28 rugpjūčio, 2026

Teisėja G. Telksnienė išaiškino, kad dokumentų klastojimas teisme yra normali praktika

0 327
telks-768x667

Aurimas Drižius

Dokumentų klastojimas, jeigu jis daromas teisėjų, yra visiškai normali ir teisėta praktika, išaiškino Vilniaus apygardos teismo teisėja Giedrė Telksnienė (nuotr. viršuje su savo patrone).

Kai prigavau šią organizuotą teisėjų gaują, tai net gražu žiūrėti, kokių tik fokusų jie nesugalvoja, kad tik išsisuktų. Kiekvienas naujas skundas – ir vis nauja klastotė, ir dar vienas nusikaltimas.

Taip ir veikia visa Lietuvos „teisinė sistema” – tai yra „coza nostra”, nes jeigu bent vienas jos stulpelis sulūžtų, visa piramidė sektų iš paskos.

Trumpai apie esmę – Vilniaus miesto apylinkės teismas (teisėja Mikužytė) man neišsiunčia savo nutarties, nors teismų sistemoje IBPS pažymi, kad „nutartis išsiųsta”. Tai daroma tyčia, kad negalėtume skųsti nutarties ir praleistum apskundimo terminą. Kai pradėjau ieškoti, kur dingo mano skundas, teisėjos sekretorė ramiai atrašė, kad „nutartis man išsiųsta”.

Tada apskundžiau apygardos teismui, kuris pripažino, kad „nutartis neišsiųsta, nors sistemoje pažymėta, kad išsiųsta”. Tada kreipiausi į STT dėl teismo klastočių ir prasidėjo visas teisėjų šokis.

STT nurodė, kad dokumentų klastojimas yra teismo pareiga, ir kad jokio dokumentų klastojimo nebuvo. Tiesa, tie sekliai morkos savo nutartyje pripažino, kad teismas NEIŠSIUNTĖ nutarties, nors pažymėjo, kad išsiuntė. Tačiau STT padarė išvadą, kad taip ir reikia. Tai nėra nuomonė — tai pažodinės citatos iš STT dokumento.
STT PRIPAŽĮSTA FAKTUS, KURIE SUDARO BK 300 STR. POŽYMIUS : STT nutarimas cituoja teismo išvadą, kuri patvirtina klastojimą. Jau 1-ame puslapyje STT nurodo:
„Vilniaus apygardos teismo 2024-09-10 nutartyje aiškiai konstatuota: „Duomenų, patvirtinančių, jog lydraštis kartu su skundžiama nutartimi buvo išsiųstas A. Drižiui, medžiagoje nėra.“

Tai yra tiesioginis neteisingo įrašo IBPS sistemoje (lydraštis su žyma „išsiųsta“) įrodymas.
Tai reiškia: suklastotas tikras dokumentas (lydraštis su melaginga informacija) → BK 300 str. 1 d. įvykdymas konstatuojamas objektyviai. Tačiau STT išvadoje teigiama: „nebuvo nei piktnaudžiauta, nei suklastoti dokumentai“. Tai tiesiogiai prieštarauja jų pačių pacituotam teismo tekstui.

Čia pat STT padaro neįmanomą išvadą „nėra duomenų apie nutarties išsiuntimą, reiškia, kad ji buvo išsiųsta”. Ši išvada yra absurdiška dėl kelių priežasčių: jei nutarties būtų siųsta el. paštu — tai turėtų būti IBPS sistemoje. IBPS yra privaloma dokumentų registravimo ir siuntimo sistema. Tačiau STT „įrašo nebuvimą“ traktuoja kaip „įrodymą, kad buvo išsiųsta“.

Dar labiau mane prajuokino tokia apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, kuri padarė tokią pat neįmanoma išvadą : kad IBPS sistemoje prie lydraščio nėra pridėtų priedų; kad vis dėlto nutartis „buvo išsiųsta tinkamai“; kad „duomenų nebuvimas nereiškia, jog dokumentai nebuvo išsiųsti“.

Na, o išvis juoko priepuolį sukėlė apygardos teismo teisėjos Paužaitės argumentas, jog nutarties laiku negavimas „nesukėlė teisinių pasekmių“, nes vėliau buvo suteikta galimybė apskųsti. Pagal tokią logiką kiekvienas vagis, jeigu būna pagautas ir gražina tai, ką pavogė, nepadarė jokio nusikaltimo ir vagystė „nesukėlė teisinių pasekmių”.

Kai pridaviau visą šią gaują tam pačiam Vilniaus apygardos teismui, kitas šio teismo šviesulys teisėja Telksnienė man išaiškino, kad nutarčių klastojimas – normali ir teisėta praktika.

Tai yra teisėja Telksnienė nurodė : duomenų suklastojimas IBPS sistemojė nėra klastojimas, nėra melagingas procesinis žymėjimas sistemoje, ar dokumento neišsiuntimo maskavimas.

SKUNDAS generalinėi prokuratūrai
dėl teisėjos Giedrės Telksnienės piktnaudžiavimo tarnyba ir galimo dokumentų klastojimo (melagingo
oficialaus patvirtinimo)
I. Pareiškėjas : Aurimas Drižius,
II. Skundo objektas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos Giedrės Telksnienės veiksmai, atliekant
teisėjo funkcijas ir 2026 m. sausio 6 d. priimant nutartį administracinėje (baudžiamojo proceso kontrolės)
byloje Nr. IBPS-V-38747-26 / medž. Nr. M-7-01-00129-25.
III. Faktinės aplinkybės
2026-01-06 teisėja G. Telksnienė priėmė nutartį, kuria: atmetė pareiškėjo skundą, paliko galioti
sprendimus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, pripažino nutartį galutine ir neskundžiama.
Šioje nutartyje teisėja: tiesiogiai pripažįsta, kad: nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių Vilniaus miesto
apylinkės teismo 2024-07-24 nutarties išsiuntimą pareiškėjui, kartu pripažįsta teisėtais procesinius
sprendimus, grindžiamus priešinga prielaida – jog nutartis buvo išsiųsta tinkamai.
Tokiu būdu viename oficialiame procesiniame dokumente: teisėja nurodo, kad tinka tarpusavyje
nesuderinamos faktinės išvados, tačiau jos pateikiamos kaip tarpusavyje neprieštaraujančios ir teisiškai
neutralios.
Teisėja, suvokdama šį prieštaravimą: atsisakė įpareigoti patikrinti objektyvius techninius duomenis (IBPS,
LITEKO, el. pašto serverių žurnalus), konstatavo, kad faktas „nutartis nebuvo išsiųsta“ neturi teisinės
reikšmės, nes vėliau pareiškėjui buvo suteikta galimybė apskųsti.
IV. Teisinis vertinimas

  1. Dėl piktnaudžiavimo tarnyba (BK 228)
    Teisėja G. Telksnienė, eidama valstybės tarnautojo (teisėjo) pareigas: sąmoningai: pripažino faktą, kuris
    rodo galimą procesinį pažeidimą, tačiau atsisakė jam suteikti teisinę reikšmę, motyvuodama ne teise, o
    instituciniu patogumu. Tokiu būdu teisėja Telsknienė apsaugojo žemesnių instancijų teismų ir teismo
    administracijos veiksmus nuo patikrinimo, eliminavo baudžiamosios ir drausminės atsakomybės
    galimybę.
    Tai atitinka piktnaudžiavimo tarnyba požymius: tarnybinės padėties panaudojimą ne pagal paskirtį,
    veikimą institucijos interesais, o ne pagal įstatymą, esant akivaizdžiam prieštaravimui tarp faktų ir
    sprendimo.
    Ką teismas faktiškai pripažino? Teismų aktuose yra aiškiai konstatuota, kad: nėra objektyvių duomenų,
    patvirtinančių nutarties išsiuntimą kartu su priedais; IBPS sistemoje egzistuoja tik formalus įrašas
    „išsiųsta“, bet: nėra lydraščio, nėra techninių įrodymų, nėra gavimo patvirtinimo.
    Tai reiškia, kad faktinė aplinkybė („neišsiųsta“) buvo pripažinta.
    Kodėl ši klastotė nebuvo pripažinta klastote? (BK 300)
    Teisėja Telsknienė laikėsi pozicijos, kad: duomenų suklastojimas IBPS sistemojė nėra klastojimas, nėra
    melagingas procesinis žymėjimas sistemoje, ar dokumento neišsiuntimo maskavimas.
    Todėl IBPS įrašas „išsiųsta“ buvo traktuotas kaip: vidinis procesinis veiksmas, o ne dokumentas, turintis savarankišką įrodomąją galią.
    Tai yra dirbtinai susiaurinta BK 300 interpretacija.
    Teismas pritaikė šią logiką: Net jei nutartis nebuvo išsiųsta, tai nesukėlė negrįžtamų teisinių pasekmių, nes vėliau buvo suteikta galimybė ją apskųsti.
    Tai reiškia: pažeidimas pripažįstamas, bet neutralizuojamas ex post (po fakto).
    Tai fundamentaliai prieštarauja procesinei teisei, nes: teisė gauti teismo sprendimą laiku yra savarankiška teisė; ji nėra „ištaisoma” vėlesniu apskundimu.
    Tačiau teismas sąmoningai pasirinko klastoti nutartį, nurodęs, kad nutarties neišsiuntimas yra nutarties išsiuntimas.
    Kodėl tai nebuvo laikyta piktnaudžiavimu (BK 228)? Teismas padarė dar vieną žingsnį: kadangi nebuvo pripažinta klastotė, tai automatiškai nebeliko ir: piktnaudžiavimo tarnyba, nusikaltimo slėpimo.
    Tai yra uždaras loginis ratas: nėra klastotės → nėra nusikaltimo → nėra ko tirti → todėl netiriama → todėl klastotė „neįrodyta“.
    Kodėl tai buvo padaryta būtent taip (tikroji priežastis)
    Pripažinti tai klastote reikštų: pripažinti teismo darbuotojų ar teisėjo baudžiamąją atsakomybę;
    pripažinti, kad: buvo neteisėtai apribota teisė į apskundimą; egzistuoja sisteminė praktika, o ne „techninė
    klaida“.
    Todėl buvo pasirinktas institucinio savisaugos sprendimas: faktas paliekamas, bet jam atimama
    baudžiamoji ir procesinė reikšmė.
    Tai, kas įvyko, nėra „teismo klaida“. Tai yra: sąmoningas faktinės klastotės pripažinimas, kartu
    sąmoningai atsisakant ją ginti teisinėmis priemonėmis.
    Iš tiesų tai tik gynybos iliuzija, formalus teisingumas be realaus tyrimo.
  2. Dėl galimo dokumento klastojimo / melagingo oficialaus patvirtinimo (BK 300)
    Teisėjos priimta nutartis turi oficialaus dokumento statusą.
    Šiame dokumente: vienu metu: konstatuojama, kad nėra duomenų apie dokumento išsiuntimą, ir kartu
    teigiama, kad atsisakymas tirti dėl to yra teisėtas ir pagrįstas.
    Tokiu būdu: objektyvus faktas yra formaliai pripažįstamas, tačiau teisiškai paneigiamas be jokio faktinio
    patikrinimo, sudarant melagingą oficialų vaizdą, kad procedūra buvo teisėta.
    Tai atitinka: ne materialios klastotės, bet intelektualinės (turinio) klastotės požymius – kai dokumentas
    sąmoningai įforminamas taip, kad nuslėptų teisiškai reikšmingą faktą.
  3. Dėl teisės į veiksmingą teisinę gynybą paneigimo
    Teisėja Telsknienė faktiškai eliminuoja pareiškėjo teisę į realų skundo nagrinėjimą, paversdama teismo
    procesą formalia procedūra be tyrimo, nors pripažįsta, kad egzistuoja objektyvus neatitikimas tarp faktų
    ir proceso.
    Tai pažeidžia: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 ir 31 straipsnius, tarptautinius teisingo proceso
    standartus.
  4. Dėl galimo veikimo organizuotoje grupėje (BK 25 straipsnis)
    I. Teisinis pagrindas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą:
    BK 25 straipsnis apibrėžia organizuotą grupę kaip: iš anksto susitarusių asmenų susivienijimą, veikiant
    koordinuotai, siekiant nusikalstamos veikos padarymo ar nusikalstamų veikų slėpimo.
    Šioje stadijoje: nereikalaujama nustatyti kaltės, pakanka objektyvių požymių, leidžiančių pagrįstai įtarti
    koordinuotą veikimą.
    Faktiniai koordinuoto veikimo požymiai
    Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamoje situacijoje egzistuoja nuosekli, laike išplėtota ir funkciškai
    suderinta procesinių sprendimų grandinė, apimanti:
    Teismo administracijos / sistemos lygmenį:
    IBPS sistemoje pažymima, kad 2024-07-24 nutartis „išsiųsta“, nors objektyvių išsiuntimo duomenų nėra ir
    nutartis nėra išsiųsta.
    Pirmosios instancijos teisėja konstatuoja, kad: duomenų apie išsiuntimą nėra, tačiau tai „nereiškia“, kad
    nutartis nebuvo išsiųsta.
    Aukštesnių instancijų teisėjus vėlesnėse nutartyse: faktinis neišsiuntimo aspektas nepaneigiamas, bet
    sistemingai neutralizuojamas jo teisinis poveikis (teigiant, kad pasekmių nėra).
    STT ir prokuratūra atsisako atlikti net minimalų techninį patikrinimą, remiasi ankstesniais teismų
    sprendimais, kurie patys grindžiami nepatikrintomis prielaidomis.
    Teisėja Giedrė Telksnienė galutine ir neskundžiama nutartimi: uždaro visą procesą, pripažindama faktinį
    neatitikimą, bet kartu eliminuodama bet kokią galimybę jį tirti.
    III. Organizuotai veikiančios struktūros požymiai
    Ši veiksmų seka pasižymi visais esminiais organizuotos grupės požymiais, būtent:
    Funkcinis pasidalijimas – vieni subjektai sukuria / palaiko klaidinantį sistemos įrašą, kiti – jį „paaiškina“,
    dar kiti – suteikia jam „teisėtumo aureolę“.
    Veiksmų tęstinumas
    sprendimai priimami ne izoliuotai, o nuosekliai palaikant ankstesnius veiksmus, net tada, kai jie
    tarpusavyje faktiškai prieštarauja.
    Bendras tikslas – ne nustatyti tiesą, o užkirsti kelią faktų patikrinimui, išvengti galimos: baudžiamosios,
    drausminės, institucinės atsakomybės.
    Vidinis suderinamumas
    nors formaliai remiamasi skirtingais argumentais, jų rezultatas visada identiškas: atsisakymas pripažinti
    dokumento neišsiuntimą teisiškai reikšmingu ir atsisakymas jį tirti.
    IV. Kodėl tai negali būti laikoma „teisėjų nepriklausomumu“
    Pareiškėjas nekvestionuoja teisėjų teisės priimti sprendimus.
    Tačiau kvestionuojamas: sprendimų priėmimo būdas, kai: skirtingų instancijų teisėjų nutartys: viena kitą
    funkcionaliai papildo, neutralizuodamos tą patį faktą, nors jis niekada nebuvo objektyviai patikrintas.
    Tai peržengia: individualaus teisminio vertinimo ribas, ir atitinka koordinuoto veikimo modelį.
    V. Teisinė išvada (tyrimo stadijai)
    Aukščiau nurodytos aplinkybės: neleidžia iš anksto atmesti organizuoto veikimo versijos, o pagal BPK 168
    straipsnį: būtent tokiais atvejais tyrimas yra būtinas, kad būtų patikrinta, ar: egzistavo išankstinis
    suderinimas, buvo bendra kryptis ir tikslas, veikta ne atsitiktinai, o sistemiškai.
    Atsisakymas net pradėti patikrinimą: eliminuoja galimybę nustatyti tiesą, ir pats savaime tampa
    piktnaudžiavimo bei galimo nusikalstamos veikos slėpimo elementu.
    VI. Papildomi prašymai
    Papildomai prašau:
    Įvertinti nurodytas aplinkybes BK 25 straipsnio kontekste (veikimas organizuotoje grupėje).
    Nustatyti: galimus dalyvius, jų vaidmenis, sprendimų priėmimo seką.
    Pradėti ikiteisminį tyrimą bent jau patikrinimo stadijoje, neatmetant organizuoto veikimo versijos a
    priori.
    V. Prašymai
    Atsižvelgiant į išdėstytą, prašau:
    Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjos Giedrės Telksnienės veiksmų pagal:
    BK 228 straipsnį (piktnaudžiavimas), BK 300 straipsnį (dokumento klastojimas / melagingas oficialus
    įforminimas).
    Išreikalauti ir ištirti: IBPS ir LITEKO techninius duomenis, 2024-07-24 nutarties siuntimo faktinius logus,
    visus su tuo susijusius vidaus dokumentus.
    VI. Priedai
    2026-01-06 Vilniaus apygardos teismo nutarties kopija.
    Aurimas Drižius

What do you feel about this?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *