Sunaikinęs spaudą aukščiausias teismas pasijuto labai įžeistas
Lietuvos aukščiausiojo teismo kolegija atsisakė nagrinėti skundą dėl laisvos spaudos sunaikinimo Lietuvoje (tai yra iš prekybos tinklų ir ‘Lietuvos pašto” buvo vienu metu išmesti trys valdžią kritikavę leidiniai „Respublika”, „Vakaro žinios” ir „Laisvas laikraštis”).
Tokią praktiką tiesiogiai draudžia Europos reglamentas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2024/1083, kuriuo nustatoma bendra
žiniasklaidos paslaugų vidaus rinkoje sistema ir iš dalies keičiama Direktyva 2010/13/ES (Europos
žiniasklaidos laisvės aktas) nurodo, kad :
64 punktas : žiniasklaida atlieka lemiamą vaidmenį formuojant viešąją nuomonę ir teikiant
piliečiams informaciją, kuri yra aktuali aktyviam dalyvavimui demokratiniuose procesuose. Todėl
valstybės narės, nepriklausomai nuo pagal konkurencijos teisę atliekamų vertinimų, turėtų
nacionalinėje teisėje numatyti taisykles ir procedūras, kad būtų sudarytos sąlygos įvertinti
koncentraciją žiniasklaidos rinkoje, galinčią daryti reikšmingą poveikį žiniasklaidos pliuralizmui ir
redakcinei nepriklausomybei. Tame kontekste žiniasklaidos pliuralizmas turėtų būti
suprantamas kaip galimybė turėti prieigą prie įvairių žiniasklaidos paslaugų ir žiniasklaidos
turinio, atspindinčių nuomonių, jas reiškiančių subjektų ir analizės įvairovę.
Nacionalinės taisyklės ir procedūros gali turėti įtakos laisvei teikti žiniasklaidos paslaugas vidaus
rinkoje ir turi būti tinkamai apibrėžtos, skaidrios, objektyvios, proporcingos ir nediskriminacinės.
Tačiau garbūs teisėjai iš LAT nusprendė, kad Europos reglamentas ir ES direktyvos nėra joks „teisinis dokumentas”, ir kad skunde nėra argumentų, kurie „atitiktų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus”.
Tiesa, prieš tai dar bandžiau nušalinti LAT teisėją Vasarienę (nuotr. viršuje), kuri dar prieš dvejus metus man savo nutartyje nurodė, kad Konstitucija nebėra joks teisinis dokumentas.
Tačiau aukščiausias teismas man išaiškino, kad tokia praktika visiškai teisėta ir teisinga, ir jokios Konstitucijos aukščiausio teismo teisėjai nėra net akyse regėję, todėl man nušalinimas atmetamas.
Na, o paskui rezultato laukti ilgai neteko – garbūs teisėjai net nepriėmė skundo nagrinėti, nes jeigu būtų priėmę, tektų pasisakyti dėl skundo argumentų, o paneigti ES direktyvas šiems gudručiams fantazijos trūksta.
Todėl LAT nuėjo kaip visada lengviausiu keliu – tiesiog atsisakė skundą nagrinėti.
Negana to, garbūs teisėjai nurodė, kad reikia kelti drausmės bylą skundą pasirašiusiam advokatui Antanui Bartusevičiui, neva skunde advokatas „užgauliai ir sarkastiškai atsiliepė apie jo kasacinio skundo priimtinumo klausimą sprendusios atrankos kolegijos teisėjus”.
Tiesa, teismas pamiršo paminėti, kad aš, o ne advokatas Bartusevičius, esu šio skundo autorius. Advokatas tik pasirašė, nurodęs, kad skundo autorius atsakingas už skundo tūrinį.
Kiek šiame skunde yra nepagarbos teismui, spręsti reikėtų patiems skaitytojams, todėl skundą prikabinu:
Advokatas kreipėsi į ekspertus, tame tarpe ir profesorių Povilą Gylų, prašydamas pateikti minėto skundo išvadą – ar jame yra teisėjų išvardintų dalykų?
Vakar Fb (esame Fb ir youtubiniai draugai su Jumis ir Giedre, žiūriu jos laidas, kurios be Jūsų daug netektų) Jūs paskelbėte nuostabią sentenciją: „Nepolitkorektiška, bet paklauskime savęs: Ar Lietuvoje esama politinių bylų, juridinio persekiojimo už valdžios kritiką?”
Gerbiamas profesoriau Povilai Gyly,
prisistatau Jums kaip advokatas, pasirašęs šį kasacinį skundą ir pasiryžęs atstovauti klientą teisme pro bono publico. Skundą gavę labai įsižeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjai.
Lietuvos Advokatų Tarybai atsiuntė savo Atskirąją nutartį. Beje, neteisėtą, nes šiurkščiai pažeidė LR CPK 299 straipsnį – priėmė nutartį neišnagrinėję civilinės bylos, padarė išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, ir nusiuntė ją Lietuvos Advokatų Tarybai, informuodamas ją apie pažeidimus. Sic!
Prie laiško Jums prisegu šiuos tekstus ir Atstovavimo sutartį. Manyčiau, kad in persona kasatorius ir advokatas nieko neįžeidė.
Gerbiamas profesoriau, ar galėtumėte man pateikti savo trumpą itin patyrusio politiko, ekonomisto ir „bylininko” išvadą?
Ar advokatas pasirašęs šį skundą „Pro bono in casu necessitatis” pasielgė dorai bei pilietiškai? Ar įžeidė LAT kolegijos narių profesinę garbę ir orumą?
Būčiau labai nuoširdžiai dėkingas Jums, jeigu parašytumėte trumpą išvadą – ar tai nėra persekiojimas už valdžios kritiką?
Tai labai svarbu, nes Lietuvos teisėjų arogancija ir tuščiagarbiškas pasipūtėliškumas, siekimas įbauginti ir užčiaupti advokatus, peržengė visas sveiko proto ribas. Lietuvos visų instancijų teismų teisėjams šiuo metu etika, moralė ir teisė – ne šio Pasaulio dimensijos.
Deja, Lietuvos teismų autoritetas nėra pagrįstas žmonių pasitikėjimu.
Mano nuoširdžiausi linkėjimai Jums ir drąsuolei Giedrei,
Pagarbiai,
Advokatas dr. Antanas Bartusevičius
