D.Radzevičius pranešė teismui, kad laisvas.com buvo uždarytas, nes skelbė „ypatingai pavojingą informaciją”
Aurimas Drižius
Naujai paskirtas spaudos prievaizdas, buvęs Žurnalistų pirmininkas Dainius Radzevičius teismą informavo, kad naujienų portalas laisvas.com skelbė „ypatingai pavojingą informaciją”, todėl buvo būtina jį nedelsiant uždaryti.
Kokia ta „ypatingai pavojinga informacija”, D.Radzevičius atsiliepime teismui nenurodė, todėl man belieka tik spėlioti, nes negaliu gintis, kol nežinau, kuo esu kaltinamas.
Šiaip tai buvau labai prastos nuomonės apie buvusį Žurnalistų sąjungos pirmininką D.Radzevičių, kuris visą gyvenimą dirbo ne žurnalisto, tačiau propagandisto darbą (tai yra vedė laidas ir pan. už įvairias propagandines valdžios apmokamas laideles), todėl matyt Seimas jį ir paskyrė naujuo spaudos prievaizdu.
D.Radzevičius pasitikėjimo neapvylė – vos tapęs prievaizdu, pirmu žingsiu nurodė „išjungti” portalą laivas.com.
Kiti du mano administruojami portalas – laisvaslaikrastis.lt ir laisvas.info jau buvo išjungti tos pačios Žurnalistų etikos inspektoriaus iniciatyva. Abi bylos dėl šių portalų uždarymo vis dar nagrinėjamos teisme, nors laisvaslaikrastis.lt uždarytas jau tris metus, nors pagal įstatymą tokias bylas teismas privalo išnagrinėti per 30 dienų. Tačiau kaip žinia, įstatymas teismui jau seniai nereiškia nieko.
Beje, visus mano portalus radzevičiai ir teismai uždarinėja „už akių”, manęs neįspėję ir neleidę pasiaiškinti.
Tačiau gyvename „teisinėje valstybėje”, todėl, eilinį kartą kreipiausi į teismą dėl laisvas.com uždarymo.
Nurodžiau, kad 2025 m. birželio 13 d. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai, ŽEIT prašymu, išdavė leidimą blokuoti svetainę laisvas.com.
Ieškovui nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimą, jam nesuteikta galimybė pateikti atsiliepimą ar
susipažinti su bylos medžiaga. Apie blokavimą ieškovas sužinojo tik jam jau įsigaliojus.
Ieškovas bandė ginti teises teisme, tačiau jo skundai buvo atmesti vien formaliais pagrindais; bylos
niekada nebuvo nagrinėtos iš esmės.
ŽEIT savo veiksmais inicijavo cenzūrą be proceso, pažeisdama pagrindines ieškovo teises.
II. TEISINIS PAGRINDAS
- Teisės būti išklausytam pažeidimas
ABTĮ 5 ir 38 str., Konstitucijos 31 str., EŽTK 6 str., TPPTP 14 str. - Saviraiškos laisvės pažeidimas
Konstitucijos 25 str.
TPPTP 19 str.
Interneto svetainės blokavimas = faktinis leidinio uždarymas. - Veiksminga teisinė gynyba
Konstitucijos 30 str.
TPPTP 2 str. - Viešosios informacijos aspektai
VII 52 str. 4 d.
Teisė apskųsti bet kokį sprendimą, kuriuo ribojama viešosios informacijos sklaida. - Proporcingumo nebuvimas
Nebuvo:
– būtinybės,
– proporcingumo,
– alternatyvų įvertinimo.
Todėl teismo prašiau pripažinti, kad ŽEIT veiksmai buvo neteisėti;
Pripažinti, kad buvo pažeista teisė į gynybą;
Panaikinti visas blokavimo teisines pasekmes;
Įpareigoti ŽEIT atlyginti žalą; - Gavęs ieškinį, D.Radzevičius surašė atsiliepimą teismui
Gavęs atsiliepimą, jį perdaviau išnagrinėti savo gerajam advokatui robotui.
Robotas iš Radzevičiaus atsiliepimo nepaliko nė dulkelės teisėtumo
PAREIŠKĖJOS KONTRATSILIEPIMAS
2026-01-05
į Atsakovo atsiliepimą administracinėje byloje Nr. eI2-23993-621/2025
I. Įžanga
Pareiškėja UAB „Grėsmės nacionaliniam saugumui“, susipažinusi su Atsakovo pateiktu atsiliepimu į skundą, su juo nesutinka, laiko jį teisiškai nepagrįstu, prieštaringu ir grindžiamu formalistiniu bei selektyviu teisės normų aiškinimu, todėl pateikia šį kontratsiliepimą.
Atsakovo pozicija iš esmės remiasi teiginiu, jog Pareiškėja neva negali naudotis procesinėmis teisėmis, nes institucija „nesugebėjo jos identifikuoti“, nors tuo pačiu jai priskiriama sisteminė veikla, reputacija ir tariami pažeidimai. Toks argumentavimas pažeidžia fundamentalius teisinės valstybės principus.
II. Dėl teisės būti išklausytam pažeidimo
- Atsakovo argumentų prieštaringumas
Atsakovas teigia, kad:
nebuvo nustatytas interneto portalo www.laisvas.com valdytojas; todėl Pareiškėjai nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus.
Tačiau tame pačiame atsiliepime Atsakovas nurodo, kad: darė konkrečią prielaidą, jog portalo valdytoju galėjo būti Aurimas Drižius arba jo atstovaujamas juridinis asmuo – Pareiškėja;
Pareiškėja siejama su kitais portalais, jos veikla vertinama kaip nuosekli ir tęstinė.
Tokiu būdu Atsakovas vienu metu ir neigia, ir patvirtina Pareiškėjos identifikavimą, o tai sudaro akivaizdų loginį prieštaravimą. - Pareiga užtikrinti procesines garantijas
Teisė būti išklausytam yra: ne formalus, o esminis proceso elementas; taikytinas iki priimant sprendimus, darančius esminį poveikį asmens teisėms.
Vien kontaktinės informacijos nebuvimas interneto svetainėje: nepanaikina institucijos pareigos imtis aktyvių veiksmų; negali būti naudojamas kaip pagrindas paneigti rungimosi principą.
Atsakovas:
nesikreipė į Pareiškėją per EPP; nesikreipė į teismą dėl laikino suinteresuoto asmens įtraukimo; nebandė viešo informavimo ar kitų proporcingų priemonių.
Tai reiškia, kad teisė būti išklausytam buvo paneigta ne dėl objektyvios būtinybės, o dėl institucijos pasirinkimo neveikti.
III. Dėl netinkamo Elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnio taikymo
Atsakovas remiasi Elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnio 4 dalimi, tačiau: ši norma skirta skubiems, laikiniems atvejams; ji negali būti taikoma automatiškai, siekiant ilgalaikio viso portalo blokavimo.
Atsakovas:
neįvertino selektyvių priemonių (konkrečių publikacijų, laikinų ribojimų); nepateikė motyvų, kodėl pasirinkta griežčiausia įmanoma priemonė; neįrodė, kad tokia priemonė buvo būtina demokratinėje visuomenėje.
Todėl ginčijami veiksmai neatitinka proporcingumo ir ultima ratio principų.
IV. Dėl Pareiškėjos subjektiškumo ir žalos
Atsakovas teigia, kad: Pareiškėja neįrodė, jog yra portalo valdytoja; todėl negali reikalauti žalos atlyginimo.
Tačiau kartu: Pareiškėja apibūdinama kaip valdanti kelias visuomenės informavimo priemones; jai priskiriama reputacija, ankstesni ribojimai, veiklos pobūdis;
jos dalykinė reputacija faktiškai vertinama ir menkinama.
Tokiu būdu Atsakovas: pripažįsta Pareiškėjos egzistavimą kaip veiklos subjektą, kai tai naudinga jo pozicijai; tačiau neigia subjektiškumą, kai kalbama apie teisių gynimą.
Toks požiūris pažeidžia teisinio tikrumo ir sąžiningo proceso principus.
V. Dėl vertinamojo ir stigmatizuojančio argumentavimo
Atsakovo teiginiai apie: „itin pavojingą informaciją“, „priešiškų valstybių propagandinius naratyvus“, yra: abstraktūs ir neindividualizuoti; nepagrįsti konkrečių publikacijų analize; nepagrįsti teismo sprendimais ar ekspertinėmis išvadomis.
Tokie teiginiai negali būti laikomi: teisiniais argumentais; pagrindu riboti saviraiškos laisvę; pagrindu atmesti žalos atlyginimo reikalavimus.
VI. Išvados ir prašymai
Atsižvelgdama į tai, Pareiškėja prašo teismo: Neatsižvelgti į Atsakovo atsiliepimą kaip nepagrįstą ir prieštaringą.
Konstatuoti, kad Pareiškėjos teisė būti išklausytai buvo pažeista.
Pripažinti, kad taikytos prieigos ribojimo priemonės buvo neproporcingos.
Tenkinti Pareiškėjos skundą visa apimtimi.
VII. Dėl neteisėto Visuomenės informavimo įstatymo 52 straipsnio ignoravimo ir netinkamo procedūros pasirinkimo - Privaloma specialioji procedūra pagal VIĮ 52 straipsnį
Pareiškėja atkreipia teismo dėmesį, kad Visuomenės informavimo įstatymo 52 straipsnis nustato specialią, išsamią ir imperatyvią procedūrą, reglamentuojančią: viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veiklos sustabdymą; prieigos prie visuomenės informavimo priemonės panaikinimą; procesines garantijas, įskaitant teisę būti išklausytam ir teisę į veiksmingą teisinę gynybą.
Pagal šio straipsnio 2 dalį, net ir sunkiais atvejais, veiklos sustabdymas galimas tik tada, kai:
institucija raštu informuoja viešosios informacijos rengėją; suteikia teisę pateikti paaiškinimus; laikomasi laipsniškumo ir proporcingumo.
Atsakovas neginčija, kad šių veiksmų neatliko. - Draudimas apeiti VIĮ 52 straipsnį pasitelkiant Elektroninių ryšių įstatymą
Nors Visuomenės informavimo įstatymo 52 straipsnio 6 dalis numato galimybę taikyti Elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnį, ši nuostata: nesuteikia teisės apeiti 52 straipsnio esmę; taikoma tik kaip techninė, pagalbinė priemonė pranešimo ar laikino reagavimo stadijoje; nepanaikina pareigos laikytis 52 straipsnyje įtvirtintų procesinių garantijų.
Atsakovo pasirinktas modelis, kai: nėra pradedama procedūra pagal 52 straipsnį, bet iš karto siekiama ilgalaikio viso portalo blokavimo, reiškia neteisėtą lex specialis (VIĮ) pakeitimą lex generalis (ERĮ), kas neleistina nei pagal teisės normų hierarchiją, nei pagal teismų praktiką. - Teismo kompetencijos ir proceso pažeidimas
Pagal VIĮ 52 straipsnį: kompetentingas teismas veiklos sustabdymo klausimais yra Vilniaus apygardos administracinis teismas; sprendimai priimami per 30 dienų; numatyta apeliacija LVAT per 14 dienų.
Atsakovas, pasirinkdamas kitą procesinį kelią, faktiškai: eliminuoja Pareiškėjos teisę į apeliaciją; apriboja teisę į gynybą; sukuria „techninio blokavimo“ režimą, kuris pagal poveikį prilygsta veiklos nutraukimui, tačiau neturi jam būdingų garantijų.
Tai sudaro esminį proceso pažeidimą.
VIII. Dėl žalos atlyginimo teisės (VIĮ 53 straipsnis)
Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 53 straipsnį:
„Žala, atsiradusi dėl šio įstatymo pažeidimų, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka.“
Tai reiškia, kad: pakanka konstatuoti įstatymo pažeidimą, jog atsirastų žalos atlyginimo pagrindas; žalos atlyginimas nėra siejamas su galutiniu veiklos nutraukimu ar baudžiamuoju sprendimu.
Atsakovo teiginiai, kad Pareiškėja „neįrodė žalos“, ignoruoja faktą, jog:
neteisėtas prieigos panaikinimas savaime sukelia turtinę ir neturtinę žalą; dalykinės reputacijos pabloginimas, kurį pats Atsakovas detaliai aprašinėja, yra neturtinės žalos forma.
IX. Dėl redakcinės atsakomybės ribų (VIĮ 54 straipsnis)
Atsakovas savo atsiliepime remiasi bendromis, stigmatizuojančiomis kategorijomis („dezinformacija“, „propagandiniai naratyvai“), tačiau visiškai nevertina VIĮ 54 straipsnio.
Pagal šį straipsnį:
viešosios informacijos rengėjas neatsako, kai informacija pateikiama: kaip nuomonė, komentaras ar vertinimas; remiantis kitais šaltiniais; kai nėra nustatyta, kad būtent jis buvo pirminis informacijos skleidėjas.
Atsakovas:
nenurodo konkrečių publikacijų; nenurodo konkrečių teiginių, kurie neatitiktų 54 straipsnio išimčių; nesiėmė individualaus vertinimo, kaip to reikalauja įstatymas.
Todėl remtis abstrakčiomis etiketėmis, siekiant pateisinti kraštutinę poveikio priemonę, yra teisiškai nepagrįsta.
X. Tarpinė išvada
Atsakovo veiksmai:
neatitinka Visuomenės informavimo įstatymo 52 straipsnio; nepagrįstai apeina specialiąją procedūrą; pažeidžia Pareiškėjos teisę būti išklausytai; sudaro savarankišką pagrindą žalos atlyginimui pagal 53 straipsnį.
Todėl ginčijami sprendimai negali būti laikomi teisėtais, net nevertinant jų turinio.
XI. Dėl žalos dydžio ir jos priteisimo
Pareiškėja pažymi, kad neteisėtas prieigos prie visuomenės informavimo priemonės blokavimas savaime sukelia tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, nepriklausomai nuo to, ar institucija tokius padarinius pripažįsta.
Nagrinėjamu atveju ginčijamas blokavimas: buvo taikytas nesilaikant Visuomenės informavimo įstatymo 52 straipsnyje nustatytos specialiosios procedūros; buvo įgyvendintas nesuteikus Pareiškėjai teisės būti išklausytai; pagal savo poveikį prilygo viešosios informacijos rengėjo veiklos sustabdymui, nors tam nebuvo įstatyminio pagrindo.
Tokie veiksmai objektyviai lėmė:
Pareiškėjos dalykinės reputacijos pablogėjimą; visuomenės ir partnerių akyse sudarytą įspūdį apie tariamą neteisėtą veiklą; Pareiškėjos saviraiškos laisvės ir ūkinės veiklos apribojimą.
Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 53 straipsnį, žala, atsiradusi dėl šio įstatymo pažeidimų, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Civilinio kodekso nuostatos leidžia priteisti neturtinę žalą, kai pažeidžiamos asmens neturtinės teisės, įskaitant teisę į reputaciją ir saviraišką.
Atsižvelgdama į tai, Pareiškėja prašo teismo: priteisti Pareiškėjai iš Atsakovo 1000 (vieną tūkstantį) eurų neturtinės žalos atlyginimą už kiekvieną neteisėto prieigos prie Pareiškėjos valdomo interneto portalo blokavimo atvejį.
Pareiškėja pabrėžia, kad prašoma suma: yra minimali ir proporcinga, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį; nėra baudinio pobūdžio; siekiama ne nepagrįsto praturtėjimo, o pažeistų teisių kompensavimo ir prevencijos, kad analogiški pažeidimai ateityje nebūtų kartojami.
VI. Išvados ir prašymai
Atsižvelgdama į tai, Pareiškėja prašo teismo: Neatsižvelgti į Atsakovo atsiliepimą kaip nepagrįstą ir prieštaringą.
Konstatuoti, kad Pareiškėjos teisė būti išklausytai buvo pažeista.
Pripažinti, kad taikytos prieigos ribojimo priemonės buvo neproporcingos.
Tenkinti Pareiškėjos skundą visa apimtimi.
Aurimas Drižius
