdamas kartu su kitais žmonių sambūrio dalyviais atliko įstatymo draudžiamus neteisėtus veiksmus, kuriais šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino pareigūnams, nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų. Iš liudytojų A. Mazio, M. Bagono, A. Nauso, J. Rainio ir nukentėjusiosios V. Uselienės parodymų teismas nustatė, kad A. Kandrotas buvo aktyvus įvykių prie Seimo dalyvis, kuris provokavo, agitavo, kurstė minios neteisėtą elgesį, tai darė tiesiogiai ir netiesiogiai, tačiau visada akivaizdžiai ir visiems suprantamai. A. Kandrotas savo kalbomis ir elgesiu sąmoningai siekė įtakos susirinkusių protestuotojų veiksmas, suprato ir matė, kad daro norimą įtaką minios dalyviams, kurie tiesiogiai sukėlė riaušes ir įvykdė šio nusikaltimo pasekmes.

Dėl to nėra jokių abejonių, kad ir pats būdamas riaušių dalyviu A. Kandrotas savo elgesiu paveikė ir įtakojo kitų riaušių dalyvių veiksmus. A. Kandrotui kaip nuolatiniam ir aktyviam viešųjų renginių bei protestų dalyviui labiau nei kitiems protestuotojams buvo gerai žinomi teisės normomis nustatyti reikalavimai, kurių jis tyčia nevykdė, klaidino ir skatino kitus sambūrio dalyvius neteisėtai būti prie Seimo pastato, matydamas daromus pažeidimus tiek dėl šiurkščiai pažeidžiamos viešosios tvarkos, tiek dėl pareigūnu reikalavimų nevykdymo tam pats pritarė. A. Kandrotas melagingai per garsiakalbį informavo ir skatino žmonių sambūrio dalyvius siųsti pranešimus savivaldybei dėl mitingo organizavimo iki 15 žmonių, neva tai sudarytų teisėtą pagrindą žmonėms būti prie Seimo ir tęsti protestą. Akivaizdu ir suprantama, kad tuo metu prie Seimo vartų susirinkusi minia ne viena dešimtimi kartų viršijo 15 asmenų skaičių, dėl ko norint teisėtai protestuoti pagal privalomus teisės normų reikalavimus buvo reikalingas kitoks, o būtent iš anksto suderintas leidimas ir savivaldybės pritarimas renginiui. Vaizdo įrašai patvirtina, kad A. Kandrotui apie tai buvo žinoma ir jis apie tai ne kartą šnekėjo su policijos pareigūnais, tačiau vis tiek po to tyčia melagingai klaidino žmones siekdamas, kad šie nesiskirstytų ir neteisėtai liktų ne tik prie Seimo, bet ir blokuotų kitus išėjimus iš Seimo pastato, suprantama tokiu ir kitu būdu pažeistų viešąją tvarką. Visa tai yra pagrindas pripažinti, kad A. Kandrotas akivaizdžiai elgėsi nusikalstamai pavojingai. Jau minėta, kad neteisėto minios elgesio po teisėto protesto ir priešiškų įstatymams veiksmų iš žmonių sambūrio A. Kandrotas siekė ir provokavo pasisakymais ant scenos „rytinio“ mitingo metu, ką teismas įvertina kaip reikšmingas aplinkybes, tačiau prokurorų neinkriminuotas į kaltinimą, dėl to neįtakojančias A. Kandroto teisinės padėties ir privalomos baudžiamosios atsakomybės turinio.

. Be to, teismas nustatė, kad po 18 val. A. Kandrotas skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją 627 ir, nuteikinėjo susirinkusius žmones nepritarti valdžios sprendimams, taip pat susirinkusiems asmenims pranešė apie Seimo rūmuose esančius 6 išėjimus būdamas ne Nepriklausomybės aikštėje, adresu Gedimino pr. 53, Vilniuje, kaip nurodyta kaltinime, bet A. Tumėno gatvėje. Atitinkamai dėl to šią aplinkybę patikslina nustatydamas ir pripažindamas A. Kandroto padarytos nusikalstamos veikos turinį. 1313. Teismas šalina iš A. Kandroto nusikalstamos veikos turinio tai, kad jis tiesioginės transliacijos metu socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Knygnešys Gyvai“ ragino transliaciją stebėjusius asmenis atvykti prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų ir dalyvauti neteisėtame susirinkime, kuris peraugo į riaušes. Teismas nustatė ir pripažįsta, kad įvykiuose nuo 2021 m. rugpjūčio 10 d. 17.00 val. iki 2021 m. rugpjūčio 11 d. 2.00 val. dalyvavo ne tik nusikalstamos veikos kurstytojai ir vykdytojai, bet ir asmenys neatlikę nusikalstamų veiksmų, taip pat atsitiktiniai stebėtojai. Vien tai, kad A. Kandrotas tiesioginės transliacijos metu kvietė asmenis atvykti prie Seimo išsakydamas frazę „aš norėčiau visų paprašyti, kas galite gal vis dėl to atvažiuokite prie Seimo, nes čia panašu, kad kartosis Rūdininkų istorija“ tuo metu, kai dar šiurkščiai viešoji tvarką pagal riaušių nusikaltimo požymius dar nebuvo pažeista, jokiais būdais nereiškia, kad A. Kandrotas kvietė žmones atvykti ir dalyvauti riaušėse. Nė vienas iš teisme apklaustų kaltinamųjų nenurodė, kad prie Seimo atvyko būtent dėl šio A. Kandroto kvietimo. Daugelis kaltinamųjų atvyko ryte ir dalyvavo teisėtame mitinge-proteste, o po to liko prie Seimo, kiti kaltinamieji nurodė, kad atvyko prie Seimo apie įvykius sužinoję kitu būdu, t. y. ne dėl A. Kandroto minėtos tiesioginės transliacijos. Tai, kad dėl minėto A. Kandroto kvietimo žmonės atvyko prie Seimo ir dalyvavo riaušėse, byloje liko įrodymais nepagrįsta prielaida. Be to, dėl A. Kandroto prašymo prie Seimo atvykę asmenys nebūtinai turėjo būti riaušių nusikaltimo dalyviais, nes jie, kaip teismas nustatė ir jau minėjo, galėjo būti tik įvykių stebėtojai ar protestuotojų minios dalyviai, neatlikę nusikalstamų veiksmų. Visas šias prielaidas ir abejones vertindamas kaltinamojo naudai teismas pripažįsta, kad byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai nepatvirtina, kad tokiu savo elgesiu A. Kandrotas atliko nusikalstamus veiksmus. Pažymėtina, kad prie bylos pridėta gausi vaizdo medžiaga patvirtina, kad vykdomos tiesioginės transliacijos internete metu prie Seimo atvykti ir palaikyti protestuotojus kvietė ir kiti asmenys, kai kurie tai darė net po kilusių riaušių, tačiau toks elgesys kaip nusikalstama veika jiems nebuvo inkriminuotas arba asmenys apskritai nebuvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn. 1314. Tokiu būdu teismas nustatė ir pripažįsta, kad ne vienkartiniu savo elgesiu ir nusikalstamais veiksmais A. Kandrotas ne tik išprovokavo žmonių sambūrio dalyvius šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką smurtaujant, niokojant turtą ir pasipriešinant pareigūnams, bet ir pats dalyvavo riaušėse trukdydamas išvažiuoti VST autobusui ir sudarydamas sąlygas šį žaloti. Teismas įvertinęs A. Kandroto objektyviai atliktus veiksmus, jo norą kurstyti žmones, skleidžiant tikrovės neatitinkančią informaciją ir raginant siųsti pranešimus savivaldybei, taip pat skatinant protestuotojus blokuoti Seimo išėjimus, agituojant protestuotojus nesitraukti nuo Seimo pastato ir nesiskirstyti, pripažįsta, kad kaltininkas suvokė savo pavojingos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, sąmoningai siekė neigiamų ir nusikalstamų pasekmių, todėl veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tyčinius ir neteisėtus A. Kandroto veiksmus, bendrai su kitais šiurkščiai pažeistą viešąją, pasipriešinimą viešojo administravimo funkcijas atliekantiems pareigūnams ir sukeltas pasekmes teismas pripažįsta, kad A. Kandrotas įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 283 straipsnio 2 dalyje.