Kaip „kultūrininkai” A.Gėlūnas ir Š. Birutis Vilniaus senamiestį naikino
Kaip „kultūrininkai” A.Gėlūnas ir Birutis Vilniaus senamiestį naikino
Aurimas Drižius
Labai juokinga pamačius, kas vadovauja „kultūrininkų” sąjūdžiui prieš kaimiečius, išrinktus žmonių, kuriuos „kultūrininkai” paskelbė „veikiančiais prieš Lietuvą”.
Itin juokinga pamačius tokių buvusių kultūros ministerių Arūno Gėlūno ir Šarūno Biručio pavardes.
Šie du piliečiai atsakingi už tai, kad Vilniaus senamiestyje pristatyta modernių „stiklainių”, nors įstatymas tai kategoriškai draudžia.
Pvz., Birutis pasirūpino, kad Misionierių vienuolyno teritorijoje Subačiaus gatvėje šalia bastėjos atsirastų „stiklainių” kvartalas.
Ar vaizdas šioje nuotraukoje jūms nerėžia akies?
Tai yra „verslinykai” užsimanė pastatyti naują kvartalą Vilniaus senamiestyje ir susižerti bent 150 mln. eurų. Mat piliečiai saugomoje teritorijoje pristatė 10 tūkst. kv. metrų butų, kuriuos Vilniaus elitas išpirko nesiderėdamas mažiausiai po 15 tūkst. eurų už metrą .
Kokia suma buvo skirta „otkatams”, neaišku, tačiau tikrai ne mažiau kaip 30 proc. – nejaugi jūs manotoe, kad premjeras ir ministrai už dyką rūpinosi tuo, kad Vilniaus senamiestyje pažeidžiant visus įstatymus atsirastų naujas „stiklainių” kvartalas? O kiek dar reikėjo sumokėti teisėjams už tai, kad jie „nepasisakytų” dėl akivaizdžių įstatymo pažeidimų?
Visa delegacija nukulniavo pas tuometį premjerą A.Kubilių ir vyriausybės kanceliarijoje susitiko su Andriaus Kubiliaus vyriausybės kancleriu Deividu Matulioniu (dabartiniu Nausėdos patarėju) ir pastarasis asmeniškai pirmininkavo susitikimui, po kurio Kultūros ministerijai buvo duotas šių verslininkų labai pageidautas nurodymas.
Tai liudija D. Matulioniui adresuotas kultūros viceministrės Nijolės Laužikienės 2010 m. rugsėjo 29 d. raštas „Dėl vienuolyno statinių ansamblio, esančio Subačiaus gatvėje, Vilniuje, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano rengimo“ – jo kopiją, kurią Vyriausybės kanceliarija pateikė atsakydama į Seimo nario Naglio Puteikio paklausimą, galite pamatyti čia: 2010 09 29 Kultūros viceministrės N Laužikienės raštas A Kubiliaus vyriausybės kancleriui D Matulioniui. Jame rašoma:
„Ministro pirmininko tarnyboje įvykus Jūsų pirmininkaujamam susitikimui su UAB „Corpmanagement“, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ir kitų institucijų atstovais dėl galimybių teritorijoje, esančioje prie Subačiaus gatvės, statyti „Hyatt“ tinklo viešbutį, Kultūros ministerija buvo įpareigota organizuoti posėdį, kuriame būtų pasiektas susitarimas dėl minėtos teritorijos specialiojo planavimo dokumentų parengimo.
Kultūros ministerijoje 2010 m. rugsėjo 27 d. buvo suorganizuotas susitikimas su UAB „Corpmanagement“ dėl vienuolyno statinių komplekso, esančio Subačiaus gatvėje, Vilniuje (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 761) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano rengimo. Susitikimo metu pasiektas susitarimas sudaryti sutartį tarp UAB „Corpmanagement“ ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos bei pradėti minėto specialiojo plano rengimą.
Svarstymo objektas – dėl KPD ir UAB „Corpmanagement“ „bendradarbiavimo“ rengiant Misionierių vienuolyno statinių ansamblio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą.
Posėdį pradėjusi verslininkų atstovė šio plano rengimo tikslą suformulavo be užuolankų: Specialiojo plano tikslas – patikslinti Vienuolyno statinių ansamblio (761) teritorijos ribas, nustatyti dvi zonas. Vienuolyno statinių zonoje įtvirtinti esamus paveldosaugos reikalavimus, o vakarinėje šio valstybės saugomo kultūros paveldo objekto zonoje (prie Vaikelio Jėzaus vaikų prieglaudos pastato – unikalus kodas Kultūros vertybių registre 33915) – paveldosaugos reikalavimus nustatyti naujai.“
Vienuolyno teritorija padalinta į dvi dalis – vienoje veikė įstatymas, kitoje – ne. Teismas dėl to „nepasisakė”
Visa tai buvo nedelsiant išpildyta – buvo pakeistas specialusis teritorijos planas, kurį 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. ĮV-559 patvirtino kultūros ministras Šarūnas Birutis: anksčiau vientisa ansamblio teritorija padalinta į dvi dalis, iš kurių viena liko valstybės saugomo paveldo objekto teritorija, o antra tapo ne valstybės saugomo objekto, Vaikelio Jėzaus vaikų prieglaudos pastato teritorija. Tai ir atvėrė kelią statyboms.
Beje, KPD laikinosios komisijos 2017 m. gegužės 4 d. išvadose, kurios viešai vis dar nėra paskelbtos, šis ansamblio padalinimas įvertintas taip:
„Tokiu būdu Specialiojo plano sprendiniais buvo sudarytos teisinės prielaidos Ansamblio teritorijos dalyje esančiam sklypui netaikyti Žemės įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei NKPAĮ 11 straipsnio 5 dalies reikalavimų dėl konservacinės žemės saugojimo paskirties.“
„Specialiojo plano sprendiniai pažeidė Vilniaus misionierių vienuolyno statinių ansamblio vientisumą, nes NKPAĮ 3 str. 2 dalies 2 punktas apibrėžia kompleksinį objektą, kaip kultūros paveldo objektų grupę, reikšmingą savo visuma, o valstybės saugomo objekto tvoros atskyrimas nuo komplekso tą visumą suardė.“
Žurnalistė Rasa Kalinauskaitė, aprašiusi šią istoriją, sudarė šių veikėjų melo medį:
Pabaigai – paaiškinimas apie nuopelnus asmenų, pavaizduotų Misionierių sodo melo medyje.
Andrius Kubilius – už tai, kad jo paskirtas vyriausybės kancleris D. Matulionis išgirdo korupcijos byloje minėtos UAB „Corpmanagement“ pageidavimus sušvelninti paveldosaugos reikalavimus toje Misionierių ansamblio teritorijos dalyje, kurioje dabar statomas daugiabutis, ir padėjo suorganizuoti tam reikalingo specialiojo plano rengimą.
Arūnas Gelūnas – už tai, kad nuo 2010 m. liepos 2 d. A. Kubiliaus vadovaujamoje vyriausybėje eidamas kultūros ministro pareigas negynė kultūros paveldo, kai 2010 m. rugsėjo 27 d. ministerijoje įvykusiame posėdyje verslininkai, o ne paveldosaugininkai suformulavo specialiojo plano užduotį – padalinti Misionierių ansamblį į dvi dalis. Taip pat už tai, kad 2012-2016 metais būdamas Lietuvos ambasadoriumi prie UNESCO nepasirūpino, kad Pasaulio paveldo komitetas būtų informuotas apie Misionierių ansamblio teritorijoje planuojamas didelio masto statybas, nors Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo konvencijos įgyvendinimo gairių 172 p. įpareigoja šią konvenciją pasirašiusias šalis informuoti apie ketinimus vykdyti statybos darbus, kurie gali paveikti į Pasaulio paveldo sąrašą įrašytos vertybės – šiuo atveju Vilniaus senamiesčio – išskirtinę visuotinę vertę.
Nijolė Laužikienė – už tai, kad vadovaudama 2010 m. rugsėjo 27 d. Kultūros ministerijoje įvykusiam posėdžiui klusniai vykdė nurodymą pasiekti susitarimą su verslininkais, pageidavusiais padalinti Misionierių ansamblio teritoriją.
Šarūnas Birutis – už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu patvirtino specialųjį planą, kuriuo Misionierių ansamblio teritorija buvo padalinta į dvi dalis.
Pagal Saugomų teritorijų įstatymą Vilniaus senamiestis, kaip draustinis ir kultūros paveldo objektas, priskiriamas saugomų teritorijų sistemai.
Padirbėjus Gėlūnui ir Biručiui bei Nausėdos patarėjui Matulioniui, buvo patvirtintas naujas vienuolyno specialusis planas.
Įsakymo 2 punktas nustato, kad Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento nuostatos ansamblio teritorijoje galios tiek, kiek jos neprieštarauja patvirtintam specialiajam planui. Taigi specialusis planas tam tikra prasme „papildo“ arba „konkretizuoja“ taisykles reglamente.
Birutis pasirūpino, kad specialusis planas būtų taikomas tik toje ansamblio teritorijoje, kurią apima teritorijos ribų dalis, kaip patvirtinta plane. Įsakymo nuostata, kad esamas apsaugos reglamentas (Vilniaus senamiesčio) galioja ten, kur neprieštarauja planui, reiškia, jog jei reglamento nuostatos ir plano sprendiniai konflikto situacijoje – pirmenybę turi specialiojo plano sprendiniai.
Šis įsakymas buvo ginčytas norminėje administracinėje byloje. LVAT (Lietuvos vyriausioji administracinė teismo instancija) 2019 m. sprendimu pripažino, kad: Įsakymo 1 punktas (teritorijos ribų planas ir paveldotvarkos projektas) neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.
Įsakymo 2 punktas – dėl reglamento nuostatų galiojimo – taip pat laikytinas teisėtu sprendimu.
Tiesa, teismas „nepasisakė” dėl esminių skundo motyvų. Kiek tas „nepasisakymas” kainavo, kita istorija
LVAT nagrinėjo norminę bylą — t. y. ne faktinį ginčą, o teisės aktų teisėtumą. Tokiose bylose:
- teismas nenagrinėja faktinių pasekmių (pvz., ar iš tikrųjų sunaikintas kultūros paveldas, ar pažeistos konvencijos);
- nevertina konstitucinių ar tarptautinių aspektų, jei tai viršija jo kompetenciją;
- sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas (LVAT yra paskutinė instancija).
Dėl to Puteikio ir Gražulio argumentai dėl:
- UNESCO konvencijos pažeidimo,
- teisės į kultūros paveldą,
- ministro viršytos kompetencijos,
buvo ne iš esmės išnagrinėti, o dalis pareiškimų – nutraukti kaip „ne šios bylos dalykas“.
- Pasaulio paveldo vietovės (Vilniaus senamiestis) apsauga yra tarptautinis įsipareigojimas pagal UNESCO konvenciją.
- Kai valstybė leidžia naują užstatymą, pažeidžiantį vientisumą, be visuomenės įtraukimo ar veiksmingos kontrolės, JTŽTK tai vertina kaip teisės dalyvauti kultūriniame gyvenime pažeidimą (Lubicon Lake Band v. Canada, 1990).
- LVAT sprendime išvis nevertinta, ar buvo pažeista kultūros vertybių apsaugos pareiga, todėl tai gali būti skundo esmė.
- LVAT kaip paskutinė instancija neleido pareiškėjams ginti viešojo intereso efektyviai, nes:
- dalis prašymo buvo atmesta be nagrinėjimo iš esmės (nutraukta),
- nebuvo motyvuota, kodėl ministro kompetencijos klausimas laikytas „išspręstu“.
- Tokie atvejai JTŽTK praktikoje vertinami kaip formalus teisingumo įgyvendinimas, pažeidžiantis 14 straipsnio 1 dalį (Länsman et al. v. Finland, 1994).
Trečioji R.Šimašiaus žmona suprojektavo „Misionierių sodus“, pastatytus už didžiulius kyšius ten, kur nieko negalima statyti
Trečioji Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus žmona Gilma Teodora Gllytė suprojektavo skandalingiausias statybas Vilniaus senamiestyje – daugiaubučius šalia Misionierių vienuolyno, pavadintus “Misionierių sodais”. Šiti neslepia ir patys „turto vystytojai”:
Architektūra
https://misionieriai.lt/architektura/embed/#?secret=5ergT7UKp4
2021 08 24 3
Nekilnojamas turtas šioje vietoje- brangiausias, pvz., vienas butas čia parduotas už 2,4 mln. Eurų.
Dar labiau skandalinga yra pačios statybos, kurios simbolizuoja Lietuvos, kaip “teisinės” valstybės padėtį.
R.Šimašiaus vadovaujama Vilniaus savivaldybė 2017 m. gegužę išdavė bendrovei „Misionierių namai“ leidimą rekonstruoti statinį Subačiaus g. 20 (ten buvo našlaičių namų griuvėsiai greta Misionierių vienuolyno, kurie neturėjo nieko bendro su stikliniais daugiabučiais).
. Savivaldybės 2017 metais išduotas leidimas statyti naują statinį pažymėtas kaip negaliojantis. Darytina išvada, jog panaikinus 2017 metų leidimą, jis akivaizdžiai negali sukelti jokių teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo teisme objektu. Teismas daro išvadą, kad byla dėl reikalavimo panaikinti leidimą turi būti nutraukta“, – rašoma teismo nutartyje.
Kryzevicius
Galiausiai neteisėtas statybas legalizavo Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, pirmininkaujama šio teismo pirmininko, „nepūlinio“ Gintaro Kryževičiaus.
https://eteismai.lt/byla/193274812789961/eI-7-624/2019?word=misionieri%C5%B3%20sodai
Visą šią istoriją buvo ištyrusi žurnalistė Rasa Kalinauskaitė:
Statybų Misionierių ansamblyje krikštatėviai (I): Kaip A. Kubiliaus vyriausybės kancleris D. Matulionis nurodė „susitarti“ dėl ansamblio padalinimo plano
melo medis
(Iliustracijoje – melo medis iš Misionierių sodo, o jame pavaizduotų asmenų nuopelnus rasite šios publikacijos pabaigoje. Iliustracijos autorius yra vienas iš Aplinkos ir paveldo sąjūdžio narių.)
Statybų Misionierių ansamblyje krikštatėviai (I): Kaip A. Kubiliaus vyriausybės kancleris D. Matulionis nurodė „susitarti“ dėl ansamblio padalinimo plano
Statybų Misionierių ansamblyje krikštatėviai (I): Kaip A. Kubiliaus vyriausybės kancleris D. Matulionis nurodė „susitarti“ dėl ansamblio padalinimo plano
Lietuvos.link jau rašė, kad Misionierių ansamblio užstatymo istorijoje būta kyšio. Patiksliname: kyšio būta ne vieno, o dviejų. Dar daugiau – tuo pat metu, kai teismai nagrinėjo garsią politinės korupcijos bylą, kurioje minėta Misionierių ansamblyje esantį pastatą nusipirkusi įmonė, jos atstovai lankėsi vyriausybės kanceliarijoje ir dalyvavo paties kanclerio Deivido Matulionio vadovaujamame susitikime, po kurio Kultūros ministerija „buvo įpareigota organizuoti posėdį, kuriame būtų pasiektas susitarimas“ dėl specialiojo plano rengimo. Šio plano tikslo verslininkai net neslėpė: padalinti ansamblio teritoriją, kad vienoje jos dalyje būtų panaikinti griežti apribojimai ir neliktų kliūčių tenkinti statybinius apetitus.
Pabandykim sudėlioti faktus.
Kad kyšių nomenklatūra būtų tvarkinga, pradžiai prisiminkime tai, ką jau žinom: 2012 m. pavasarį pilietis „P. T.“ siūlė 20 000 litų kyšį ir pusę šios sumos davė KPD Vilniaus padalinio vedėjui už tai, kad jis arba jo pavaldinys pritartų Misionierių ansamblio specialiojo plano projektui, neatitinkančiam Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento reikalavimų, bet atitinkančiam verslininkų norus pastatyti ant Išganytojo kalvos kuo daugiau kvadratinių metrų (faktai išdėstyti Vilniaus m. apylinkės teismo baudžiamajame įsakyme).
Santrauka / pagrindinės nuostatos
Pavadinimas, teisėkūros duomenys
Įsakymas vadinasi „Dėl Vienuolyno statinių ansamblio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 761) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano patvirtinimo“.
Infolex
+1
Jis paskelbtas 2015 m. rugsėjo 8 d., įsigalioja 2015 m. rugsėjo 9 d.
Infolex
+1
Kas patvirtinamas – specialusis planas
Įsakymo 1 punktas patvirtina Vienuolyno statinių ansamblio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą – specialiojo plano sprendinius, kurie apima:
teritorijos ribų planą (tai yra, nustatytas ansamblio teritorijos arealas)
lvat.lt
paveldotvarkos projektą (pvz., tvarkybos, rekonstrukcijos, apsaugos priemonių projektai)
lvat.lt
Ryšys su Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentu
Įsakymo 2 punktas nustato, kad Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento nuostatos ansamblio teritorijoje galios tiek, kiek jos neprieštarauja patvirtintam specialiajam planui. Taigi specialusis planas tam tikra prasme „papildo“ arba „konkretizuoja“ taisykles reglamente.
lvat.lt
Teisinė teisėtumo ginčai
Šis įsakymas buvo ginčytas norminėje administracinėje byloje. LVAT (Lietuvos vyriausioji administracinė teismo instancija) 2019 m. sprendimu pripažino, kad:
Įsakymo 1 punktas (teritorijos ribų planas ir paveldotvarkos projektas) neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.
lvat.lt
Įsakymo 2 punktas – dėl reglamento nuostatų galiojimo – taip pat laikytinas teisėtu sprendimu.
lvat.lt
Kai kurios apribojančios / taikymo sąlygos
Specialusis planas taikomas tik toje ansamblio teritorijoje, kurią apima teritorijos ribų dalis, kaip patvirtinta plane.
lvat.lt
Įsakymo nuostata, kad esamas apsaugos reglamentas (Vilniaus senamiesčio) galioja ten, kur neprieštarauja planui, reiškia, jog jei reglamento nuostatos ir plano sprendiniai konflikto situacijoje – pirmenybę turi specialiojo plano sprendiniai.
lvat.lt
