Politiko Kristijono Bartoševičiaus gelbėjimo operacija
Aurimas Drižius
Generalinė prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kas įspėjo nuteistą buvusį Seimo narį Kristijoną Bartoševičių, kad jos atžvilgiu pradėtas tyrimas dėl vaikų prievartavimo.
Prokuroras Gintaras Jasaitis nurodo, kad nepakanka duomenų įrodyti, kad gen. prokurorė Grunskienė susitiko su Seimo pirmininke Čmilyte tam, kad įspėtų tuo metu Čilėje buvusį Seimo narį Bartoševičių. Nors jokių kitų kontaktų tarp prokuratūros ir Seimo neužfiksuota, Bartoševičius tą pačią dieną atsiuntė atsistatydinimo pareiškimą.
Kaip žinome, buvęs Seimo narys Kristijonas Bartoševičius, nuteistas už vaikų prievartavimą 7 metams kalėjimo, parašė pareiškimą, kad atsistatydina iš Seimo būdamas Čilėje tą pačią dieną, kai generalinė prokurorė Grunskienė nukulniavo į Seimą paklausti jos pirmininkės Čmilytės, ar Seimas neketina surengti neeilinės sesijos.
Tai yra Grunskienė 2023 m. sausio 20 d. rytą nukulniavo į Seimą, ten susitiko su Seimo pirmininke Čmilyte, kuri paskui susisiekė su premjere Šimonyte. Iš karto po to kita konservatorė Morkūnaitė-Mikulienėnė susisiekė su Bartoševičiumi per šifruotą programėlę Signal, ir Bartoševičius iš karto atsiuntė į Seimo valdybą atsistatydinimo pareiškimą. Matyt, buvo manoma, kad atsistadydinus Bartoševičiui, viskas nurims, nes tiek tyrimas tiek byla teisme buvo visiškai slaptos, nes kalbama apie vaikų prievartavimą.
Tačiau visos ponios po tokios slaptos operacijos ėmė painiotis. Gen. prokurorė Nida Grunskienė pasakojo, kad ji nusliukino į Seimą pasimatyti su Čmilyte vien tam, kad paklausti, ar Seimas kitą savaitę neketina surengti neeilinės sesijos. Po susitikimo su Čmiliyte pastaroji nedelsiant susisiekė su premjerė Šimonyte, ir dar tą pačią dieną Bartoševičius gavo pranešimą, kad prokurorai pradėjo tyrimą jo atžvilgiu dėl įtariamos pedofilijos. Su Seimo nariu susisiekė kita konservatorė Morkūnaitė-Mikulienė per programėlę ‘Signal”, tačiau susirašinėjo su Bartoševičiumi, žinoma, kad neliko:
Grunskienė sausio 20 dieną, penktadienį, parlamento vadovei pranešė apie planuojamą kreipimąsi dėl K. Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo. Tiek Seimo pirmininkė, tiek generalinė prokurorė pažymi, kad K. Bartoševičiaus pavardė susitikime nebuvo įvardinta.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė žurnalistams yra patvirtinusi tą penktadienį apie 14 val. paskambinusi K. Bartoševičiui, nes gavo jo žinutę apie sprendimą palikti Seimą, bet teigia apie kolegos atžvilgiu pradėtą tyrimą nežinojusi ir jo perspėti negalėjusi.
Vėliau, tos pačios dienos vakare, komandiruotėje Čilėje buvęs K. Bartoševičius elektroniniu būdu Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikė prašymą panaikinti jo mandatą. Opozicijos atstovai kelia versiją, kad K. Bartoševičius informuotas skubiai trauktis iš Seimo, kad jo pavardė tyrime neiškiltų į viešumą.
Sausio 23 dieną, pirmadienį, kai K. Bartoševičius patvirtino žurnalistams atsisakantis mandato, Generalinė prokuratūra paskelbė, jog generalinė prokurorė N. Grunskienė prašo panaikinti K. Bartoševičiaus imunitetą tyrime dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš vaikus.
Prokuratūra K. Bartoševičiui praėjusią savaitę pateikė įtarimus dėl galimo nepilnamečio ir mažamečio asmens seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo prieš keturis asmenis, kurie, kaip įtariama, įvykdyti jam esant Seimo nariu.
Tai, ką, ji dėl tokio paprasto dalyko ar Seime nebus neeilinės sesijos – negalėjo paskambinti arba bent jau atsiversti lrs.lt ir pažiūrėti Seimo sesijų tvarkaraščio? Arba bent jau paliepti savo padėjėjams tai išaiškinti. Ne, reikėjo pačiai sliukinti į Seimą, skambinti Čmilytei, ir Seime užduoti idiotišką klausimą “ Ar sEimas neketina surengti kitą savaitę neeilinės sesijos?“.
Sužinoti, kad ne, ir sliukinti atgal į prokuratūrą.
Kas nors tiki tokiomis pasakomis? Aš labai sunkiai. Kur kas labiau tikėtina, kad gen. prokurorė, Čmilytė, ir dar kai kurie asmenys derino planą, kaip apsaugoti Bartoševičių nuo atsakomybės už vaikų prievartavimą. ir suderino – Bartoševičius buvo įspėtas, iš karto parašė pareiškimą atsistatydinti „dėl asmeninių priežasčių“, išsiuntė VRK, pirmadienį tapo paprastu piliečiu, kurio tapatybės gen. prokurorė niekaip nebūtų atskleidusi, ir byla po kelerių metų būtų tyliai užgesusi, kaip ir Garliavos pedofilijos byla.
Būtent todėl gen. prokuratūra niekada nepradės tyrimo dėl to, kas nutekino informaciją, nes tada persekioti reikėtų savo viršininkę, Seimo pirmininkę ir premjerę, kuri per savo padėjėją galimai koordinavo visą Bartoševičiaus gelbėjimo operaciją.
Tiesa, kaip ir visose operacijoje, bobelės atrodo suderino visas plano dalis, kaip visoms kartu meluoti, tačiau kai kurių smulkmenų suderinti nepavyko. Taip ir atsirado istorija, kad Grunskienė sakė, kad neminėjo, kokiai partijai priklauso įtariamas pedofilas, o Čmilytė sako išgirdusi, kad jis ne liberalas.
Akivaizdu, kad bobelės nesuderino kai kurių detalių. Todėl ir taip pigiai pasimovė.
Anot V.Čmilytės-Nielsen, susitikimo metu N.Grunskienė neįvardijo nei įtariamojo pavardės, nei frakcijos ar partijos, kuriai jis priklauso: „Ji paminėjo tik tai, kad įtariamas Seimo narys nėra Liberalų sąjūdžio frakcijos narys.“
Toks V.Čmilytės-Nielsen atvirumas, regis, suglumino ne tik politikus, bet ir generalinę prokurorę. Vėliau į Seimo tribūną stojusi teisininkė šios informacijos nepatvirtino. N.Grunskienė tikino, kad susitikimo metu nepaminėjo nė vienos frakcijos.
„Mes neaptarinėjome to žmogaus, dėl kurio teisinės neliečiamybės panaikinimo aš kreipsiuosi į Seimą. Nežinau, ar tiesą, ar netiesą, – galbūt ji taip suprato“, – paklausta, ar V.Čmilytė-Nielsen galėtų sakyti netiesą, vėliau sakė N.Grunskienė.
Kaip rašė pauda, jau anksčiau buvo išryškėję nesutapimų tarp to, ką viešai kalba V.Čmilytė-Nielsen ir N.Grunskienė. Antai visiškai skirtingai jos kalbėjo apie tai, ar Seimo pirmininkė žinojo, kas gresia įtariamajam. Generalinė prokurorė tikino Seimo vadovei atskleidusi, pagal kokius Baudžiamojo kodekso straipsnius norima pateikti įtarimus Seimo nariui. Ketvirtadienį N.Grunskienė dar papildė, kad vien kodekso straipsniai politikui nieko nesakytų, todėl ji esą apibūdino, kokia tai nusikalstama veika.
Parlamento vadovė staiga daugelį suglumino prabilusi jau kitaip. „Generalinė prokurorė mane informavo, kad vienas iš Seimo narių įtariamas sunkiais nusikaltimais, taip pat nurodė, kad tai susiję su nepilnamečio asmens ar asmenų tvirkinimu, pasakė, kokia laisvės atėmimo bausmė gresia už šias veikas. Žinia apie tokius įtarimus mane labai stipriai šokiravo“, – kalbėjo V.Čmilytė-Nielsen.
Paaiškėjo, kad meluoja tiek gen. prokurorė, tiek ir Čmilytė, akivaizdu, kad gen. prokuratūra negali vykdyti ikiteisminio tyrimo šioje byloje, nes savo veiksmais ji įrodė, kad visais įmanomais būdais dengia sunkius nusikaltimus.
Todėl tirti jau reikia pačios Nidos Grunskienės nusikaltimus. O to daryti nėra kam, nes ją mūru pridengs „bartoševišininkai“ – koncervatoriai.
Jeigu kas nors dar tiki, kad Lietuvoje yra kažkokia „teisėsauga“, tai leiskite priminti Garliavos bylą, baloje nuskendusius ir žolės lapais užspringusius žmones, nuolatinį prokurorų melą ir drebančias rankas. Jau seniai reikėjo tą kontorą išvalyti, tačiau nėra kam.
Todėl nutariau kreiptis į prokuratūrą, kad išsklaidytų abejones dėl Grunskienės vaidmens:
SKUNDAS DĖL PRIEŠTARINGŲ GENERALINĖS PROKURORĖS NIDOS GRUNSKIENĖS IR SEIMO PIRMININKĖS VIKTORIJOS ČMILYTĖS-NIELSEN PARODYMŲ
Prašau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai nusikalstamų veikų, susijusių su:
galimu melagingų parodymų teikimu (BK 235 str.),
galimu piktnaudžiavimu ar informacijos slėpimu (BK 228 str.),
galimu neteisėtu informacijos atskleidimu ar neskaidriu elgesiu priimant procesinius sprendimus,
kurie galėjo būti padaryti generalinės prokurorės Nidos Grunskienės ir/ar Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen.
I. FAKTINĖS APLINKYBĖS
Viešojoje erdvėje paskelbta informacija, taip pat pačių pareigūnų vieši pasisakymai Seime ir žiniasklaidai rodo, kad:
2023 m. sausio mėn. generalinė prokurorė Nida Grunskienė Seimo Pirmininkei V. Čmilytei-Nielsen pranešė apie rengiamą kreipimąsi dėl vieno Seimo nario neliečiamybės panaikinimo.
N. Grunskienės versija. Generalinė prokurorė viešai pareiškė, kad:
per pokalbį ji neatskleidė nei Seimo nario pavardės, nei frakcijos, nei kitų duomenų;
taip pat tvirtino, kad Seimo Pirmininkė galėjo ją „neteisingai suprasti“.
V. Čmilytės-Nielsen versija. Seimo Pirmininkė viešai nurodė, kad:
generalinė prokurorė jai aiškiai pasakiusi, jog „tas Seimo narys nėra Liberalų Sąjūdžio frakcijos narys“;
taip pat informavusi, kad įtarimai susiję su nepilnamečių tvirkinimu, nurodant galimą bausmę.
Šie abiejų pareigūnių pareiškimai esmingai prieštarauja vienas kitam, nes viena šalis aiškiai teigia gavusi konkrečią informaciją apie politinę priklausomybę ir veikos pobūdį, o kita – kategoriškai neigia tai pasakiusi.
Tokie prieštaravimai kelia pagrįstų abejonių dėl:
oficialios informacijos tikrumo,
galimo netyčinio ar tyčinio melagingų parodymų teikimo,
galimo neteisėto informacijos atskleidimo ar procesinių veiksmų derinimo,
taip pat dėl prokuratūros objektyvumo ir nešališkumo nagrinėjant šią bylą.
II. TEISINIS PAGRINDAS
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2, 166 ir 168 straipsniais, prokuroras privalo pradėti ikiteisminį tyrimą gavęs duomenų apie galimai padarytą nusikalstamą veiką.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą:
BK 235 str. numato atsakomybę už melagingų parodymų teikimą ar melagingą pranešimą pareigūnams.
BK 228 str. numato atsakomybę už piktnaudžiavimą ir tarnybinių pareigų neatlikimą.
BK 229 str. numato atsakomybę už tarnybos pareigų neatlikimą.
Vieši, dokumentuoti ir oficialūs aukščiausio rango valstybės pareigūnų tarpusavyje prieštaringi parodymai sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad bent viena iš šių pareigūnių galėjo:
teikti neteisingus duomenis,
slėpti informaciją,
arba nederamai veikti tarnybos interesais.
III. PRAŠYMAI
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus faktus, prašau:
Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų (BK 235, BK 228 ir kt. str.), susijusių su generalinės prokurorės Nidos Grunskienės ir Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen viešais prieštaringais parodymais.
Kreiptis dėl visų susijusių komunikacijų, įskaitant:
susitikimo turinio,
pokalbių protokolų,
skambučių registrų,
kitų dokumentų,
siekiant nustatyti tikrąjį perduotos informacijos pobūdį.
Įvertinti, ar nebuvo pažeisti:
prokuroro nepriklausomumo principai,
pareigų atlikimo skaidrumas,
informacijos atskleidimo reglamentavimas.
Informuoti mane raštu apie priimtą procesinį sprendimą.
