Teisėjo J. Furmanavičiaus nužudymas negali būti atskleistas, konstatavo teismas
Aurimas Drižius
Kreipiausi į taip vadinamą prokuratūrą dėl labai sunkių nusikaltimų – teisėjo Jono Furmanavičiaus žudikų slėpimo, bylos suklastojimo nekaltam žmogui Raimundui Ivanauskui, mažamečių vaikų prievartavimo ir šių nusikaltimų dengimo.
Tai yra nurodžiau šias naujai paaiškėjusias aplinkybes Garliavos byloje
Liudytojų parodymai apie teisėjo J. Furmanavičiaus nužudymą – keli tiesioginiai liudininkai matė, kad 2009-10-05 nusikaltimą įvykdė du asmenys, o ne vienas. Tai paneigia oficialią versiją, pagal kurią žudiku pripažintas Drąsius Kedys.
Mindaugo Žalimo melagingi parodymai – vienintelis įrodymas prieš Raimundą Ivanauską buvo M. Žalimo parodymai. Pats Žalimas žurnalistui V. Gaiveniui prisipažino, kad melavo mainais už tai, kad išvengtų atsakomybės kitoje byloje.
Politinis spaudimas prokuratūrai – prezidentė Dalia Grybauskaitė kvietėsi generalinį prokurorą Algimantą Valantiną ir, galimai, darė poveikį, kad Andriui Ūsui būtų paliktas tik kaltinimas „priekabiavimu“. Tai prieštarauja Prokuratūros įstatymo 4 str.
Teisėjų piktnaudžiavimas – teisėjas A. Cininas atsisakė apklausti nukentėjusiąją D.K, jos parodymus įvardijo kaip „ištrintą atmintį“, nors valstybinės ekspertizės patvirtino parodymų patikimumą. Teisėja I. Mateikienė mane nuteisė už publikacijas apie pedofilijos bylą, ignoruodama šiuos ekspertų duomenis.
Nepilnametės parodymus patvirtino penkios ekspertizės, kurios konstatavo, kad mergaitė nelinkusi fantazuoti ir kalba apie savo asmeninę patirtį. Šių išvadų sąmoningai nepaisė prokuratūra ir teismai.
Visos šios aplinkybės turi būti vertinamos kaip viena ištisinė organizuota nusikalstama veika, nes visi šie nusikaltimai tarpusavyje susiję.
Pagal BPK 444–447 str. byla atnaujinama, jei paaiškėja naujos aplinkybės:
įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatytas liudytojo parodymų melagingumas, nustatytas teisėjų ar prokurorų piktnaudžiavimas, atsirado naujų įrodymų, kurie galėjo lemti kitokį sprendimą.
Visos mano išvardytos aplinkybės atitinka BPK 444 str. kriterijus.
Visas šias naujai paaiškėjusias aplinkybes ištyrė prokuroras Redas Savickas, kuris pats ir „siuvo” baudžiamąją bylą R.Ivanauskui. Pastarasis paliudijo, kad prokuroras jam siūlė tapti „liudininku”, jeigu sutiks melagingai liudyti prieš teisėją Neringą Venckienę, neva ji skatino savo brolį Drąsių Kedį žudyti pedofilus. R.Ivanauskas atsisakė ir pagal žinomai melagingus parodymus aštuonis metus praleido kalėjime.
Skundą nagrinėjo Generalinės prokuratūros prokuroras R. Savickas, kuris pats atstovavo prokuratūrai R.
Ivanausko byloje, todėl galimai pats prisidėjo prie bylos klastojimo.
Nepaisydamas akivaizdaus interesų konflikto, prokuroras Savickas pats „išnagrinėjo“ skundą dėl savo
galimai nusikalstamos veikos ir 2023 m. balandžio 27 d. surašė raštą Nr. 17.2-1387, o ne nutarimą pagal
BPK 168 straipsnį.
Tokiu būdu prokuroras pažeidė BPK 58 straipsnį, nes negalėjo tirti skundo dėl savo paties veiksmų, ir BPK
168 straipsnį, nes raštas nėra įstatyme numatytas procesinis sprendimas dėl atsisakymo pradėti
ikiteisminį tyrimą.
Mano skundas buvo atmestas formaliais pagrindais, nesivadovaujant įstatymo viršenybės principu ir
ignoruojant pareigą ištirti sunkius nusikaltimus, numatytą BPK 2 straipsnyje.
II. Teisinis pagrindas Lietuvos teisėje
BPK 58 str. 1 d. 1 p.: prokuroras negali dalyvauti procese, jei jis yra tiesiogiai ar netiesiogiai
suinteresuotas bylos baigtimi.
BPK 2 str.: prokuroras privalo imtis visų priemonių atskleisti nusikalstamas veikas.
BPK 168 str.: atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą turi būti įformintas nutarimu, kuris gali būti
skundžiamas teismui, o ne neprocesiniu „rašteliu“.
Konstitucijos 30 str.: kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių.
III. Tarptautinis teisinis pagrindas
- EŽTT praktika dėl nešališkumo
Piersack prieš Belgiją (1982 m., peticijos Nr. 8692/79): teisingumas turi ne tik būti įvykdytas, bet ir
matomas kaip įvykdytas („Justice must not only be done, it must also be seen to be done“). Prokuroras,
kuris pats galimai prisidėjo prie nusikalstamų veikų, negali būti objektyvus nagrinėdamas skundą dėl tų
pačių veikų. - EŽTT praktika dėl efektyvios gynybos
Kudla prieš Lenkiją (2000 m., peticijos Nr. 30210/96): pagal EŽTK 13 straipsnį valstybė privalo suteikti
veiksmingą teisių gynimo priemonę, kuri turi būti prieinama ir realiai veiksminga. Neprocesiniai
„rašteliai“, kurių negalima skųsti teismui, neatitinka šių reikalavimų.
2025-09-15 Vilniaus apygardos teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė (nuotr.) priėmė nutartį byloje Nr.
1S-190-932/2025, kuria atmetė mano skundą.
Mano skunde buvo keli teisiniai pagrindai (BPK 58, 168 str., LAT praktika, Konstitucijos ir EŽTK garantijos).
Teisėja nepasisakė nė dėl vieno argumento, o skundą atmetė abstrakčiais motyvais.
Sąmoningas pareigos motyvuoti sprendimą nevykdymas pažeidžia Konstituciją, BPK ir tarptautinius
įsipareigojimus.
Tokie veiksmai atitinka piktnaudžiavimo tarnyba požymius (BK 228 str.), nes teisėja panaudojo savo
įgaliojimus ne pagal paskirtį – ne siekdama vykdyti teisingumą, o formaliai atmesti skundą, ignoruodama
esminius argumentus.
