Aukščiausiajam teismui – mirtinas įžeidimas pavadinant jo teisėjas „laputėmis”

Teisėja Vasarienė nurodė, kad Konstitucija nebėra joks „teisinis argumentas”

Aurimas Drižius

Yra tokia juokinga istorija – visa ši mafija, kuri save vadina „teisine sistema”, jau 15 metų mane persekioja už teisėtą veiklą, paskelbusi žurnalistiką nusikalstama veikla, ir tiesiogiai taikydama cenzūrą, kurią kategoriškai draudžia LR Konstitucijos 44 str.

Visa ši sistema 15 metų klastoja savo nutartis, legalizuodama savo nusikalstamą veiklą, ir atsisakydama tą cenzūrą panaikinti.

Čia itin pasižymėjo tokia Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėja D.Vasarienė (nuotr. viršuje), kuri, mano nuomone, niekaip negalėjo net prisiliesti prie mano skundų nagrinėjimo, nes jau ne kartą manipuliavo teise, nurodydama, kad Konstitucija nėra joks teisinis argumentas.

Tai yra 2023-05-24 kreipiausi į GP skundu apie Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų nusikaltimus – piktnaudžiavimą ir dokumentų suklastojimą.

Nurodžiau, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo (LAT) 2023 m. gegužės 23 d. kolegija, susidedanti iš teisėjų
Alės Bukavinienės, Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės (kopija pridedama) išnagrinėjo mano
skundą dėl įvestos cenzūros ir atsisakė priimti jį nagrinėti. Minėta kolegija man nurodė, kad Konstitucijos
ir Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimai nėra pakankami teisiniai argumentai panaikinti
cenzūrą.

Pareiškime nurodžiau, kad nurodydama, kad Konstitucija ir Visuomenės informavimo įstatymo
reikalavimai nėra pakankami teisiniai argumentai cenzūrai panaikinti, teisėjų kolegija iš Alės
Bukavinienės, Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės padarė nusikaltimus – piktnaudžiavo ir
suklastojo dokumentą.
Atkreipiu teismo dėmesį, kad jau dešimtą kartą kreipiausi į „teismų sistemą” dėl nežaboto banditizmo, tai
yra dėl cenzūros spaudai įvedimo ir legalizavimo, spaudos persekiojimo ir terorizavimo.

Jau penkiolika metų bandau panaikinti cenzūrą, kurią man įvedė ši gangsterių gaujelė pagal „ekskomisarų” savininko A.Sadecko užsakymą.

Tai yra teismas įvedė cenzūrą, uždraudė man rašyti straipsnius apie A.Sadecką ir jo vaidmenį „Mažeikių naftos” privatizavime. Cenzūrą tiesiogiai draudžia aukščiausias LR teisės aktas – Konstitucija, kurios 44 str. 1 d. aiškiai sako, kad „masinės informacijos cenzūra draudžiama”.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kas yra cenzūra: „Cenzūra – tai spaudos, kino filmų, radijo ir
televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam
tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai
pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti
nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio.“.
Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės
apribojimus“ sako: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet
kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos
informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.“.
Cenzūra yra A.Sadecko prašymas uždrausti apie jį rašyti straipsnius, nes tokį prašymą teismas patenkino
ir ją įvedė, o paskui net dešimt kartų atmetė mano prašymus panaikinti cenzūrą.

Žemesni teismai man nurodo, kad aš jau praleidau penkerių metų senaties terminą bylai atnaujinti, tai
yra teismai nurodo Konstitucijos galiojimo arba veikimo terminą – penkeri metai.
O šita gudručių kolegija iš LAT man nurodė, kad aš vėlgi „Kasaciniame skunde teigiama, kad įsiteisėjęs
Vilniaus miesto pirmosios apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas prieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijai ir Visuomenės informavimo įstatymui, nes teismas įvedė cenzūra, taip pat
cituojamos teisės normos, tačiau visiškai nenurodyta teisinių argumentų, kuriais būtų pagrindžiama, jog
teismai, spręsdami klausimą dėl proceso atnaujinimo byloje, nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė jį
atnaujinti”.
Kitaip sakant, teismas man išaiškino, kad Konstitucijos 44 str. punktas, kad „masinės informacijos cenzūra
draudžiama”, „nėra joks teisinis argumentas”, nurodo man tos vadinamo LATO teisėjos.
Tai kokių dar reikia „teisinių argumentų”, jeigu net tiesioginis Konstitucijos nurodymas „teisėjams” nėra
teismui joks argumentas?

Jau negana to, kad sulaužėte mano gyvenimą penkiolika persekiodami už teisėtą veiklą, palikote invalidu
ir ūbagu, tačiau galiausiai dar ir įteisinate savo visą „banditizmą” nurodydami, kad „Konstitucija nėra toks
teisinis argumentas”.

Dabar primenu LAT kolegijai teisės pagrindus:
Konstitucijos 6 straipsnis
Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas.
Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija.
7 straipsnis
Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai.
Galioja tik paskelbti įstatymai.
Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.
44 straipsnis
Masinės informacijos cenzūra draudžiama.
Valstybė, politinės partijos, politinės ir visuomeninės organizacijos, kitos institucijos ar asmenys negali
monopolizuoti masinės informacijos priemonių.
109 straipsnis
Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.
Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi.
Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo.
Teismas priima sprendimus Lietuvos Respublikos vardu.
110 straipsnis
Teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai.
Tačiau LAT kolegija man išaiškina, kad šie straipsniai nėra pakankamas pagrindas prašyti panaikinti
cenzūrą.
O teisėjas A.Taminskas man nurodo, kad šių faktinių aplinkybių niekada nebuvo, tai tiesiog mano
haliucinacijos spėlionės, ir kad nėra jokio pagrindo abejoti minėtos kolegijos objektyvumu.
Nors visa teismų sistema jau 15 metų taiko cenzūrą, mane perskioja ir sodina į kalėjimą už tai, kad aš
priešinuosi šiam organizuotam nusikalstamam susivienijimui. LAT atsvirai spjauna ant Konstitucijos ir
nurodo, kad aš „nepateikiu teisinių argumentų”, kad įrodyti, kad cenzūra nėra uždrausta.
Todėl reiškiu nušalinimą visai minėtai LAT kolegijai.

Gavusi mano skundą dėl spaudos sunaikinimo, LAT kolegija labai įsižeidė, ir nusiuntė Advokatų tarybai reikalavimą kelti drausmės bylą advokatui A.Bartusevičiui, nors skundą parašiau aš, o advokatas tik pasirašė.

DOK-1651
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24935-2024-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.11

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

A T S K I R O J I N U T A R T I S

2025 m. gegužės 30 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),
susipažinusi su 2025 m. balandžio 25 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 13 d. nutarties peržiūrėjimo ir 2025 m. gegužės 14 d. paduota atstovavimo sutartimi,

n u s t a t ė :

⦁ Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama pripažinti atsakovės UAB „Norfos mažmena“ veiksmus neteisėtais ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 2060 Eur negautų pajamų.
⦁ Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 9 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį, konstatavęs, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 13 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
⦁ Kasaciniu skundu Nr. DOK-1360 ieškovė prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartį ir grąžinti ieškinį nagrinėti iš naujo arba ieškinį tenkinti.
⦁ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi Nr. DOK-1360 atsisakė priimti ieškovės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 13 d. nutarties peržiūrėjimo, nustačiusi, kad skunde nekeliama tokių klausimų, kurie atitiktų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus.
⦁ Ieškovė 2025 m. balandžio 25 d. pakartotinai pateikė kasacinį skundą, kurį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2025 m. gegužės 30 d. nutartimi Nr. DOK-1651 atsisakė priimti konstatavusi, kad ir šiame skunde nekeliama tokių klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus.
⦁ Ieškovę kasaciniame teisme atstovauja advokatas A. Bartusevičius. Prie kasacinio skundo pateiktoje atstovavimo sutartyje nurodyta, kad šis advokatas įsipareigojo surašyti ieškovei kasacinį skundą, jį pasirašyti ir ją atstovauti kasaciniame teisme, o ieškovė paveda ir pasilieka sau diskreciją spręsti kasacinio skundo turinio klausimus. Atstovavimo sutartyje nurodyta ir tai, kad teisinės paslaugos ieškovei teikiamos „pro bono in caso“.

Teisėjų atrankos kolegija

k o n s t a t u o j a:

⦁ Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad advokatas privalo sąžiningai atlikti savo pareigas. Advokatas privalo laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai.
⦁ Lietuvos advokatų etikos kodekso 6 straipsnio 2 dalies 1 bei 3 punktuose nustatyta, jog advokatas visada privalo saugoti profesinę garbę ir orumą, nediskredituoti advokato vardo, duotos priesaikos ir teisingumo idėjos, elgtis sąžiningai, mandagiai ir garbingai. Lietuvos advokatų etikos kodekso 7 straipsnyje įtvirtinta, kad advokato profesinės veiklos teisėtumas yra vienas svarbiausių principų, lemiančių advokato vaidmenį valstybės teisės sistemoje ir profesinės veiklos garantijas, todėl advokatas privalo siekti teisingumo ir teisėtumo idealų bei ginti savo kliento teises ir teisėtus interesus tik teisėtais būdais ir priemonėmis, nepažeisdamas teisės aktuose nustatytų draudimų, neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų bei gerbdamas kitų asmenų teises; advokatas visada privalo gerbti teisę ir veikti taip, kad nebūtų pažeidžiami teisėtumo principai; advokatui draudžiama ginti tokius kliento interesus, kurie verčia imtis neteisėtų gynybos priemonių ir būdų, tenkinti neteisėtus kliento prašymus, reikalavimus arba talkinti klientui teisei ir teisėtumui priešingoje veikoje. Lietuvos advokatų etikos kodekso 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad advokatas visada privalo veikti profesionaliai, pareigingai ir dalykiškai, savo profesines pareigas vykdyti nepriekaištingai, laiku, kvalifikuotai, stropiai ir protingai. Lietuvos advokatų etikos kodekso 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendraudamas su valstybės ir visuomenės institucijomis, įstaigomis ir asmenimis ar atlikdamas profesines pareigas teisme, kitose institucijose ir įstaigose advokatas privalo veikti pagarbiai, korektiškai ir dalykiškai, laikydamasis nustatytų elgesio standartų ir reikalavimų bei gerbdamas kitų asmenų teises.
⦁ Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2025 m. balandžio 25 d. pateikto ieškovės kasacinio skundo turinys sudarė pagrindą atrankos kolegijai spręsti, kad ieškovės advokato surašytas procesinis dokumentas neatitinka pirmiau nurodytų advokato elgesio standartų ir reikalavimų bendrauti mandagiai, korektiškai, pagarbiai, dalykiškai. Ieškovės advokatas kasacinio skundo kalba demonstruoja nepagarbą tiek kasacinio skundo priimtinumą sprendusiai teisėjų atrankos kolegijai, tiek visai teismų sistemai, išsakydamas apibendrintus nepagarbius kaltinimus teismų sistemai, užgauliai ir sarkastiškai atsiliepdamas apie jo kasacinio skundo priimtinumo klausimą sprendusios atrankos kolegijos teisėjus. Taigi kyla abejonės dėl advokato veiksmų atitikties Lietuvos advokatų etikos kodekso 6 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 7 straipsnio, 14 straipsnio 1 dalies nuostatoms.
⦁ CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas reikalavimas kasaciniame skunde nurodyti išsamius teisinius argumentus, kurie patvirtintų CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą, reiškia, kad kasaciniame skunde nurodyti kasacijos pagrindai turi būti siejami su kasaciniu skundu skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvų ir teisinių argumentų klaidų ar pažeidimų atskleidimu. Kai kasatorius kasaciniame skunde nurodo kasacijos pagrindą, tačiau nepateikia jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikia atitinkamus argumentus, tačiau jų nesieja su konkrečiu kasacijos pagrindu, kasacinis skundas laikytinas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.
⦁ Minėta, ieškovė kasaciniu skundu skundė Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti priimti ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Atrankos kolegija nusprendė, kad skundas neatitinka CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Nagrinėjamoje byloje teismai atsisakė priimti ieškovės ieškinį, nes jis buvo pareikštas byloje tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Tačiau kasaciniame skunde nurodomi teiginiai yra apskritai nesusiję su apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvais ir teisiniais argumentais dėl šio teismo taikytų teisės normų galimo pažeidimo. Be to, ieškovės teikiamo procesinio dokumento tekstas nenuoseklus, nekonkretus, neaiškus, jame daug šalutinių, su kasacijos pagrindais nesusijusių, aspektų. Teikiamas procesinis dokumentas nesunumeruotas. Dėl to kyla abejonių dėl advokato profesinių žinių, rūpestingumo ir kompetencijos vykdant Lietuvos advokatų etikos kodekso 9 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos advokatui veikti profesionaliai, nepriekaištingai, kvalifikuotai tinkamo vykdymo, net jeigu tokios paslaugos teikiamos neatlygintinai.
⦁ Atsižvelgdama į tai, teisėjų atrankos kolegija vertina, kad pirmiau nurodytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl kasacinį skundą surašiusio advokato veiksmų atitikties advokato etikos reikalavimams, diskredituoja advokato vardą. Dėl to siekdama išsiaiškinti, ar advokatas A. Bartusevičius savo veiksmais nepažeidė Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkte, Lietuvos advokatų etikos kodekso 6 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 7 straipsnyje, 9 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad tikslinga apie juos informuoti Advokatų tarybą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 299 straipsniu ir 340 straipsnio 5 dalimi,

n u t a r i a :

informuoti Advokatų tarybą apie galimai advokato Antano Bartusevičiaus veiksmais padarytus Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkte, Lietuvos advokatų etikos kodekso 6 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 7 straipsnyje, 9 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų pažeidimus.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas Taminskas

Jūratė Varanauskaitė


Dalia Vasarienė

O pabaigai tas mano skundas, dėl kurio taip įsižeidė garsiosios laputės iš Lietuvos Aukščiausiojo teismo, kurios nuolat kartoja, kad Konstitucija yra šiukšlė