Nekaltas aklas žmogus kalėjime praleido aštuonis metus už tai, kad atsisakė meluoti
Nekaltas aklas žmogus kalėjime praleido aštuonis metus už tai, kad atsisakė meluoti
Aurimas Drižius
Kaip žinia, prieš metus iš kalėjimo paleistas aklas kaunietis Raimundas Ivanauskas, kuris nuteistas aštuoniems metams kalėjimo neva už tai, kad „padėjo” Drąsiui Kedžiui rengtis nužudyti Kauno apygardos teismo teisėją Joną Furmanavičių.
Dabar paaiškėjo, kad visa ši byla yra prokuratūros ir teismų klastotė, teisėjo žudikai nenustatyti ir paslėpti, o byla suklastota nekaltam žmogui už tai, kad jis atsisakė melagingai liūdyti prieš teisėją Neringą Venckienę, D.Kedžio seserį.
Byla R.Ivanauskui suklastota itin grubiai – parodymus prieš jį davė toks Kauno banditėlis Mindaugas Žalimas, kuris jau buvo praleidęs kalėjime nemažą dalį gyvenimo už plėšimus, ir būtų vėl ten pasiųstas už sunkų Baltarusijos piliečio Revinskio kūno sužalojimą (pastarasis buvo sumuštas iki komos), tačiau sutiko su prokuratūros pasiulymu „bendradarbiauti” ir melagingai liudyti teisėjo nužudymo byloje. Už tai prokuratūra nutraukė jam bylą dėl baltarusio sumušimo, ir šiuo nusikaltimu apkaltino kitą nekaltą žmogų, tačiau teismas jį išteisino. Tai, kad M.Žalimas melagingai liudijo mainais už tai, kad išvengti kalėjimo, jis prisipažino ir žurnalistui Virginijui Gaiveniui, kuris šią aplinkybę paliūdijo teisme.
Pats R.Ivanauskas papasakojo, kad ir jam prokuratūrą siūlė „dealą” – melagingai liūdyti prieš D.kedžio seserį, neva jis matė, kaip Venckienė skatino brolį žudyti pedofilus, tačiau R.Ivanauskas atsisakė, nes niekada gyvenime nebuvo sutikęs ar bendravęs su N.Venckiene. Už tai gavo aštuonis metus kalėjimo, o žmogų iki komos primušęs R.Ivanauskas tapo „saugomu liudininku”, nors jos melas teisme kėlė juoką.
Tačiau „teismas” patikėjo šiomis pasakomis ir R.Ivanauską pasiuntė į kalėjimą aštuoniems metams, nors jis buvo visiškai aklas.
Beje, teisme kaltinamasis R. Ivanauskas kaltu neprisipažino ir teismui parodė, kad su Mindaugu Žalimu susipažino maždaug 2006 m.
M. Žalimas lankydavosi pas R. Ivanauską namuose, paveždavo, jei kur R. Ivanauskui reikėdavo. R. Ivanauskas žinojo, jog M. Žalimas buvo teistas, todėl prisakė pastarajam „nebeišklysti iš doros kelio“. M. Žalimas dažnai girdavosi savo aukštas pareigas užimančiais pažįstamais. Su D. Kedžiu R. Ivanauskas susipažino 2007 m., kai jis kreipėsi į jį konsultacijos dėl sporto. Jie bendraudavo kartą per savaitę ar dvi. Tuo metu D. Kedys ir M. Žalimas jau buvo pažįstami.
R. Ivanauskas su D. Kedžiu bendravo draugiškai, bet oficialiai. Apie tai, jog D. Kedys turėjo problemų su mergaite, R. Ivanauskas sužinojo 2009 m. pradžioje, po Naujųjų metų. Gal metus laiko R. Ivanauskas nežinojo, kad D. Kedys turėjo dukrą, šeimą. R. Ivanauskas nei D. Kedžio sesers N. Venckienės, nei jos vyro Aido Venckaus nepažinojo. Pas D. Kedį namuose jis yra buvęs gal du kartus. Dažniausiai jis su D. Kedžiu važiuodavo kavos pas M. Žalimą į kavinę, kartais D. Kedys atvažiuodavo pas R. Ivanauską į namus.
Apie savo žmoną D. Kedys sakė, kad ji prostitutė, kuri pardavinėjo vaiką A. Ūsui, bet R. Ivanauskas apie tai daugiau žino iš televizijos. R. Ivanauskas turėjo savo problemų (jis gretai prarado regėjimą), todėl D. Kedžio net nesiklausydavo, jam D. Kedžio problemos buvo neaktualios. D. Kedys siūlė kažkokį diską, tačiau pastarasis atsisakė jį paimti. D. Kedys neigiamai ir užgauliai atsiliepdavo apie A. Ūsų. Jono Furmanavičiaus pavardė R. Ivanauskui girdėta tik per televiziją. D. Kedys apie J. Furmanavičų nieko nekalbėjo. Taip pat R. Ivanauskas nebuvo nieko girdėjęs apie Laimutės Stankūnaitės seserį.
2009 m. rugsėjo mėn. (buvo sekmadienis) (2009-09-06) su D. Kedžiu jis važiavo į Vilnių. D. Kedys pasiūlė važiuoti pabendrauti su M. Žalimu, todėl R. Ivanauskas paragino važiuoti ir Eglę, savo draugę, nes jie jau anksčiau buvo žadėję važiuoti aplankyti M. Žalimo vaiką.
Iš vakaro E. B. su R. Ivanausku buvo vartoję alkoholio, todėl automobilį vairavo D. Kedys. Pastarasis nesakė, kokiu tikslu važiavo kartu. Kadangi iš automobilio sunkiai išsiėmė vaikiška kėdutė, važiavo Eglės automobiliu. Atvažiavus į Vilnių, juos pasitiko M. Žalimas. Visi, išskyrus D. Kedį, pasikėlė į butą pasisveikinti su M. Žalimo sugyventine L..
R. Ivanauskas buvo užsiminęs M. Žalimui, kad reikia pavažinėti po parduotuves batų. M. Žalimas tuo pačiu norėjo užsukti į kažkokį darbo objektą. Jie nusileido į apačią. Požeminėje aikštelėje jokio pokalbio apie nužudymą nebuvo. M. Žalimas pasiūlė važiuoti jo automobiliu. R. Ivanauskas įsėdo į galą, D. Kedys – į keleivio vietą priekyje. Buvo 2-3 parduotuvėse, kur užtruko apie pusvalandį. Išvažiavus iš parduotuvių, M. Žalimas nupirko R. Ivanauskui butelį, sakė, kad nori parodyti D. Kedžio savo sporto klubą. R. I. paliko butelį, nes jis iš vakaro blogai jautėsi, o patys nuėjo į klubą. R. Ivanauskas ilgokai jų laukė automobilyje. Sugrįžę D. Kedys ir M. Žalimas aptarė, sakė, kad viskas gerai, klubas geras. Kažkur atvažiavus, M. Žalimas pasakė, kad atvažiavo prie baro. Prieš tai M. Žalimas sakė, kad jam reikia susitikti su draugu, nes yra susitaręs. Paskui bare jis paėmė kažkokį vyruką, kuris atsisėdęs į automobilio galą prisistatė T.. M. Ž. pasakė, kad kažkur reikia T. nuvežti. Nuvažiavus į R. I. nežinomą vietą, jie visi išlipo iš automobilio, o R. Ivanauskui net nepasiūlė išlipti. Jis sėdėjo ir laukė nežinia kiek laiko klausydamasis muzikos, o jie trise kažkur išėjo ir po kažkiek laiko grįžo. Po to vežė T. į darbą (R. I. taip sakė).
R. Ivanauskas tvirtina, kad važinėjant automobiliu pokalbių nei apie D. Kedžio planuojamas veikas, nei apie papildomas vietas, butus, sodo namelius, kur būtų galima gyventi, nebuvo. Automobilio priekyje sėdintys vyrai kalbėjo įvairiomis temomis, apie automobilius, kad M. Žalimas parduoti nori ir pan. Tarp D. Kedžio ir M. Žalimo buvo pokalbis apie tai, kad D. Kedys nusivylęs teisėsauga, kad niekur „tie popieriai nejuda“, kuriuos jis vežioja „seimūnams“, „viskas kaip žirniais į sieną atsimuša, visur korupcija“. M. Žalimas į tai atsakė neigiamais žodžiais, kad: „visi supuvę, viskas paremta ant pinigų, pažinčių“.
Jokios konkrečios kalbos apie kerštavimą, kada D. Kedys ruošiasi nušauti, „padėti“ ir pan., prie R. Ivanausko nebuvo. Su D. Kedžiu jis Marijampolėje nebuvo. Miške kartu su D. Kedžiu ir M. Žalimu išbandyti neperšaunamąją liemenę ir ginklą taip pat nebuvo. Taip pat negirdėjo duslaus ar garsaus šūvio. Jokių sodų nematė ir negalėjo matyti. 2009-09-06 jam neteko eiti sodo takeliu, žole – visur buvo kietas pagrindas. R. Ivanauskas tvirtina, kad 2009-09-06 būnant Vilniuje jis neįkalbinėjo, nepatarinėjo D. K. ir M. Ž., kaip reikėtų elgtis, ruoštis žudyti žmones. Net minčių tokių nebuvo. Ar D. Kedys turėjo ginklą, jis nežino, tik iš televizijos vėliau sužinojo, kad pas pastarąjį buvo rastas pompinis ginklas. A. Ž., geras D. K. draugas, jam girdėtas per televiziją.
R. I. su D. K. apie šaunamuosius ginklus nekalbėjo, ir nieko nežino apie D. K. perduotus tris krepšius M. Ž.. R. I. ginklų tematika nedomino. Neprisimena tokio atvejo, kad jis skambintų M. Ž. ir pastarasis atvažiuotų paimti krepšius. Apie krepšius R. I. sužinojo tik paleistas iš suėmimo, t.y. įkalinimo įstaigoje akistatos metu M. Ž. papasakojo. R. I. parodė, kad D. K. turėjo kompaktinius diskus su jo dukrelės vaizdo įrašais, bet šių diskų turinys jam (R. I.) tikrai nėra žinomas. D. K. jam siūlė paklausyti, bet jis atsisakė. Nesidomėjo, kur D. K. vežė tuos diskus. D. K. jam sakė, kad jeigu domina, bus laida per televiziją. Koks buvo tų diskų turinys, R. I. nesuprato. Galvojo, kad galbūt kažkas susiję su pedofilija. R. I. į ligoninę atsigulė 2008 m. gruodžio pradžioje, kai striukės gobtuvo virvelės kamuoliukas dėl skersvėjo, išsimušė akies rageną. Nuo to sužeidimo visiškai nemato viena akimi. 2009 m. rugsėjo mėn. jam buvo atlikta ragenos transplantacija. Tuo metu nei D. K., nei M. Ž. neskambino, galbūt jie jam skambino. D. K. buvo vieną kartą trumpam atėjęs į palatą, sakė, jog neturi laiko. M. Ž. taip pat buvo atėjęs, siūlė parūkyti, bet R. I. atsisakė. Tuo metu apie krepšį, kad jį atveš D. K., o M. Ž. jį paims –nekalbėjo. Patvirtino, kad M. Ž. turėjo ginklą, jausdavo, kad yra kažkas kieto pas jį prie šono. Vieną kartą paklausė M. Ž., kas pas jį prie šono, į ką gavo atsakymą, kad ginklas. Vėliau paklausus, kam tas ginklas ir iš kur jį gavo, M. Ž. atsakė, kad ginklas yra tarnybinis, nes jis budi. M. Ž. R. I. buvo sakęs, kad dirba „keliuose“, o vakare treniruoja sportininkus, kad šie dirbtų „apsauginiais“.
R. I. patvirtino, kad 2009-10-03 D. K. buvo pas jį namuose ir sakė, kad buvo internetinėse savo svetainėse, pasitikrino, bet nieko gero nesigirdi, t.y. jokios informacijos negauna, nes kažkokius laiškus „seimūnams“ ar kam kitam vežiojo, bet jokio atsakymo nėra, kaip „žirniai į sieną“. Labai pyko, kad tvarkos nėra, kad viskas papirkta, „korumpuota“, nusibodo civilizuotas požiūris. D. K. kalbėjo apie „padėjimą“, bet R. I. nesuprato, kad tai buvo rimtos kalbos. D. K. sakė, kad: „juos reikėtų padėti. S., tokią zarazą“. R. I. D. K. išsireiškimą „padėti“ priimdavo kaip priežodį. Tą dieną D. K. kalbėjo ne tik apie L. S., bet ir apie A. Ū.. R. I. į tai D. K. sakė, kad reikia dukrą žiūrėti, nes „sėsi“. O D. K. jam atsakė: „aš nesėsiu“. Į tai R. I. D. K. sakė, kad dabar technologijos, ne tokius banditus sugauna, trys mėnesiai ir viskas, „sėsi“. D. K. pakartojo, kad „nesėsiu“. Tuo ir baigėsi šis pokalbis. D. K. neminėjo J. F.. Pastarąjį R. I. išgirdo tik per televiziją. Taip pat R. I. negirdėjo ir V. N., M. pavardžių.
R. I. teigia, kad M. Ž. atvažiuodavo pas jį, kol gyveno Kaune. 2009 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn., po tėvo mirties, M. Ž. pas R. I. atvažiuodavo retai.
R. I. parodė ir tai, kad 2009-10-05 8.30 val. jis buvo pas profesorių J. (kiekvieną pirmadienį po operacijos lankydavosi), po to su sugyventine E. B. ir vaiku važiavo pas seserį. 2009-10-05 nebuvo susitikęs nei su M. Ž., nei su D. K.. 2009-09-16 taip pat nebuvo susitikęs su M. Ž., nes turėjo gulėti dėl akies traumos. Ar buvo susitikęs su D. K., negali pasakyti.
Dėl savo sveikatos būklės R. I. paaiškino, kad jam grįžus iš kalėjimo buvo diagnozuota Alzhaimerio liga. Tuo metu jam buvo paskirtas labai efektyvus gydymas, po ko R. I. sveikata pradėjo gėrėti, tačiau šis stresas atėmė orientaciją ir juslę. Turi invalidumą, jo nedarbingumas yra 90% dėl akių.
Kaltinamoji E. B. kalta neprisipažino ir teismui parodė, kad su R. I. yra pažįstami 14 metų, kartu pragyveno apie trejus. Nuo pat pažinties pradžios ji jautė, kad jis turi kažkokių paslapčių, o ta paslaptis, kaip paaiškėjo vėliau, – jo regėjimas. Tamsoje jis visiškai nemato, net ir prieblandoje, tai vadinama prieblandos aklumu. Gyventi kartu jie pradėjo prieš gimstant sūnui. R. I. gana daug ir dažnai išgerdavo, tada būdavo linkęs į žodinę agresiją, piktas, labai pavydus. 2004-2005 m. R. I. supažindino E. B. su M. Ž., pristatė jį kaip gerą žmogų. Žino, kad iki supažindinimo jie kartu sportuodavo, eidavo kažkur pasėdėti. Iš pat pradžių M. Ž. pasirodė itin geras, „kaip prilipęs“. Vėliau bendraudama pamatė, kad tai žmogus, kuris „vaikosi šlovės“, jam labai svarbu būti tarp įtakingų žmonių, juos pažinti ir tuo didžiuotis. Vėliau paaiškėjo, kad M. Ž. buvo ir teistas. M. Ž. dažnai girdavosi savo pažintimis su pareigūnais. Iš jo draugės L. atsiliepimų E. B. ne kartą girdėjo, kad jis nesirūpina šeima, neskiria pinigų, susikoncentravęs į save, savo poreikius, sportą, gyvenantis fantazijų pasaulyje. Prieš gimstant sūnui, M. Ž. išsikraustė gyventi į Vilnių, jo su L. apsilankymai pas juos būdavo vis retesni. Kartu gyvenant R. I. buvo atlikta labai daug operacijų, E. B. žinojo, kad jis nemato. Ne kartą buvo, kai jis prarasdavo orientaciją, skambindavo jai, sakydavo, jog pasiklydo. R. I. po akių operacijos, kurios metu buvo pakeisti lęšiukai, regėjimas buvo kažkiek pagėrėjęs, bet liga yra progresuojanti. Prieš gimstant sūnui 2008 m. pabaigoje R. I. nustatė, kad plyšo akies ragena. 2009 m. liepos pabaigoje mirė R. I. tėtis, netrukus, rugsėjo pradžioje, buvo pranešta, kad atsirado R. I. reikalingas donoras, todėl reikėjo labai greitai apsispręsti dėl operacijos. Rugsėjo pradžioje R. I. atsigulė į ligoninę operacijai.
E. B. su D. K. R. I. supažindino 2006 m. R. I. su D. K. bendravo sporto klausimais, D. K. atvažiuodavo į namus išgerti kavos, išsiveždavo R. I. į miestą prasiblaškyti. Vyrų pokalbiuose E. B. nedalyvaudavo ir vengdavo dalyvauti. D. K. ji apibūdino kaip savimi pasitikintį, labai save prisižiūrintį, pakankamai „narcizišką“, su ganėtinai skurdžiu žodynu, nes, kiek teko nugirsti, visada būdavo pasakojama ta pati istorija ir net tais pačiais žodžiais. Nežiūrint to, D. K. buvo pakankamai uždaras, nes apie jo dukrą E. B. sužinojo tik tada, kai esant pas jį svečiuose pamatė D. K. nuotrauką su kūdikiu. Gimus vaikui, D. K. 2-3 kartus buvo atvažiavęs su dukra, tačiau L. S. niekada nebuvo. E. B. apie D. K. dukros „problemą“ sužinojo 2009 m. pavasarį, tačiau neprisimena kokiomis aplinkybėmis, nes praėjo daug laiko. Taip pat iš R. I. girdėjo, jog D. K. turi problemų su dukra.
Dėl 2009-09-06 kelionės į Vilnių E. B. aiškino, kad iš vakaro ji su R. I. turėjo šeimyninę šventę, vartojo šiek tiek alkoholio, ryte atsikėlus, R. pasiūlė važiuoti į Vilnių aplankyti M. (M. Ž.) ir L. sūnaus. Gali būti, kad važiavimą suplanavo M. Ž. su D. K.. E. B. sutiko, tačiau pasakė, kad nenori vairuoti. R. I. pasakė, kad atvažiuos D. K. ir galės pavairuoti. Kokiu tikslu D. K. važiavo į Vilnių, ji nežino. Važiavo E. B. automobiliu, kurį vairavo D. K.. E. B. nematė, kad automobilyje būtų kažkokių daiktų. Važiuojant į Vilnių R. I. sėdėjo priekyje, o ji su vaiku sėdėjo gale. Grįžo ta pačia tvarka. Kadangi negalėjo prisiminti, kuris tiksliai yra M. Ž. namas, E. B. paskambino L., kad patikslinti namo numerį ir paprašyti įsileisti. Pasitikti atėjo M. Ž., įleido į požeminę stovėjimo aikštelę. E. B. susirinko daiktus, R. I. su M. Ž. užkilo kartu į butą. E. B. su L. liko namuose, o vyrai išvažiavo. D. K. nekilo į viršų, liko apačioje. Kodėl jis nėjo kartu, ji nežino. R. I. ėjo kartu pasveikinti L., padėti užsinešti daiktus. E. B. su L. visą dieną praleido namuose, vakarop jos pradėjo nerimauti, kur tiek ilgai užtruko vyrai, nes jie buvo pasakę, kad važiuoja nupirkti batų ir kažkur pasėdėti. Skambino telefonu, bet R. I. telefoną rado savo rankinėje, nes važiuojant į Vilnių vaikas užsnaudė, ir R. I. jai perdavė savo telefoną, kad išjungtų garsą. Tuomet E. B. tiesiog įsidėjo jį į savo rankinę. L. taip pat bandė prisiskambinti M. Ž., bet nepavyko. Vyrai grįžo vėlai. E. B. buvo pikta, pavargusi, vaikas taip pat išvargęs. Visi su visais daiktais nusileido žemyn. R. I. buvo smarkiai išgėręs, E. B. jį pasodino į automobilį, įsėdo pati. M. Ž. su D. K. liko aikštelėje, kalbėjosi, tačiau po kiek laiko ji pakvietė D. K., nes buvo vėlus metas – apie 22-23 val. Grįžus namo apie 24 val. visi išsiskirstė, D. K. nepalydėjo jų iki namų ir nepadėjo nešti daiktų. Raktelius nuo automobilio D. K. E. B. atidavė kieme. Kiek pamena, R. I. neėmė jokių daiktų iš automobilio bagažinės, D. K. taip pat to nedarė. Tą dieną su D. K. ji bendravo važiuojant į Vilnių ir atgal, kalbėjo apie jos automobilį, kadangi D. vairavo kitokios markės automobilį, tiesiog palygino važiavimą skirtingais automobiliais. Vaikas užsnūdo, ir didesnę dalį kelionės jie pratylėjo. Važiuojant atgal buvo tokia pati situacija, ji buvo pavargusi, pikta, vaikas užsnūdo mašinoje. Tą dieną ji su M. Ž. ji tik pasisveikino, atsisveikino bei paklausė, kaip gyvena.
Apie D. K. išsireiškimą „padėti“ (nužudyti) E. B. paaiškino, kad per televiziją ar kažkur buvo girdėjusi, frazę jog „velnius reikia žudyti“ ar pan., daugiau kažkokių kalbų neprisimena. Nurodė, kad ji dažniausiai būdavo tik pokalbio pradžioje, t.y. tik atvažiavus D.. D. K. atsisėsdavo virtuvėje, ji padarydavo kavos ir nugirsdavo tik pokalbio pradžią: „nu, seni, kaip gyveni?“. Girdėjo D. K. sakant: „ai, viskas blogai“. E. B. vengdavo jo, kad neužkalbintų. Jei D. K. R. I. ir kalbėdavo apie savo problemas su mergaite, ji tuose pokalbiuose nedalyvavo, jų negirdėjo, tuo metu būdavo su vaiku lauke. E. B. neprisimena, ar buvo girdėjusi R. I. ar D. K. minint S. V., pravarde „A“. Tvirtina, kad D. K. buvo atvežęs kompaktinį diską su įrašu, kurį jis platino internete, bet jie neturėjo noro jį žiūrėti, tiesiog tuo metu buvo ir savų problemų. D. K. tuo metu buvo įpykęs, ką jis aiškiausiai rodė savo veiksmais tiek televizijoje laidų metu, tiek laiškų rašymu kažkam.
E. B. patvirtino, kad D. K. buvo atvežęs krepšius pas juos į namus. D. K., jai vienai su vaiku būnant namuose, paskambino į duris, pasakė, kad nori palikti krepšius, kuriuos atvažiuos pasiimti M. Ž.. E. B. sutiko. Ši aplinkybė nesukėlė jai jokio įtarimo, nes tai buvo ne pirmas kartas, kai M. Ž. buvo perduodami kažkokie daiktai. Atvežė pirmoje dienos pusėje, valandos neprisimena, tai buvo ne savaitgalis, o darbo diena. Tai buvo po tos dienos, kai jie važiavo lankyti M. Ž. vaiko. Vėliau atvažiavęs M. Ž. paskambino į duris, jas atidarius, pasakė, kad „man K. paliko daiktus“. E. B. juos M. Ž. ir atidavė. Ar vyrai buvo susitarę, susiskambinę tarpusavyje, nežino.
Apie įvykius, kada buvo nužudytas J. F. ir V. N., ji sužinojo tos pačios dienos rytą, kai pabudusi įsijungė kompiuterį. Per „Skype“ apie įvykius jai parašė buvęs kolega L. U., kuris atsiuntė žinutę, nes į savo „Skype“ profilį ji buvo įsidėjusi D. K. puslapio nuorodą, susijusią su pedofilija. Tą dieną R. I. iš ryto taksi važiavo į konsultaciją klinikose, po to grįžo namo. E. B. mano, kad R. I. taksi ir grįžo. Konsultacijos klinikose R. I. buvo tarp 8.30 val. ir 9 val. Ji miegojo, todėl negali pasakyti, kelintą valandą R. I. išvyko iš namų. Kai ji pabudo, R. I. gulėjo šalia, buvo grįžęs. Tuomet galėjo būti apie 11 val.
E. B. pas R. I. nėra mačiusi nei ginklų, nei šaudmenų ar prietaisų. Taip pat jai neteko matyti ginklų nei pas D. K., nei pas M. Ž..
E. B. paaiškino, kad R. I. sunkiai orientavosi nepažįstamoje vietovėje, gamtoje. Jo kojos būdavo nudaužytos, nagai mėlyni, antakiai praskelti, raiščiai nutraukti, nes jis iš tikrųjų nesiorientavo aplinkoje, nors „bandė vaidinti erelį“. R. I. stengėsi tvarkyti namus, gamintis maistą, tačiau tai atlikti gerai jis pats negalėjo. Labai dažnai E. B. jam tiesiog padėdavo, parodydavo, kur yra lėkštė ir pan.
E. B. iš R. I. pasakymų nežino, ką jis ruošėsi papasakoti R. ar D.. Taip pat negalėjo paaiškinti, ką turėjo omenyje R. I., minėdamas, jog „laiko viduje“, „negaliu, nes aš tik vienas žinau“, šio pokalbio ji neprisimena.
E. B. parodė, kad 2009-10-03 ji buvo namuose, buvo užsiėmusi, matė D. K. stovintį pas juos namuose koridoriuje prie durų, paklausė, ar užeis gerti kavos. Jis atsisakė, skubėjo, pokalbis buvo labai trumpas.
Ji nieko nežino apie sodo namelį S/B „R“, apie jį išgirdo tik iš bylos.
E. B. yra mačiusi M. Ž. su kelininko apranga ir oranžinės spalvos kelininko liemene.
E. B. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 87-89 8 t.) duotus parodymus, patvirtino, kad ji dalyvavo akistatoje su M. Ž.. Teigė, kad netiesa yra tai, jog ji kurstė M. Ž. žudyti, taip pat nekurstė M. Ž. padėti slapstytis D. K. po nužudymų. Ji nežinojo, kad D. K. žudys ar nežudys, nes jis visur kalbėjo tą patį. Pagrindinės D. K. temos buvo audinės ir dukters tvirkinimas. Apie dukters tvirkinimą kalbėjo tai, kad: „velnius reikia žudyti“, „Ū. tvirkina“, „S. pardavinėja“. E. B. nuomone, „velniai“ reiškė A. Ū. ir L. S.. Jai girdint nebuvo įvardinti dar kažkokie „blogiečiai“. Prie jos nebuvo minimi J. F., V. N., jos dukra. Ji nedalyvavo tuose pokalbiuose ir jų negirdėjo.
2009-10-05 vakare buvo pas R. I. sesę namuose, kai atvažiavo rinktinės „Aras“ pareigūnai, kurie apžiūrėjo teritoriją, patikrino namą ir apklausė R. I..
Taigi, byloje R. I. ir E. B. kaltinami tuo, kad kurstė M. Ž. padėti D. K. nužudyti J. F., V. N., L. S. ir A. Ū.. Taip pat R. I. kaltinamas tuo, kad veikdamas kartus su E. B., duodamas patarimus, teikdamas priemones ir iš anksto pažadėdamas paslėpti nusikaltėlį, padėjo D. K. rengiantis nužudyti J. F., V. N., L. S. ir A. Ū. bei padėjo nužudyti J. F. ir V. N., o E. B. kaltinama tuo, kad veikdama kartu su R. I., iš anksto pažadėdama paslėpti nusikaltėlį padėjo D. K. rengiantis nužudyti J. F., V. N., L. S. ir A. Ū. bei padėjo nužudyti J. F. ir V. N.. Kaltinamasis R. I. kaltu neprisipažino, tačiau, teismo nuomone, jo kaltė laikytina įrodyta byloje surinktais įrodymais, tuo tarpu E. B. pareikšti kaltinimai, kolegijos nuomone, nepasitvirtino.
Vertinant E. B. ir R. I. byloje pareikštų kaltinimų (dėl jiems inkriminuojamų kurstytojų ir padėjėjų veiksmų) pagrįstumą ir kitas byloje reikšmingas aplinkybes, kolegijos nuomone, būtina pasisakyti:
I. kokios nusikalstamos veikos buvo padarytos, aptarti šias veikas patvirtinančius byloje surinktus įrodymus, aptarti šių nusikalstamų veikų padarymo pagrindines priemones bei įrankius (automobiliai, ginklai):
II. nustatyti nusikalstamų veikų motyvus ir priežastis 27-35 pusl.
III. aptarti nusikalstamų veikų – rengimosi padaryti nusikaltimą stadiją bei įvertinti kaltinamiesiems R. I. ir E. B. pateiktų kaltinimų bei veiksmų kvalifikacijos pagrįstumą 35-52 pusl.