Apie dvigubus teisingumo standartus, teisėjus, kurie gina nerašytą įstatymą, ir sistemą, kuri vagia iš neįgalių vaikų bei dirbančių žmonių
—
Autorė: Viktorija Fetaimia
—
KUR MES GYVENAME?
Kur mes gyvename? Kokioje šalyje? Kurioje teisėjas sako: „Aš ginu įstatymą, o ne žmones”? Kur policijos tyrėjas aiškina, kad tavo daiktai – kuriuos tu pirkai, kūrei, montavai 17 metų – turi likti svetimiems žmonėms kaip „lygiavertė kompensacija” už tai, kad tu ten gyvenai?
Kur mes gyvename, kai motina, auginanti neįgalų vaiką, 17 metų dirba aviacijoje, investuoja dešimtis tūkstančių eurų į namą, kad jos autizmu serganti dukra galėtų saugiai gyventi, o paskui – policija ir teismai atima viską ir sako: „Tai civilinis ginčas”?
Kur mes gyvename, kai neįgalios merginos tėvas nemoka išlaikymo, niekada nestatė namo, niekada neaugino dukters, bet policija gina jį ir jo šeimą, o motina – kuri VISKĄ padarė – yra išmetama į gatvę?
Aš jums pasakysiu, kur mes gyvename. Mes gyvename šalyje, kurioje galioja du įstatymai.
—
VIENAS ĮSTATYMAS – TURTINGIEMS IR TURINTIEMS RYŠIŲ
Vienas įstatymas – tiems, kurie turi pinigų, ryšių ir gali nusipirkti policiją, prokuratūrą ir teismus.
Jie gali:
· Pasisavinti svetimą turtą
· Naudotis kito žmogaus daiktais nemokamai
· Išmesti neįgalų vaiką iš namų
· Nemokėti išlaikymo
· Ir visada rasti ką nors, kas juos apgins
Jie turi savo teisėjus. Savo prokurorus. Savo policiją.
Jiems įstatymas nėra parašytas. Jiems įstatymas yra nupirktas.
—
KITAS ĮSTATYMAS – DARBINGIEMS ŽMONĖMS IR NEĮGALIEMS VAIKAMS
Kitas įstatymas – tiems, kurie dirba, kuria, stato, augina vaikus ir moka mokesčius.
Mes turime:
· 17 metų darbo
· Dešimtis tūkstančių eurų investicijų
· Sąskaitas, kvitus, sutartis
· Medicinines diagnozes
· Ir 10 metų bylinėjimosi
O ką mes gauname?
Policija sako: „Tu ten gyvenai, tai tavo daiktai – kompensacija”.
Prokuroras sako: „Tai civilinis ginčas”.
Teisėjas sako: „Aš ginu įstatymą, o ne žmones”.
Kuris įstatymas? Kuris įstatymas leidžia svetimiems žmonėms naudotis mano neįgalios dukters daiktais?
Aš atsakysiu: Tokio įstatymo nėra.
Tai yra nerašytas įstatymas. Tai yra įstatymas, kurį sukūrė policija, prokuratūra ir teisėjai, kad apsaugotų vagis ir nubaustų aukas.
Aš buvau žmona. Ne svečias, ne čigonė, ne pabėgėlė. Aš buvau motina, auginanti neįgalų vaiką.
Kai atėjau į tą namą, tai buvo tuščias karkasas – nebaigtas, negyvenamas namas lauke. Ten nebuvo nieko.
Aš pastačiau:
· Automatinius vartus su jutikliais – dukters saugumui
· Sidabrinius kedrus – kad dukra, serganti psoriaze, galėtų kvėpuoti švariu oru
· Raudonmedžio laiptus – pažemintus ir išklotus kilimine danga, kad dukra nukritusi nesusižeistų
· Šarvo duris
· Baldus, santechniką, vonią ir tualetą – pritaikytus dukters poreikiams
· Fontaną, pirtį, židinį
· Trinkeles – kad dukra galėtų saugiai vaikščioti
Aš skyriau 17 metų. Aš investavau dešimtis tūkstančių eurų. Aš sukūriau namus savo neįgaliam vaikui.
Ir kas atsitiko?
Mane išmetė. Mano daiktus pasisavino. O policija pasakė, kad tai – „kompensacija”.
—
KOMPENSACIJA UŽ KĄ?
Kompensacija už ką? Už tai, kad aš gyvenau savo vyro motinos name? Už tai, kad auginau jos anūkę? Už tai, kad pastačiau namą?
Kokia kompensacija? Kieno kompensacija?
Aš niekam nesu skolinga. Aš viską sumokėjau. Aš viską pastačiau. Aš viską sukūriau.
Jie man skolingi. Ne aš jiems.
Bet policijos tyrėjas Mantas Lipinas pasakė: „Tavo daiktai turi likti kaip kompensacija”.
Koks teisinis pagrindas? Jokio.
Tai yra nerašytas įstatymas. Tai yra įstatymas, kurį sukūrė policija, kad apsaugotų vagis.
—
TEISĖJAS, KURIS GINA NERAŠYTĄ ĮSTATYMĄ
Kauno apygardos teismo teisėja Jūratė Petraškienė priėmė galutinę nutartį. Ji pasakė:
„Aš ginu įstatymą, o ne žmones.”
Kuris įstatymas? Kuris įstatymas leidžia svetimiems žmonėms naudotis mano dukters daiktais?
Aš atsakysiu: Tokio įstatymo nėra.
Teisėja gina nerašytą įstatymą. Įstatymą, kuris sako:
· Turtingieji gali imti ką nori
· Vargšai turi tylėti
· Neįgalūs vaikai neturi teisių
· Motinos, kurios stato namus, yra kvailės
Tai nėra teisingumas. Tai biurokratija. Tai korupcija.
—
DU KLAUSIMAI LIETUVAI
Pirmas klausimas: Kodėl policijos tyrėjas gali savavališkai nuspręsti, kad mano daiktai yra „kompensacija”, nėra jokio teismo sprendimo, nėra jokio įstatymo?
Antras klausimas: Kodėl teisėjas sako „aš ginu įstatymą, o ne žmones”, kai Konstitucija sako, kad „žmogus, jo teisės ir laisvės yra aukščiausia vertybė”?
Aš atsakysiu:
Nes jie gina ne žmones. Jie gina sistemą. Jie gina korupciją. Jie gina vagis.
—
KĄ MES GALIME PADARYTI?
Mes galime:
1. Kalbėti – rašyti, dalintis, šaukti
2. Kreiptis į tarptautinius teismus – EŽTT, JT
3. Nepasiduoti – nes jei pasiduosime, jie laimės
Aš kreipiausi į EŽTT. Aš kreipiausi į JT Neįgaliųjų teisių komitetą. Aš parašiau Generalinei prokuratūrai. Aš parašiau Teisėjų etikos komisijai.
Ir aš nepasiduosiu.
Nes jei aš pasiduosiu, mano dukra niekada neatgaus savo namų. Ir jei aš pasiduosiu, jie padarys tą patį kitai motinai, kitam neįgaliam vaikui.
—
KUR MES GYVENAME?
Kur mes gyvename?
Mes gyvename šalyje, kurioje:
· Policija gina vagis
· Prokurorai gina policiją
· Teisėjai gina sistemą
· O motinos ir neįgalūs vaikai yra palikti likimo valiai
Bet mes gyvename ir šalyje, kurioje žmonės dar nepasidavė.
Mes kovojame. Mes rašome. Mes šaukiame.
Ir vieną dieną teisingumas ateis.
Nes Dievas mato viską. Ir tiesa visada nugali.
—
Viktorija Fetaimia
Motina, kovojanti už savo neįgalios dukters teises
Šis straipsnis yra skiriamas visoms motinoms, kurios kovoja už savo vaikus. Visiems neįgaliems vaikams, kuriems buvo atimti namai. Ir visiems darbingiems žmonėms, kurie stato, kuria, dirba, o paskui yra apiplėšiami sistemos.
