Teismas nurodė, kad šeima yra grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui

Teismas nurodė, kad šeima yra grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui

Ar galima padaryti išvadą, kad teisėjos yra idiotės ir jos ir yra didžiausia grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui?

Aurimas Drižius

Rugsėjo 30 d. nutartimi Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės atmetė Lilios Askarovos prašymą išduoti jai leidimą gyventi Lietuvoje kartu us savo sutuoktiniu vilniečiu Aleksejumi Zanemanskiu (sutuoktinių nuotrauka viršuje)

Lilia Askarova

Graži moteris – visiška priešingybė teisėjų fizionomijoms. Gal būt, bobiškas pavydas ir nulėmė tai, kad moteriškės nusprendė sugriauti šeimos laimę.

„Būtumėte matęs tas teisėjų fizionomijas ekrane, kai jos nagrinėjo žmonos skundą”, – neslepia pasišlykštėjimo Aleksejus. „Teismas” griauna jų šeimos laimę, todėl vyriškis rimtai svarsto galimybę prašyti prieglobsčio JAV. Nors Lietuvoje valdo gana nemažą verslą.

„Teismas nurodė, kad mano žmona gali kelti grėsmę Lietuvos saugumui, todėl aš galiu manyti, kad tos teisėjos yra nepilno proto”, – mano vyras.

Dar kvailiau, kad iš pradžių Migracijos departamentas atsisakinėjo išduoti leidimą jo žmonai gyventi todėl, kad neva santuoka fiktyvi. Tačiau teismas atmetė tokį motyvą ir iš Migracijos departamento priteisė žalą sutuoktiniams atlyginti. Tačiau leidimo gyventi Lietuvoje Lilia vis tiek negavo.
Nors moteris anketoje sąžiningai nurodė, kad prieš 12 metų atliko studentės praktiką Rusijos banke „Sberbank”, ir ten suvedinėjo duomenis į excell lenteles. Būtent ši aplinkybė ir tapo „grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui”.

Vilniečio Aleksejaus Zanemanskio ir totorės Liliia Askarovos meilė prasidėjo Kipre, ramioje paplūdimio pakrantėje, kur du vieniši keliautojai netikėtai susitiko. Nei vienas iš jų negalvojo, kad šis atsitiktinis susitikimas taps kovos už teisę būti kartu pradžia ir atskleis gilias žaizdas Lietuvos biurokratinėje sistemoje, kur žmogiškumas ir teisingumas dažnai atsiduria paskutinėje vietoje.

Pažintis, virtusi giliais jausmais

Prieš penkerius metus, saulėtą dieną Kipre, Aleksejus Zanemanskis, gimęs ir užaugęs Vilniuje, užkalbino Liliią, Rusijos pilietę totorę, kilusią iš Sibire gyvenančios tremtinių šeimos. Iš pradžių tai buvo atsitiktinis pokalbis tarp dviejų nepažįstamųjų, tačiau jie greitai rado bendrą kalbą. Per keletą dienų Kipre jie tapo draugais, o po grįžimo namo pradėjo nuolat bendrauti. Jų ryšys stiprėjo su kiekviena diena, net kai juos skyrė tūkstančiai kilometrų.

Kai pandemija užtvėrė sienas, Liliia nuolat palaikė Aleksejų, ypač tuo metu, kai jis susirgo COVID-19 ir pateko į ligoninę. „Nuo to laiko supratau, kad ši moteris man rūpi labiau nei bet kas kitas. Jaučiau, kad ji yra tas žmogus, su kuriuo noriu kurti šeimą“, – prisimena Aleksejus. Nepaisant atstumo, jų santykiai tapo vis stipresni ir galų gale peraugo į gilų meilės ryšį.

Meilė, nepaisanti sienų

Liliia, augusi sunkiose Sibiro sąlygose, turėjo stiprų charakterį ir aiškias gyvenimo vertybes. Aleksejus, kilęs iš kitokio kultūrinio ir socialinio konteksto, žavėjosi jos požiūriu ir drąsa. Nepaisant didelio atstumo, pora vis dažniau susitikdavo Europoje. Jų susitikimai buvo pilni džiaugsmo, kelionės kartu trukdavo savaites, o pokalbiai apie bendrą ateitį tapo neatsiejama jų santykių dalimi.

2023 m. balandį jie susituokė Vilniuje. Tai turėjo būti jų naujo gyvenimo pradžia, tačiau jų laimė greitai subyrėjo, kai susidūrė su absurdiškais ir diskriminaciniais kaltinimais iš Lietuvos Migracijos departamento.

Absurdas ir vilkinimas, tapęs košmaru

Netrukus po vestuvių Aleksejus ir Liliia pradėjo tvarkyti dokumentus, kad galėtų gyventi kartu Lietuvoje. Tačiau jų kelias į bendrą gyvenimą tapo tikru košmaru. Migracijos departamentas ne kartą vilkino procesą, atsisakydamas priimti jų dokumentus. Pavyzdžiui, pirmą kartą jie buvo nukreipti į kitą poskyrį, nes „neteisingai“ pasirinktas skyrius, nors klaidą padarė pats departamentas. Kiekvieną kartą, kai pora susitikdavo su biurokratais, juos pasitikdavo nauji pretekstai ir dar daugiau vilkinimo. Antrojo bandymo metu, kai Liliia vėl atvyko į Lietuvą, Migracijos departamentas staiga pareiškė, kad jai reikia Lietuvos vizos, nors ji buvo atvykusi su galiojančia Vokietijos viza, leidžiančia laisvai judėti po Šengeno zoną.

Kiekviena kelionė Aleksejui ir Liliiai kainavo didžiules sumas pinigų, laiką ir emocinę kančią. Kai jie galiausiai pateikė visus dokumentus, laukė dar vienas absurdiškas kaltinimas – Liliia, dirbusi banke Rusijoje prieš 12 metų, buvo apkaltinta tuo, kad ji gali kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tai buvo visiškai nepagrįsta ir absurdiška prielaida, kurią departamentas naudojo kaip pagrindą neleisti jai gyventi Lietuvoje.

Dar labiau porą sukrėtė kaltinimai fiktyvia santuoka. Kaip teigė Migracijos departamentas, jie neveda bendro ūkio, o tai esą rodo, kad santuoka gali būti netikra. „Kaip mes galime vesti bendrą ūkį, jei man neleidžiama gyventi kartu su savo žmona?“ – skausmingai klausia Aleksejus.

Žmogiškumo ir teisingumo svarstyklės: išgalvoti kaltinimai prieš žmogaus teises

Smurto ir diskriminacijos kurstymas viešojoje erdvėje

Aleksejus taip pat mato, kad tokios biurokratinės kliūtys ir absurdiški kaltinimai nėra vieninteliai sunkumai, su kuriais susiduria rusakalbiai ir kitų tautybių žmonės Lietuvoje. Viešajame informaciniame lauke atsiranda vis daugiau kvietimų į smurtą. Vienas politikas viešai pareiškė, kad „rusakalbius ir lenkakalbius reikia žudyti“, o kitas žinomas veikėjas, Ramanauskas, pasakė, kad už „rusiškos muzikos klausymą reikia atimti vaikus ir jų tėvus nušauti vaikų akyse“. Tokie pareiškimai ne tik skatina neapykantą, bet ir formuoja smurto kultūrą, kurioje tam tikros grupės žmonės yra nuzmoginami ir laikomi nevertais gyventi visuomenėje. Tai yra pavojinga tendencija, kuri sukelia dar didesnę atskirtį ir baimę.

Teismo nutartyje nurodyta, kad „pareiškėja pripažįsta, kad ji studijų metu buvo įsidarbinusi Rusijos banko ,,Sberbank“ padalinyje, o baigusi studijas universitete, dirbo pagal įgytą ekonomistės specialybę Rusijos statybos įmonėje „Mostostroy 11“. Pareiškėja nesutinka, kad ši aplinkybė sudaro pagrindą išvadai, jog jos gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui…Pareiškėjos teigimu, darbinės veiklos faktai negali būti vertinami kaip savaime kylantis potencialus pavojus Lietuvos saugumui, tuo labiau juos vertinant atsietai nuo kitų su ja susijusių duomenų”.
Pareiškėjos tvirtinimu, jos grėsmė Lietuvos valstybės saugumui neįrodyta. Atsakovo Sprendime dėl leidimo nurodytos aplinkybės, jog ji gali būti išnaudota vykdant Rusijos Federacijos valdžios užduotis susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste ir dėl to kyla kontržvalgybinės rizikos dėl jos galimo lojalumo Rusijos Federacijos valdžios organams, grindžiamos vien tik abstrakčiomis prielaidomis ir spėlionėmis, vadovaujantis aplinkybe, kurią sąžiningai nurodė ji pati.

Moteris nurodė, kad ji niekaip nėra susijusi su Rusijos statybos įmonės „Mostostroy 11“ vadovu. Šis gavo kažkokį ordiną už sėkmingą Krymo tilto statybą. Kuo čia dėta moteris? Ji šioje įmonėje prieš 10 metų, dar prieš karą Ukrainoje, dirbo buhalterijoje. Ši aplinkybė, Valstybės saugumo departamento nuomone, kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Pareiškėja nurodo, kad ji negalėjo numatyti aplinkybės, jog ateityje Rusijos bankui ,,Sberbank“ ateityje bus taikomos tarptautinės sankcijos.

Pareiškėja skunde pabrėžia, kad ji Rusijos banke ,,Sberbank” dirbo tik metus, t. y.  2012-2013 metais žemiausios grandies specialiste, o jos darbo funkcijos, kaip eilinės ekonomistės, buvo elementarios, susijusios su buhalterinių duomenų suvedimu į „Exel“ lenteles. Jokių sprendimų dėl strateginės banko veiklos ar valdymo nepriiminėjo.
Pareiškėjos teigimu, statybos bendrovėje „Mostostroy-11” įsidarbino ekonomistės pareigose pagal įgytą ekonomistės specialybę nuo 2014 m. birželio 20 d. iš karto po studijų universitete baigimo. Tuo laikotarpiu nebuvo jokių prielaidų manyti, kad eilinio ekonomisto darbas statybos bendrovėje būtų kaip nors susijęs su Rusijos valdančio režimo politikos įgyvendinimo tikslais Ukrainoje. Per visą darbo laikotarpį statybos bendrovėje nebuvo šios bendrovės valdymo organų narė ar juridinio asmens dalyvė (akcininkė ir pan.). Nurodo, kad jos atliekamos darbinės ekonomistės funkcijos buvo susijusios tik su einamųjų buhalterinių dokumentų tvarkymu ir nesusijusios su bendrovės ekonominės veiklos strateginiu planavimu.

Lilia skunde taip pat pabrėžia, kad siekia gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje šeimos
susijungimo pagrindu. Duomenų, galinčių patvirtinti, kad į Lietuvą ji būtų siunčiama dirbti rusų žvalgybai, nėra.

Dėl draudimo atvykti pas sutuoktinį į Lietuvą, jai neišduodamos vizos, sutuoktiniai yra priversti susitikinėti už Lietuvos Respublikos ribų, dėl to akivaizdžiai ribojamos jų teisės gyventi kartu ir kurti šeimos ateitį.

Migracijos departamentas rėmėsi VSD išvada, kad „pareiškėjos darbas Rusijai strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų”.

Nurodė, kad nors moteris ir smerkia Rusijos invaziją Ukrainoje, tačiau tai nėra reikšminga aplinkybė.

VSD atsiliepime nurodo, kad vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, 2025 m. birželio 13 d. raštu Nr. 18-6893 Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
VSD paaiškina, kad pareiškėja, 2023 m. spalio 4 d. pildydama Migracijos departamento klausimyną, nurodė, kad 2012–2013 m. dirbo Rusijos Federacijos banke „Sberbank“ ekonomiste, o nuo 2014 m. iki 2024 m. dirbo Rusijos akcinėje bendrovėje „Mostostroy-11“.
VSD nurodo, kad viešųjų šaltinių duomenimis, Rusijos banko „Sberbank“ kontrolinis akcijų paketas priklauso Nacionaliniam Rusijos gerovės fondui, kurį kontroliuoja Rusijos Federacijos vyriausybė. Rusijos bankas „Sberbank“ vykdo veiklą Rusijos okupuotoje Ukrainos teritorijoje Kryme.

VSD atsiliepime taip pat nurodo, kad Rusijos statybos įmonė „Mostostroy-11“ statė Rusijos Federacijos okupuotos Krymo teritorijos tiltą. Už Krymo tilto statybą Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas 2020 m. kovo 16 d. įsakymu įmonės „Mostostroy-11“ generalinį direktorių Nikolajų Aleksandrovičių Russu apdovanojo ordinu „Už nuopelnus tėvynei“. Rusijos statybos monė „Mostostroy-11“ 2022 m. spalio mėnesį prisidėjo prie Krymo tilto atstatymo po sprogimo.

VSD vertinimu, pareiškėjos darbas Rusijai strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų.

Protingiausias lietuviškas teismas nurodė, kad teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė

Būtent ta aplinkybė, kad moteris prieš daug metų dirbo Sberbanke ir pati tai nurodė anketoje, ir tapo aplinkybė, pagal kuri jauna šeima yra sunaikinta Lietuvos teismų sprendimu.