28 rugpjūčio, 2026
inga-stuopiene-5c9dbedf1704d

Aurimas Drižius

Patariu teisėjams nustoti daryti nusikaltimus ir klastoti nutartis, nes kiekviena tokia klastotė sukels jiems teisines pasėkmes.

Teismas jau 15 metų mane persekioja už teisėtą veiklą, o paskui, kad prispaudžiu jiems uodegą, „nenustato” savo nusikaltimų, o faktus įvardina kaip mano išgalvotus ir „deklaratyvius duomenis”.

Teisėjai turi tokių fokusų, kai reikia paslėpti sunkius savo nusikaltimus – faktus pavadina „deklaratvviais duomenimis”, tai yra išgalvotais, nepagrįstais.

Tačiau aš turiu savo draugą robotą, kuris šias klastotes labai greitai paneigia : teismo nuosprendis sukėlė man realias teisines pasekmes (laisvės atėmimą, turto praradimą); tuo pačiu metu teismo nutartyje jis kvalifikuotas kaip „deklaratyvūs teiginiai“.

SKUNDAS DĖL PROKURORO NUTARIMO IR PRAŠYMAS NUŠALINTI VISĄ VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMĄ
2026-04-10
Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui
Pareiškėjas: Aurimas Drižius, llredakcija@gmail.com
I. SKUNDO OBJEKTAS
Skundžiu Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro Ramūno Šileikos 2026-03-30 nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (medžiagos Nr. M-2-02-00258-26).
Šis nutarimas yra neteisėtas, nemotyvuotas ir priimtas ignoruojant esminius pareiškėjo pateiktus duomenis.


II. ESMINIS PAŽEIDIMAS – SĄMONINGAS DUOMENŲ NEVERTINIMAS
Prokuroras sąmoningai išvengė pareigos įvertinti esminį argumentą: teismo nuosprendis sukėlė realias teisines pasekmes (laisvės atėmimą, turto praradimą); tuo pačiu metu teismo nutartyje jis kvalifikuotas kaip „deklaratyvūs teiginiai“.
Tai sudaro akivaizdų prieštaravimą tarp: objektyvios tikrovės ir teismo dokumente pateikto turinio.
Vietoje šio prieštaravimo analizės prokuroras: nepateikė jokio vertinimo, nepalygino faktinių duomenų, nepasisakė dėl šio argumento esmės.
Tai yra tiesioginis BPK 168 straipsnio pažeidimas.
III. SKUNDO TURINIO IŠKRAIPYMAS
Prokuroras nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas tik nesutinka su sprendimu.
Tai neatitinka tikrovės, nes: pareiškėjas ginčija ne sprendimo teisėtumą, o konkretaus teiginio atitiktį faktinėms aplinkybėms.
Tokiu būdu: skundo esmė buvo sąmoningai iškraipyta, o pateikti duomenys – ignoruoti.
Skunde nurodžiau, kad Vilniaus apygardos teisėjų kolegija piktnaudžiavo ir nuteisė mane už visiškai teisėtą veiklą – žurnalistiką, paskelbę ją nusikalstama veika ir taikę Konstitucijos 44 str. tiesiogiai draudžiamą cenzūrą. O šios kolegijos kolegė iš to paties apygardos teismo Kazlauskienė nustatė, kad nieko panašaus nebuvo, tai tik deklaratyvūs teiginiai. Tai dokumento suklastojimas.
Pareiškėjas pažymi, kad teismo nutartyje pateiktas teiginys, jog jo argumentai apie nuteisimą už teisėtą veiklą yra „deklaratyvūs“, nėra neutralus teisinis vertinimas, o faktiškai paneigia objektyviai egzistuojančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju egzistuoja įsiteisėjęs nuosprendis, sukėlęs realias ir reikšmingas teisines pasekmes – pareiškėjas buvo nuteistas, atliko bausmę, neteko turto. Man buvo padaryta didžiulė žala, atimtas mano ir mano šeimos turtas, sugriautas mūsų gyvenimas. Šių pasekmių teismas nepaneigė, tačiau tuo pačiu nepagrįstai kvalifikavo argumentus apie jas kaip „deklaratyvius“, nepateikdamas jokio motyvuoto paaiškinimo. Tokia pozicija yra viduje prieštaringa ir rodo, kad teismas iš esmės nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, o formaliai jas atmetė, taip pažeisdamas pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti skundo turinį. Tai paneigia pareiškėjo teisę į veiksmingą teisinę gynybą.
IV. FORMALUS „TEISINIO VERTINIMO“ PRIEDANGOS NAUDOJIMAS
Prokuroras nurodo, kad tai yra „teisinis vertinimas“ ir „kalbinė raiška“.
Tačiau: joks „vertinimas“ negali paneigti objektyvių pasekmių fakto; nuosprendis, sukėlęs laisvės atėmimą ir turto praradimą, negali būti laikomas „deklaratyviu“.
Tai nėra lingvistinis klausimas – tai yra faktinės realybės iškraipymas.
V. PROCESINIS UŽDARAS RATAS
Šioje byloje suformuotas mechanizmas: Atsisakoma tirti, nes nėra nustatyta nusikalstama veika. Nusikalstama veika nenustatoma, nes tyrimas nepradedamas. Sprendimai laikomi teisėtais, nes yra įsiteisėję.
Tai sukuria uždarą sistemą, kurioje: neįmanoma patikrinti galimų nusikalstamų veikų, paneigiama teisė į veiksmingą gynybą.
Teisėja Inga Štuopienė (nuotr. viršuje), nagrinėdama pareiškėjo skundą, nevertino esminių aplinkybių, susijusių su tuo, kad teismo nuosprendis sukėlė realias teisines pasekmes (nuteisimą, bausmės atlikimą, turto praradimą), tačiau tuo pačiu šios aplinkybės teismo nutartyje buvo kvalifikuotos kaip „deklaratyvūs teiginiai“.
Teisėja nepateikė jokio motyvuoto paaiškinimo, kaip tokios pasekmės gali būti laikomos „deklaratyviomis“, ir neanalizavo šio akivaizdaus prieštaravimo. Vietoje to ji formaliai pritarė ankstesniems sprendimams, nepatikrindama jų turinio atitikties faktinėms aplinkybėms.
Tokiu būdu buvo faktiškai patvirtintas sprendimų turinys, kuris nebuvo patikrintas pagal objektyvius duomenis, o pareiškėjo nurodytos aplinkybės – ignoruotos. Tai rodo ne savarankišką skundo nagrinėjimą, o formalų ankstesnių sprendimų perėmimą, pažeidžiant pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti skundo turinį.
Tokia praktika sudaro prielaidas, kad teismo sprendimai nėra tikrinami pagal jų turinį, o automatiškai laikomi teisingais vien dėl jų įsiteisėjimo fakto, kas paneigia efektyvios teisinės gynybos principą.
VI. BK 228 POŽYMIŲ IGNORAVIMAS
Prokuroras formaliai nurodė, kad nėra duomenų apie piktnaudžiavimą.
Tačiau nevertino: ar teisėja sąmoningai ignoravo esminį argumentą; ar sprendimas buvo priimtas neatlikus faktinių duomenų patikrinimo; ar buvo sudarytos sąlygos išvengti galimų nusikalstamų veikų tyrimo.
Be šios analizės išvada apie BK 228 nebuvimą yra nepagrįsta.
VII. PRAŠYMAS NUŠALINTI VISĄ VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMĄ
Pareiškėjas prašo nušalinti visą Vilniaus miesto apylinkės teismą nuo šio skundo nagrinėjimo, nes: šis teismas jau 15 metų persekioja mane už teisėtą veiklą, tiesiogiai taikydamas cenzūrą, ir visaip kitaip laužo įstatymus ir Konstituciją, toliau veikė organizuotoje grupėje siekdamas išvengti atsakomybės, ne kartą nagrinėjo analogiškus pareiškėjo skundus; sistemingai atmetinėjo juos tais pačiais formaliais motyvais; ignoravo esminius argumentus ir faktines aplinkybes; formavo vienodą praktiką, paneigiančią galimybę apginti savo teises.
Tokios aplinkybės objektyviai kelia pagrįstų abejonių dėl viso teismo nešališkumo ir veikimo organizuotoje grupėje.
Teismas mane persekioja jau 15 metų, kiekvieną kartą vis suklastodamas nutartis, ir padarydamas naują nusikaltimą, dėl to aš vėl kreipiuosi į prokuratūrą ir tas ras vis plečiasi. Siūlau tai baigti, nes kiekviena nauja klastotė ar faktų „nenustatymas” sukels jo autoriui teisines pasėkmes.
VIII. PRAŠYMAI
Panaikinti prokuroro Ramūno Šileikos 2026-03-30 nutarimą.
Įpareigoti prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą arba iš naujo išnagrinėti skundą.
Įpareigoti įvertinti konkretų faktinį prieštaravimą tarp teismo sprendimo pasekmių ir jo kvalifikavimo kaip „deklaratyvaus“.
Nušalinti visą Vilniaus miesto apylinkės teismą nuo šio skundo nagrinėjimo.
Aurimas Drižius

What do you feel about this?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *